Reklama 2

Aloyzas Rudys: „Vienas veja, du bėga“

„Mažeikių“ krepšinio komanda Lietuvos krepšinio lygoje patyrė dvi skaudžias nesėkmes: namuose po itin atkaklių ir permainingų rungtynių nusileista „Pieno žvaigždėms“ ir „Šiauliams“.

Tiek vienose, tiek kitose rungtynėse varžovai buvo pabėgę į priekį solidžiu dviženkliu taškų skirtumu, tačiau audringų sirgalių palaikomi mažeikiškiai rungtynių pabaigoje sugebėdavo sumažinti skirtumą ir grąžinti intrigą, tačiau to pergalei neužteko. Rungtynėse su šiauliečiais pergalės nepavyko iškovoti net po traumos į aikštelę sugrįžus Giedriui Staniuliui ir Simonui Serapinui.

Pasvalio komanda šiuo metu turnyrinėje lentelėje rikiuojasi ketvirta, o Šiaulių – septinta. „Mažeikiai“, iškovoję tris pergales, vis dar lieka turnyrinės lentelės dugne. Iš jos išsiropšti jiems reikia ne mažiau kaip dviejų–trijų pergalių per likusias aštuonerias reguliariojo sezono rungtynes.

Po mažeikiškių pralaimėjimo „Šiauliams“ kalbėjomės su komandos vyriausiuoju treneriu Aloyzu Rudžiu.

  Kaip paskutiniai du pralaimėjimai namie atsiliepė komandos mikroklimatui?

  Blogai. Turėjome laimėti bent vienas rungtynes arba net abi. Pirmosiose labiausiai pritrūko Staniulio ir Serapino, o antrosiose jie žaidė, bet nebuvo šimtą procentų pasirengę. Nesėkmingą rungtynių baigtį su „Šiauliais“ nulėmė varžovų taiklūs tolimi metimai, kuriais jie mus tiesiog „sušaudė“. Įmetė net tie žaidėjai, kurie geru metimu paprastai nepasižymi. Taip pat galime ieškoti klaidų mūsų taktinėse schemose, trenerio klaidų. Nesugebėjome laimėti ir tiek.

  Varžovai po rungtynių giria jūsų komandą už kovingumą. Ko trūksta pergalei?

  Mums nereikalingi jų pagyrimai, reikalingos pergalės. Aišku, vyrai šaunuoliai, kad nenuleidžia rankų ir kaunasi iki paskutinės minutės. Tai labai pagirtina. Visgi mūsų komanda sukomplektuota per vėlai, o pagrindinių žaidėjų traumos taip pat nesuteikia galimybės susižaisti.

  Kokios didžiausios komandos bėdos: puolimas, gynyba, traumos?

  Kai tau blogai, tai viskas blogai. Stebint iš šono susidaro neblogas vaizdas: kaunamės, griūvame, keliamės, efektingi dėjimai iš viršaus, liejasi emocijos, sirgaliai vėliavomis plevėsuoja, tik pasibaigus pasirodymui švieslentėje matome, kad varžovas surinko daugiau taškų. Gražu, bet ne pergalinga. Visai kaip dailiajame čiuožime.

  Liko aštuonerios rungtynės. Ar kurpiate matematinius skaičiavimus „kas būtų, jeigu“?

  Aišku skaičiuojame: jeigu laimime visus likusius susitikimus, žaidžiame atkrintamosiose (juokiasi, aut. past.). Jei rimtai, tai neskaičiuojame. Viskas ir taip blogai išeina. Toks „pavėluotas“ šis mūsų sezonas. Vilties suteikia tik sirgaliai – niekas nepaliko salės nesibaigus rungtynėms ir mes kovėmės iki paskutinės akimirkos tiek dėl jų, tiek dėl pergalės. Mūsų žaidimo sezono pradžioje ir dabar nesulyginsi. Dar liko rungtynių, žiūrėsim, kurią kūno dalį į mus atsuks fortūna.

  Tai kibsite į gerkles pripažintiems lygos lyderiams?

  Gaudysim savo šansą visuose susitikimuose, nėra kur dingti. Mūsų potencialūs varžovai dėl išlikimo LKL „Nevėžis“ ir „Rūdupis“ taip pat nesnaudžia. Jie puikiai suvokia, kad mūsų sėkmė bus lygi vieno iš jų nesėkmei, todėl jiems taip pat sezono pabaiga „dega“. Čia išeina toks senoviškas dviratis: vienas vejasi, du bėga.

  Kokie, Jūsų, kaip trenerio, akimis bus „Mažeikiai“ aikštelėje per likusias rungtynes?

  Atrodysim gerai. Kovingai. Azartiškai. Ir viskas baigsis laimingai.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode