Reklama 2

Priklausomybės

Triukšmingai praėjo dar vienos senųjų metų palydėtuvės ir Naujųjų metų sutiktuvės. O kiek būta prieš tai laukimo, šventiško bruzdesio ir dovanų ieškojimo artimiesiems. Jau užpūstos įvairiaspalvės šventinės žvakės, pakeltos putojančio šampano taurės, o danguje, po spalvų ir triukšmo sąmyšio, vėl ramiai karaliauja žvaigždynai. Kaip milijonus metų atgal. Staiga vėl tapo ramu ir tylu.

Nuobodu nebus

Jau visiškai į veidą alsuoja šv. Kalėdos ir Naujieji metai, o šiais metais tai jau paskutinė mūsų laikraščio „Redakcijos skiltis“. Net nesitiki.

Pastarųjų savaičių ir dienų įvykių verpetas buvo itin margas bei nenuspėjamas, tad ir kitais metais nuobodu nebus.

Tyloje galima išgirsti

Viltis ir baltas gerumas nusileidžia ant miesto, o ryto aušra pradeda rašyti naujos savaitės posmą. Tyloje galima išgirsti netgi širdies plakimą. Adventas tam yra labai tinkamas laikas. Bet galima ir nieko neišgirsti.

Kitokios mintys

Pasaulio didieji miestai jau nekantrauja ir, pasipuošę įspūdingomis eglėmis bei šviesomis, laukia Didžiosios metų šventės. Šventės reikia laukti ir būti vertam šio laukimo. Mažeikiai nėra labai jau naujametiškai išraiškingas ar didesnių puošybos pretenzijų turintis ištuštėjęs paribio miestas. Pasnigus ant šaligatvių lieka vis mažiau ir mažiau paliktų pėdų įspaudų, nes nemenka, nuolat didėjanti funkcionierių dalis važiuoja tik tarnybiniais automobiliais. Dažniausiai jų maršrutas baigiasi prie kokių nors valdiškų paradinių ar „kitokių“ durų. Kita gyventojų dalis po miestą vaikšto vis rečiau, nes prekybos centrų ir turgaus kainos jau seniai viršijo jų gaunamą pragyvenimo minimumą. Vienas milijonas Lietuvos gyventojų ir mūsų kraštiečių gyvena kitose šalyse, todėl jų pėdų ant balto Lietuvos ir Mažeikių sniego aptikti tiesiog neįmanoma. Tai beveik tas pats, kaip ieškoti... sniego žmogaus.

Simboliai

Lengvas sniegas padabino ir nubalino naujos savaitės pradžią, primindamas, kad visai netrukus savo šokį pradės šokti dvyliktasis metų mėnuo – gruodis. Po savaitgalio vienas malonumas eiti į darbą girgždančiu sniego kilimu. Bet, žinoma, to nepatiria ir daug ką praranda tie, kurie nuolatos naudojasi asmeniniu arba visuomeniniu transportu. Dažnas iš mūsų metų pabaigoje pradedame gyventi Didžiųjų švenčių laukimu, kurį dar lydi įvairūs simboliai ir prasmės…

Atšilo

Galima sakyt ir taip. Bet visa tai buvo labai lengvai nuspėjama. O geras dalykas tas, kad dauguma automobilių mėgėjų pasikeitė vasarines padangas į žiemines. Laikrodžiai, eilinį kartą tuščiai padiskutuojant, persukti, padangos pakeistos, valdžia perrinkta. Gyvenimas lekia pirmyn! Nors ir tamsoje…

Ne tie ?

Už langų dar yra šiek tiek pirmojo sniego. Pradžiai turėjome puikią progą pasidžiaugti lengvu šaltuku ir keistoku gamtos peizažu. Dar kaip reikiant neatsitraukė ruduo, o jau atskuba žiema. Kai kurie beržai ar skroblai dar su išretėjusiomis lapų šukuosenomis, o kiti medžiai jau pasipuošę tik baltomis sniego kepurėmis.

Mintys belaukiant

Štai ir baigėsi Visų šventųjų ir Vėlinių savaitė, o prekybos centrai žvakių padėklus pamažu jau keičia kalėdiniais namų puošybos niekučiais ir blizgučiais. Atrodo, šiek tiek skuba ir orai, jaučiama kažkokia sumaištis. Per savaitgalį sniegas užklojo kelius ir kiemus. Gal kad būtų šviesiau, o gal kad greičiau pasijaustų žiema? Teko matyti, kad mažieji jau ir slides išbandė, o ką?

Ruduo ir politika

 Po kojomis švelniai šiurena vėjo plaikstomi medžių lapai. Jų – dar pakankamai daug, todėl norint pasigrožėti gamta, tereikia praverti namų duris ir išeiti. Savaitgalis tam buvo tikrai palankus. Aukštai giedras dangus, o aplink daug aukso spalvos bei kitokios rudeninės prabangos atspalvių. Visa tai ramina, gerina emocinę būseną ir palankiai nuteikia naujos savaitės darbams. 

Rinkimuose paaiškėjo X faktorius

Šių metų spalis turi unikalių savybių! Tai bus vienintelis kartas mūsų gyvenime, kada gyvensime mėnesyje, kuriame bus 5 pirmadieniai, 5 šeštadieniai ir 5 sekmadieniai! Šis reiškinys būna tik kartą per 825 metus... Paskutinį kartą tai buvo 1191 metais, o kitas kartas bus 2841 metais. Kiniečiai tokį mėnesį vadina – Pinigų sauja! Gal kažkam labai pasiseks.

Jau spalis

Pirmadienio rytą, kai žmonės jau skubėjo į darbą, Kęstučio gatvėje pasirodė briedis. Gal jis norėjo pranešti, kad gamtoje vyksta permainos, o kalendoriuje jau spalis.

Tikėkime

Praėjusią savaitę, mojuodamos sparnais, į šiltesnius kraštus išklegėjo dar vienos paukščių vilkstinės. Akimis išlydėdami skrajūnus ir vasaros įspūdžius bei išgyvenimus, galėjome pasidžiaugti, kad buvo gerų ir šiltų akimirkų, bet kartu sentimentaliai ne vienas pastebėjome, kad laikas kažkodėl bėga vis greityn ir greityn. Dar, rodos, tik vakar miesto ir kaimo mokyklose šurmuliavo Rugsėjo 1-oji, o ant slenksčio jau stovi ir eilės nekantriai laukia antrasis rudens mėnuo – spalis. Tikėkime, kad išskrisdami paukščiai sparnais pamojuoja kiekvienam iš mūsų, tarytum prašydami laukti sugrįžtant.

Provincialumas

Kartkartėmis žiniasklaidoje įsiplieskia (kai kada karštos) diskusijos provincijos tema. Pati sąvoka „provincija“ nėra nei kažką žeminanti, nei pašiepianti. Pavyzdžiui, žmonės, gyvenantys tarp Londono ar kito didesnio pasaulio miesto ir Vilniaus, pastebi, kad gyvenimo ritmas ir įvairovė mūsų šalies sostinėje žymiai skiriasi ir sako, kad Vilnius – provincija. O lygindami tokią valstybę kaip Vokietija, kai kas pastebi, kad netgi visas Pabaltijys yra provincija. Visiškai natūralu, kad dažnas mažeikiškis, palygindamas gyvenimą Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, pastebi, kad mes esame provincija.

Nieko naujo

Praėjusi savaitė pasibaigė visą pasaulį sukrėtusio tragiško įvykio paminėjimu. Praėjo 15 metų, kai 2001 metų rugsėjo 11-ąją „Al Qaeda“ teroristai JAV žemyninėje dalyje įvykdė išpuolius ir tai buvo pirmoji per beveik du šimtmečius užsienio ataka. Po jos šalyje daug kas pasikeitė. Saugumas tapo labai trapus, o Vakarų valstybės įsitraukė į naujus karus, kurie tebesitęsia ir šiandien. Gerai suplanuotos atakos metu daugiau kaip 2 750 žmonių žuvo, kai du keleiviniai lėktuvai įsirėžė į Pasaulio prekybos centro bokštus dvynius, Niujorko finansinės sėkmės ir pasitikėjimo simbolius. Kitas lėktuvas trenkėsi į Pentagoną, o ketvirtasis sudužo Pensilvanijoje, kai buvę lėktuve žmonės pabandė neutralizuoti užpuolikus. Tokia būtų sausa statistika, bet ji iki šiol pildoma naujomis detalėmis, sąmokslo teorijomis ir ieškoma įvairių atsakymų į neatsakytus klausimus.

Skandalas po skandalo

Naujųjų mokslo metų pradžia Lietuvoje nenuskambėjo taip garsiai, kaip žinia apie aukso vertės kariškių indus. Visą praėjusią savaitę galėjome mėgautis vis naujesnėmis pikantiškomis detalėmis ir „negęstančia“ krašto apsaugos ministro šypsena. Vargu, ar tai bus paskutinė vinis į pasitikėjimą valdančiąja Socialdemokratų partija, nes iki Seimo rinkimų dar liko šiek tiek laiko. Problemas privalu spręsti, ypač, jeigu jose figūruoja viešos, visų mūsų lėšos. Pasiskaitęs šią eilinę „auksinių“ pirkinių istoriją, normalus žmogus turėtų paspringti rytine kava. Kyla pagrįstas klausimas: jeigu tokie „nesusipratimai“ kariuomenėje tęsiasi 10 metų, kodėl sureaguota tik dabar? Šiandien bandoma visas kaltumo strėles paleisti ne į pirkėją, o į pardavėją, todėl darosi akivaizdu, kad agresijos ar konflikto atveju, tinkamai nevykdžius savo pareigų, kaltas būtų tik užpuolėjas. Apžvalgininkas Edvardas Čiuldė taikliai įvertino šią situaciją: „Kaip išaiškėjo, mūsų kariuomenei net nereikia pergalių karo mūšio lauke, stumiant priešą už fronto linijos, ji galimai siekia pergalės prieš savo visuomenę, pūdydama ją iš vidaus kaip gyvuliškai suvešėjęs korupcijos užkratas.“

Virsmas

Besibaigianti vasara maloningai džiugina saulės spinduliais, žaluma ir šiluma. Praėjęs savaitgalis buvo itin puikus norintiems pasilepinti prie jūros bei gal paskutinį kartą pasipliuškenti vandenyje. Apdairesni poilsiautojai arba atostogautojai rinkosi Latvijos pajūrio kurortus, nes čia oro ir vandens temperatūra buvo gerokai aukštesnė negu Lietuvoje. Be to, paskutinį savaitgalį Jūrmaloje vyko įspūdingas kasmetinis antikvarinių automobilių paradas – Jūrmalos socialinio gyvenimo pažiba.

Moralė

Buvo laikas, ir ne taip seniai, kai apie moralę nebuvo kaip nors išskirtinai kalbama, ypač viešoje erdvėje. Moralė buvo savaime suprantamas dalykas, nerašyta žmogiškojo gyvenimo ir sugyvenimo norma. Kas turėjo atsitikti pasaulyje ir šiandienėje visuomenėje, kad moralė nebėra savaime suprantamas žmogaus gyvenimo pagrindas, o jos kilmė tampa tik labiau teorinių diskusijų objektu?

Rio 2016

Šiek tiek neįprasta, kad šiuo metu visa pasaulio žiniasklaida garbingiausią vietą skiria praėjusį penktadienį Rio de Žaneire prasidėjusiam didžiausiam ir žiūrimiausiam renginiui pasaulyje – vasaros olimpinėms žaidynėms. Ir gal truputį keistokai atrodo, kad pasaulyje karaliauja ne politika, karai ar kriminalai, o sportas. Kodėl gi ir mums toli nuo Rio esančiame Mažeikių rajone nepasimėgavus pikantiškomis šventės detalėmis ir įspūdingais skaičiais.

Vasaros monologas

Per praėjusį mėnesį mūsų civilizuotasis žmonijos pasaulis dar labiau „įkaito“ nuo sukrėtimų ir sumaišties. Kai kas net nuogąstauja, kad tai – apokalipsė, tačiau nuosaikesni neįžvelgia nieko baisaus, teigdami, kad įvykiai tik periodiškai, o progresui ir žmonėms, tai tik į naudą. Kas teisus, mums parodys laikas. Kol kas neaišku, ar įvykių kupina 2016-ųjų vasara sukels tokią įvykių grandinę kaip 2011 ar 1989 metais. Jeigu pasiseks, dabartinis blogų naujienų srautas sumažės, o likusi šių metų dalis bus ramesnė ir mažiau persunkta krauju bei žmonių skausmu ir nerimu. Svarbu, kad smurtas ir nežabojama griaunamoji jėga būtų kuo greičiau sustabdyti, kad neišplistų dar labiau ir nesukeltų neprognozuojamą eigą.

Harmonija

Liepos 26 d. katalikiškas pasaulis mini šventą Oną. Tai kartu ir derliaus prinokimo šventė, kai baigiami patys sunkiausi ir didžiausi vasaros darbai bei galime pasidžiaugti tų darbų rezultatais, todėl ši diena galbūt yra tinkama pagalvoti ir pakalbėti apie tauresnius dalykus. Šiandien nekalbėsime apie košmariškas kainas, politiką ir Seimą, kriminalinę Lietuvą ar emigraciją, nepriteklių ir vienatvę. Tiesiog atsiribokime ir pailsėkime, kai už lango šviečia liepos saulė.

Lūkesčiai ir realybė

Prasidėjus naujai savaitei dažnas iš mūsų tikisi nuveikti per savaitgalį suplanuotus darbus bei sumanymus – aplankyti draugą arba parašyti laišką, išsiųsti siuntinuką giminaičiui į užsienį, atsikratyti žalingų įpročių, pradėti laikytis dietos ir panašiai. Vienas iš populiarių šio laikmečio užsiėmimų yra nuolaidų medžioklė prekybos centruose. Pagal gausybę margaspalvių reklaminių bukletų išsirenkame didžiausią nuolaidą (bet ne reikalingiausią prekę) ir... į trasą.

Palyginimai

Gal ir liūdnoka, bet šie metai jau persirito į antrąjį savo pusmetį...

Birželio 27 d. rytą Vyriausybės rūmai buvo aptverti „Stop“ juosta, o Vinco Kudirkos aikštėje sutelktos didelės policijos pajėgos reaguojant į numatomus protestus – vieni pasisako už, kiti – prieš naująjį Darbo kodeksą. Būrys jaunųjų socialdemokratų vėliau reiškė paramą naujajam Darbo kodeksui, o studentai, kurie čia surengė mitingą anksčiau, nesitraukė per naktį ir kitas dienas. Juos parėmė ir profsąjungos. Dabar jau nelabai svarbu, ar prezidentė vetuos įstatymą, ar ne, tačiau susidaro įspūdis, kad protestai gerokai pavėluoti. Juos, ko gero, reikėjo organizuoti ir daryti poveikį seimūnams dar įstatymo rengimo stadijoje. Peršasi nuomonė, kad tokia įstatymo redakcija, kokią priėmė Seimas, neapsiėjo be darbdavių ir verslininkų užkulisinių strategijų, finansinių paskatinimų ir kitokių gudrybių bei triukų. Kaip pasakytų retas Lietuvos optimistas, apie tai galbūt sužinosime, bet... praėjus senaties terminui.

Kupolinės

Praėjusi savaitė buvo permaininga visokiomis prasmėmis: iki rekordinių aukštumų įkaito ir gal net perkaito oras, prisikaupė pilna kraitė visokiausių politinių įvykių ir netgi ilgasis poilsio savaitgalis su Joninėmis, todėl atiduoti pirmenybę ar išrinkti svarbiausią įvykį būtų nepaprastai sunku. Kažkam pasirodys, kad svarbiausias ir reikšmingas įvykis – tai birželio 23 d. pasibaigęs ir Europą sudrebinęs referendumas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES. Istorinis referendumas įvyko. Britai nubalsavo pasitraukti iš Europos Sąjungos.

Improvizacijos

Birželio 10 d. nuo Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro pajūrio link pajudėjo dviračių žygio „Mažeikiai–pajūris“ dalyviai. Iš pozicijos „Startas“ palydėti į kelionę dviratininkus atvyko visa Mažeikių rajono savivaldybės „grietinėlė“.

Daugelis pozuodami žiniasklaidai ir vietinei televizijai teigė, kad „dviračių žygis – puiki idėja“. Visą praėjusią savaitę mažeikiškiai smalsuoliai tikėjosi apie šią kelionę sužinoti kuo daugiau, vylėsi, kad visaapimantis „feisbukas“ lūš nuo nuotraukų ir filmuotos medžiagos, tačiau... Skeptikai jau nuo pat pradžių abejojo, kad vaikams ir nesitreniravusiems keliautojams įveikti per 100 km yra lengva užduotis. Žiniasklaidos, rėmėjų bei įvairiuose šaltiniuose pateikta tik labai „kūda“ foto ir filmuota medžiaga dažnam šį įvykį (kiek mynė patys ir kiek važiavo kitu transportu) leidžia interpretuoti savaip.      

Tikėjimas Lietuva

Praėjusią savaitę lietus šiek tiek apiprausė mūsų rajono kraštovaizdį ir augmeniją. Atsigavo ir dar labiau pažaliavo gamta, sodai, gėlynai ir želdiniai.           

Birželio 9 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime skaitė metinį pranešimą, kurio pradžioje sakė: „Šiandien, žvelgdami į Lietuvą tarsi iš paukščio skrydžio, matome neabejotinai gerą vaizdą. Tai – visos šalies darbščių ir sąžiningų žmonių nuopelnas. Ačiū jiems už tai.“ Tai viena iš nedaugelio šviesesnių 26 minučių trukmės pranešimo spalvų.

Vaikystė

Šių metų vasara kaip neišnešiotas kūdikis prasidėjo šiek tiek per anksti. Didžiuliai karščiai kelias savaites ir malonino, ir šiek tiek vargino. Kas mūsų laukia šią vasarą? Ar džiaugsmas, nauji atradimai ir sėkmė, ar bėdos ir nelaimės? Dauguma žmonių gerai prisimena savo vaikystės ir jaunystės vasaras. Ir nesvarbu, ar tai buvo laimingas ir kupinas meilės bei džiaugsmo tarpsnis, ar buvo priešingai – skurdas, nepriteklius ir patirtas smurtas. Vyresniosios kartos žmonės gerai prisimena kino filmą „Maža išpažintis“ (1971 m.) ir skrajojančia fraze tapusį jo sakinį „Benai, plaukiam į Nidą“, kurį ištarė per anksti anapilin iškeliavęs aktorius ir dainininkas maestro Vytautas Kernagis.

Kaitra

Praėjęs gegužės mėnesio savaitgalis buvo karštas įvairiais aspektais. Pirmiausia, tai pasakytina apie tvankų orą, kuris buvo labiau malonus, negu „verčiantis iš padų“.

Iki 28 laipsnių šilumos įkaitęs oras poilsiautojais nuguldė Palangos, Klaipėdos ir Nidos pajūrį kaip vasarą, tačiau vos iki 10 laipsnių įšilęs vanduo trumpam leido įbristi tik iki kelių.

Pasirinkimai

Savo kadenciją baigiantis pavasaris gali didžiuotis – šilta, žalia ir gražu. Mažeikiškiai, kurie mėgsta gamtą ar gyvena prie žalesnių miesto vietų, tiesiog negali negirdėti, kaip ypatingai meistriškai savo preliudus ir oktavas atlieka margaspalvis ir įvairiabalsis mišrus paukščių choras. Žmonių muzikiniai chorai niekada nepasieks tokio meistriškumo lygio.

Lietus

Mažeikiškių ir Letuvos klausytojų jau seniai pamilta daina „Lietus Lietuvoj“, kurią mums padovanojo mažeikiškis atlikėjas Romas Dmbrauskas. Kažkada kita mūsų miesto grupė „Raktas“ turėjo dainą „Lai lyn lytus“. Ji buvo unikali tuo, kad buvo dainuojama žemaitiškai, o Lietuvos radijos stotys šią dainą ilgai išlaikė savo topų viršūnėse. Šiandien turime vieną populiariausių Lietuvoje radijo stočių „Lietus“. Dar nelabai seniai mūsų šalyje buvo populiarus toks vokiečių režisieriaus Alfredo Forerio kino filmas „Ir lietus nuplauna visus pėdsakus“, kurio dar ir dabar pasigenda bei ieško internautai.

Powered by BaltiCode