Reklama 2

Jau spalis

Pirmadienio rytą, kai žmonės jau skubėjo į darbą, Kęstučio gatvėje pasirodė briedis. Gal jis norėjo pranešti, kad gamtoje vyksta permainos, o kalendoriuje jau spalis.

Praėjusią savaitę Seimas labai operatyviai sprendė, ar įpareigoti prekybininkus amžių įrodantį dokumentą reikalauti ne iš visų alkoholio pirkėjų, kaip yra dabar, o tik iš tų, dėl kurių amžiaus kils abejonių. Atitinkamų Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų svarstymas, kurį inicijavo pusšimtis parlamentarų, įtariančių, kad prekybininkų sprendimas reikalauti dokumentų iš visų alkoholio pirkėjų galimai pažeidžia vartotojų teises, neužtruko. Pataisos numato, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai iš perkančio alkoholinius gėrimus žmogaus privalėtų pareikalauti jo amžių liudijantį dokumentą tik tuo atveju, jeigu kiltų abejonių, kad alkoholio gali įsigyti nepilnametis. Kai kurie politikai išreiškė nuomonę, kad didieji prekybos tinklai, iš visų alkoholio pirkėjų reikalaudami rodyti asmens dokumentą, galbūt specialiai sukėlė nepasitenkinimą šalies valdžia ir taip priešinosi prekybos alkoholiu sugriežtinimui. Jų teigimu, visuotinis prekybos tinklų reikalavimas parodyti asmens dokumentą perkant alkoholį buvo neteisėtas ir buvo apgalvotas susitarimas. Šiandien prekybininkai savo kvailoko nutarimo dar neatšaukė ir toliau tampo „už virvučių“, stebindami bei piktindami didžiąją Lietuvos gyventojų dalį.

Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse buvo paskelbta, kad jau nuo rugsėjo dalis mokytojų pajus atlyginimų augimą. Patys pedagogai pastebi ir šmaikštauja, kad toks augimas apgailėtinas. Prieš šį savaitgalį įvyksiančius rinkimus numatoma ir daugiau „pokyčių“. Bet kas iš tiesų laukia pedagogų bendruomenės? Šiandien mokytojų amžiaus vidurkis siekia 48 metus. Daugiau nei 7,5 proc. mokytojų yra pensininkai ir tik 3 proc. yra ateinantys nauji mokytojai. Palyginimui galima pasakyti, kad Mažeikių Gabijos gimnaziją jauni specialistai papildė prieš beveik 15 metų. Neišvengiamai ateis tas laikas, kai gali pradėti stigti kai kurių dalykų, ypač tiksliųjų mokslų, mokytojų. Viešoje erdvėje puse lūpų kalbama apie dalines permainas: motyvuotų pretendentų atranką, studijų kokybę, tęstinį kvalifikacijos tobulinimą, darbo aplinkos ir darbo sąlygų gerinimą. Geras arba solidus atlyginimas kažkodėl nėra prioritetinis klausimas. Vis dar galvojama, kad užtenka nuo pat pradžių atrinkti į studijas labiausiai motyvuotus žmones, praleisti jiems daug laiko mokykloje ir mokytis iš geriausių pedagogų būsimoje darbo vietoje – mokykloje, ikimokyklinio ugdymo ar kitoje įstaigoje. Tačiau ir pedagogas ne tik nori, bet ir nusipelno gyventi oriai.

O emigracijos mastai ir toliau kelia grėsmę. Dirbančių ir mokesčius mokančių asmenų skaičius Lietuvoje kasmet sparčiai mažėja, uždaromos mokyklos, traukiasi rinka, mažėja vartotojų, nyksta verslai, ypač – atokesniuose regionuose. Dar viena mokykla uždaryta ir mūsų rajone. Šalies mokslininkai jau pripažįsta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos saugumui ir socialiniam-ekonominiam vystymuisi yra būtent intensyvi emigracija. Skaičiuojama, kad kas valandą iš Lietuvos išvyksta 4–5 žmonės, per dieną – beveik 100, o per metus šalį palieka per 35 000 asmenų. Nuo 1990 m. Lietuva neteko beveik 900 000 gyventojų, o šiuo metu šalyje liko tik 2,8 mln. Bet tokie iškalbingi skaičiai galbūt atrodo baisūs prieš rinkimus, o vėliau ir vėl... nusiraminsime.

Praėjusį penktadienį novatoriškas Europos kosminis aparatas „Rosetta“ užbaigė savo tolimojo kosmoso tyrinėjimo misiją ir nusileido ant iš dulkių ir ledo sudarytos kometos, prisidėdamas prie jos paviršiuje anksčiau prisitvirtinusios kibernetinės laboratorijos „Philae“. 1,4 mlrd. eurų atsiėjusi 12 metų odisėja baigėsi. Prieš tai aparatas paskutinį kartą į žemę persiuntė mokslinių tyrimų duomenis.

Pirmoji per visą kosmoso tyrimų istoriją nusileidimo ant toli skriejančios kometos paviršiaus misija buvo patvirtinta 1993 metais, o 2004 metais buvo paleistas zondą nešantis kosminis aparatas. 2014 metais, įveikusi 6,5 mlrd. kilometrų atstumą ir pasinaudojusi Žemės ir Marso traukos jėga savo greičiui padidinti, „Rosetta“ pasiekė Čuriumovo-Gerasimenkos kometos orbitą ir dar po 3 mėnesių į kometą paleido 100 kilogramų sveriantį zondą „Philae“, kurio nusileidimas nebuvo visiškai sklandus. Nors zondo atsiųsti duomenys padėjo mokslininkams rasti atsakymus į kai kuriuos juos dominusius klausimus, tačiau daug paslapčių lieka neįminta.

O štai Australijos nacionalinio universiteto fizikai prie realybės priartino kvantinius kompiuterius: naujausiame eksperimente jie sugebėjo sustabdyti netgi šviesos judėjimą,

Savaitgalį mūsų laukia eiliniai Seimo rinkimai ir, ko gero, bus antrasis turas. Nueikime ir nuspręskime. Tai labai atsakinga ir svarbu!

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode