Reklama 2

Harmonija

Liepos 26 d. katalikiškas pasaulis mini šventą Oną. Tai kartu ir derliaus prinokimo šventė, kai baigiami patys sunkiausi ir didžiausi vasaros darbai bei galime pasidžiaugti tų darbų rezultatais, todėl ši diena galbūt yra tinkama pagalvoti ir pakalbėti apie tauresnius dalykus. Šiandien nekalbėsime apie košmariškas kainas, politiką ir Seimą, kriminalinę Lietuvą ar emigraciją, nepriteklių ir vienatvę. Tiesiog atsiribokime ir pailsėkime, kai už lango šviečia liepos saulė.

Neretai tenka išgirsti žmogų sakant: „Laimingas esu, kai jaučiu harmoniją.“ Milijonai žmonių būtų laimingi, jei jaustų harmoniją. O kas yra tas daugiaprasmis magiškas žodis (iš senovės graikų santarvės deivės vardo Harmonija), kurio visumos sėkminga kombinacija mus gali padaryti laimingus?

Tikrai laimingas jautiesi, kai yra vidinė harmonija, kai sutari su artimaisiais ir draugais, kai gali nuoširdžiai šypsotis ir džiaugtis, kad gyveni savo gyvenimą ir turi už ką dėkoti Visagaliui. Didelė laimė, kai galime dalintis savo išgyvenimais ir džiaugsmais su artimais žmonėmis, kai turime bendros veiklos, interesų ir gražių siekių. Tuo pačiu metu dažnas iš mūsų išgyvena vidines abejones ir kovas, turi daug įvairių pagundų ir silpnybių, abejonių ir apmąstymų, todėl pajaučia, kai laimė slysta iš po kojų, kad ji pasilieka kažkur šalia. Ir siela ištuštėja, gyvenimas pasidaro bespalvis ir slogus. Tai sunki ir karti patirtis, bet, kai išsiskleidžia visi gražiausi pavasario žiedai, kai sužydi alyvos arba pasaulį rudens auksu nudažo gamta, savyje randi jėgų iš naujo tą laimę pasivyti ir susigrąžinti.

Turime būti atsargūs. Laimė kaip vėjas. Rodos, ji supasi ant tavo rankų, bet... ima ir lyg vėjas kažkur nuskrieja. Mes esame kaip tie kalviai, kurie stengiasi savo laimę nusikalti, dėl laimės turime nemažai padirbėti, jos ieškoti ir surasti.

Laimė – tai pilnatvės ir ramybės bei vidinio džiaugsmo būsena, todėl ją rasti turime visų pirma savyje. Aišku, darbas, pinigai, šeima ir patinkama veikla yra labai svarbūs rodikliai, kurie padeda pajausti laimę, bet jie nėra lemiantys dalykai.

Kaip ten bebūtų, mes savo dvasinį vidų pildome per savo fizinį kūną, todėl laimė, džiaugsmas ir pilnatvė negali būti pakibę kažkur ore. Jiems reikalingas pagrindas.

Visų pirma, tai gera sveikata ir puiki savijauta, bet labai svarbūs ir dvasiniai dalykai – tai bendravimas, draugystė, meilė... Ir tikėjimas, kuris gyvenime visada bus atrama, viltis ir paguoda, kurie sunkiausiu metu sustiprins ir neleis palūžti.

Visgi ne visiems pavyksta pasiekti tą magišką būseną, kuri vadinasi vidinė harmonija. O taip norėtųsi. Pirmiausia reikia pajausti ir pakankamai aiškiai suvokti, kaip jos siekti.

Paprastas pavyzdys. Jeigu žmogui pati didžiausia vertybė yra kūryba, tačiau jis įsikala sau į galvą, kad reikia „užkalti“ didelius pinigus, ir įsidarbina banke, patenkintas skaičiuoja pinigus ir visiems giriasi, kaip jam puikiai sekasi uždarbiauti, anksčiau ar vėliau žmogus patirs vidinį diskomfortą ir ims abejoti savo atliekamais veiksmais, kad ir kaip harmoningai jie tarpusavy derėtų. Pamažu prastės rezultatai darbe, netenkins lėtai augantis atlyginimas, entuziazmą pakeis nusivylimas, prastės santykiai su kolegomis, aplinkiniais ir taip toliau.

Na, o jei yra vidinė trintis, susikuria skausmingos vidinės nuospaudos, skausmą mes norime malšinti ir naudojame įvairias malšinimo priemones.

Alkoholis – labai efektyvi priemonė, leidžianti negalvoti, ką darai, iš tiesų sukurianti minčių dermės su kūno ir kalbos veiksmais iliuziją. Kai žmogus daro veiksmus girtas – jam atrodo, kad jis atsiskleidžia, tačiau, kai išsiblaivo, neretai gailisi to, ką padarė.

Bendravimas internete (feisbukas) – kuriama kalbėjimo iliuzija, nors realiai dirba tik mintys. Kompiuteriniai žaidimai – kuriama kūno veiksmų iliuzija, nors vėlgi dirba tik mintys. Visa tai yra vaistai, malšinantys simptomus, tačiau negydantys ligos. Šios ir panašios priemonės sukuria iliuziją, kad viskas gerai, kai iš tiesų yra negerai.

Tikrai nebus taip, kad po šio straipsnelio kiekvienas pradėsime judėti per gyvenimą absoliučiai harmoningai, tačiau gal tai paskatins judėti harmoningiau, pastebėti, kur trintis, kur prieštaravimai. Įsiklausyti, ką tau sako kūnas, ką sako protas, ką kalba liežuvis ir kaip tai siejasi su tavo vertybėmis. Ar žinai savo vertybes? Pamėgink užsirašyti. Po savaitės peržiūrėk sąrašą ir jį pataisyk, ne viskas paaiškėja iš karto. Po savaitės vėl daryk tą patį. Kai stebi savo veiksmus, pagalvok ar jie dera tarpusavyje ir su tavo vertybėmis.

Pusiausvyra taip pat labai svarbi. Nesižavėk harmonija kaip vieninteliu teisingu keliu, nes kartais mūsų vidinės vertybės neatitinka pasaulio dėsnių.

Mes turime gyventi pusiausvyroje su mus supančiu pasauliu, nes mums gali tekti paaukoti šiek tiek vidinės harmonijos vardan pritapimo prie pasaulio, tačiau nereikia aukoti per daug ir griauti per daug. Visur reikalinga pusiausvyra.

Reikia stengtis netapti daiktų bei pinigų vergu, vystyti ne tik kūną bei rūpintis jo grožiu, bet ugdyti dvasingumą, vidines žinias bei troškimus. Taip pat nebijoti siekti užsibrėžtų tikslų, suprasti ir pažinti save, skatinti savo ir vaikų kūrybiškumą, padėti jiems greičiau atrasti save ir suteikti laisvės, kurios patys neturėjome…

Tegul mus supa harmonija!

Komentarai  

+1 #1 Vasare 2016-07-28 09:48
Labai graziai parasyta! ;-)
Cituoti

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode