Reklama 2

Improvizacijos

Birželio 10 d. nuo Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro pajūrio link pajudėjo dviračių žygio „Mažeikiai–pajūris“ dalyviai. Iš pozicijos „Startas“ palydėti į kelionę dviratininkus atvyko visa Mažeikių rajono savivaldybės „grietinėlė“.

Daugelis pozuodami žiniasklaidai ir vietinei televizijai teigė, kad „dviračių žygis – puiki idėja“. Visą praėjusią savaitę mažeikiškiai smalsuoliai tikėjosi apie šią kelionę sužinoti kuo daugiau, vylėsi, kad visaapimantis „feisbukas“ lūš nuo nuotraukų ir filmuotos medžiagos, tačiau... Skeptikai jau nuo pat pradžių abejojo, kad vaikams ir nesitreniravusiems keliautojams įveikti per 100 km yra lengva užduotis. Žiniasklaidos, rėmėjų bei įvairiuose šaltiniuose pateikta tik labai „kūda“ foto ir filmuota medžiaga dažnam šį įvykį (kiek mynė patys ir kiek važiavo kitu transportu) leidžia interpretuoti savaip.      

Žygio organizatoriai – politikai, todėl graži idėja virto politiniu pasirodymu be finišo...

Dviračių takas iki pajūrio yra labiau utopinė negu reali idėja, bet pinigų ir verslo atžvilgiu tai didžiulis kišenes „kutenantis“ projektas. Apie tokio projekto realizavimą būtų galima drąsiai kalbėti, jei savo mieste jau turėtume išspręstą dviračių takų ir trasų problemą. Pavyzdžiui, kad ir Tulnikių ruožas, kai tenka pirmyn, o nusimaudžius upėje, atgal minti dviratį dulkėtu, pavojingai siauru, avaringu ir mažai prižiūrimu miško keliuku, o toliau – vieškeliu iki pat paplūdimio. Tokia trasa važiuojantys lengvieji automobiliai dažnai pakelia tikrus dulkių viesulus ir tada labai svarbu laiku „uždaryti“ savo burną ir pridengti iškylavimo užkandžius.

Mieste situacija nors ir šiek tiek pagerėjo, tačiau dviračių takai įrengti chaotiškai, su kliūtimis, stačiais nuvažiavimais, daug kur trūksta dviračių stovų ir kitos infrastruktūros.

Dviračių takai jau kurį laiką įrengti pas mūsų artimus kaimynus Akmenės rajone (nuo Akmenės iki Naujosios Akmenės), Telšiuose ir Plateliuose (įrengtas apvažiavimas aplink visą ežerą). Gal pradžioje mums vertėtų pagalvoti apie trumpesnes, įdomesnes ir realiai įveikiamas dviračių kelionių kryptis. Ne dėl politikos, o dėl tikro sveikatingumo.

Vystant tokio pobūdžio turizmą ir pramogas pravartu pagalvoti apie dviračių nuomos ir poilsio aikšteles. Be to, pas mus į Lietuvą pamažu atkeliauja ir alternatyvios judėjimo priemonės. Vasaros pradžioje Palangos Basanavičiaus gatvė buvo puiki to iliustracija. Ne tik čia, bet ir po visą miestą jau zujo įvairaus dydžio ir galingumo riedžiai, elektrinės važiuoklės, triratės bei keturratės, minamos bei mechanizuotos priemonės, paspirtukai, riedlentės ir pan. – įvairiausio dydžio, įvairaus amžiaus pasirinkimui.

Gal tai laikina, tačiau lėtapėdžius pėsčiuosius pamažu iš Basanavičiaus gatvės dabar stumia ratuoti poilsiautojai, nors, pavyzdžiui, triratis „Scooter“ kainuoja „tik“ 10 Eur valandai.

O štai Jūrmala garsėja ne tik dviračiais, bet ir riedučių varžybomis. Nelabai sudėtinga trasa privilioja daug svečių ir turistų dalyvauti spalvingame ir smagiame kasmetiniame renginyje.

Panašiu metu Lietuvoje praūžė net keli škvalai. Vienas – politinis. Piko momentu jaunas opozicijos lyderis, ko gero, teisingai pareiškė: „Kyšininkai užkniso juodai. Kreipiuosi į jus visus, kurie kiaulės akimis manėte (o gal dar vis manote), kad čia tik nedidelis kyšelis, nes juk „visi taip daro“. Jūs griaunate valstybę, ėdate jos pamatus. Jūs esate supuvę ir jūsų supuvimas nuodija kitus, korupcijai nėra naujosios ar senosios kartos. Jei ėmėte nešvarius pinigus, jūs nesate jokia naujoji karta. Jūs – tokia pati savanaudiška nomenklatūra, kuriai tikslas – savo ir bendrininkų gerovė – pateisina visas priemones.“                     

Kitą škvalą Lietuvoje ir mūsų rajone sukėlė pati gamta, padarydama nemažai nuostolių.

Nusimato ir dar vienas „tradicinis-proginis“ škvalas. Apžvalgininkė I. Makaraitytė taikliai pastebėjo: „Per Jonines gersim, per Žolinę gersim, o per Birželio 14-ąją dirbom.“

Jau šį savaitgalį paežerės griaudės nuo girtų šūkaliojimų, o prisidengus Jonais ir Janinomis, karaliaus smurtas, blevyzgos, juodoji nelaimių statistika pasipildys naujais faktais, nes su Joninių laisvadieniu išpuola ilgasis savaitgalis. O gal mes parodysime, kad jau mokame linksmintis ir švęsti kitaip. Gal...

Praėjusią savaitę buvo atsigręžta būtent į Birželio 14-ąją, kuri yra palikta išmirštančių tremtinių rateliams ir nevyriausybinių organizacijų iniciatyvai. Kodėl tai – eilinė darbo diena, užpildyta kasdienių buitinių rūpesčių, o minėjimai Seime kiekvienais metais nuobodėja geometrine progresija – net jei būtų kartojamos užpernykštės ar pernykštės kalbos, niekas nė nepastebėtų?

„Pasakyti, kad dauguma Seimo narių yra „nupušę“, reiškia, nieko nepasakyti. Imkit mane ir skaitykit, vienas per kitą siūlosi Seimo protai. Artėjant rinkimams „nupušimo“ kartelė keliama vis aukščiau“, – pareiškė kitas žinomas apžvalgininkas.

Bet platesniame kontekste praėjusi savaitė pateikė ir įdomių naujienų. Sudužusiame laive atrastas seniausias pasaulio mechaninis kompiuteris, kuriam šiuo metu apie 2 tūkst. metų. Senovės graikų skaičiuotuvas, kuris apskaičiuodavo Saulės, Mėnulio ir kitų planetų judėjimą. Taip pat jis naudotas nuspėti ateičiai. Mokslininkas M. Edmundsas šiems tyrimams paskyrė apie dvylika gyvenimo metų, o radinys pavadintas pirmuoju pasaulio kompiuteriu, mechanizmas turi bronzines detales, kurios buvo pagamintos apie 60 m. prieš Kristų. Prietaisas buvo atrastas laivo, sudužusio prie Graikijos salos Antikythera, nuolaužose, rastose 1901 metais. Tyrinėtojai anksčiau daugiausia dėmesio kreipė į vidinius šio prietaiso mechanizmus, tačiau tuo pat metu dešimtmečius trukusiame tyrime bandė iššifruoti minučių užrašų fragmentus, išlikusius ant išorinių paviršių.

Tyrėjai tvirtina, kad prietaisas tikriausiai buvo sukurtas Rodo saloje. Jie nemano, kad senovinis kompiuteris buvo unikalus. Unikalu tai, kad tai vienintelis rastas prietaisas. Informacija apie šį senųjų laikų kompiuterį buvo rasta daugiau nei dešimtyje šaltinių, kurie buvo parašyti nuo 300 m. pr. Kristų iki 500-ųjų metų. Šis kompiuteris turėjo galimybę sudėti, atimti, padalinti, atlikti daugybos veiksmą. Nors jis turėjo trūkumų, tačiau gana tiksliai galėjo nuspėti kosmoso kūnų padėtį ir suteikti žinių to laiko tyrinėtojams. Neaišku, kas nutiko, tačiau ši technologija išnyko itin greitai. Mokslininkai kelia prielaidą, kad mechaninis sudėtingumas būtų jai leidęs laikytis maždaug 1 tūkst. metų, iki pat Viduramžių, kol Europoje pasirodė pirmieji laikrodžiai.

Ramios ir įdomios savaitės!

Komentarai  

+1 #2 Gintare 2016-06-23 16:43
Jusu redakcijos skiltis visada suteikia peno pamastymmams ;-)
Cituoti
+1 #1 Mantas 2016-06-20 23:27
Ak, tie musu politikai ir ju nieko neverti planai:(:(:(
Cituoti

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode