Reklama 2

Laikmenos

Šių metų karštas pavasaris bendrame istorijos kontekste vargu ar suvaidins kažką tokio. Istorija, kaip tyrinėjimo ir mūsų žinių (žinojimo) vartojimo šaltinis, savyje slepia ne tik pavienius faktus. Istorijos dulkės yra ta tarpinė grandis, kuri leidžia interpretuoti faktus, spekuliuoti ir kurti įvairiausias sąmokslo teorijas.

 

Bet kurio laikmečio faktai kasdien sensta ir pasensta, pagelsta nuotraukose ir kitose laikmenose, istorijos duomenų bazėse ir vadovėliuose. Visagalė praėjusių amžių įvykių matrica, kurios šiandien nemokame ir nesugebame iššifruoti, yra mūsų istorijos dalis. Šiuolaikinis mokslas yra sutrikęs, nes negali atsakyti į klausimą, kas ir kodėl Egipte, Kinijoje ir kitose šalyse pastatė piraamides, kas olose kadaise išpiešė žmonių su skafandrais figūras. Šiandien pasaulio archeologai mus stebina vis naujais atradimais ir to dėka žmonija sendinama ne valandomis, o tūkstantmečiais. Bet kas iš to?

Praėjusią savaitę paskelbti Lietuvoje veikiančių komercinių bankų 2016 metų pirmojo ketvirčio veiklos rezultatai parodė, kad daugumos jų pelnas augo. „Swedbank“ uždirbo 22 mln. eurų grynojo pelno, DNB per tą patį laikotarpį uždirbo 9,4 mln. eurų pelno ir pan. Tai 25 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu (7,6 mln. eurų). Įdomu tai, kad mažiau turto turintis Šiaulių bankas pagal uždirbtą pelną aplenkė didžiausią Lietuvoje SEB. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Šiaulių banko grupė uždirbo 17,7 mln. eurų grynojo pelno – tai net tris kartus geresnis rezultatas nei 2015 m. atitinkamu laikotarpiu, kai uždirbta 5,4 mln. eurų. Reikia pripažinti, kad bankai uždirbo žmonių saskaita.

Ko gero, istoriniu absurdu būtų galima pavadinti pastarojo meto Seimo priimtus sprendimus 2016 m. gegužės 2 d. Smagiai įsisukus Vijūnėlės skandalui, Vyriausybė apsisprendė ir atšaukė teisėsaugos dėmesio sulaukusį nutarimą, kuriuo panaikintos kurortų apsaugos zonos. Dar įdomu, ką šiuo klausimu pasakys Konstitucinis Teismas, kuris yra priėmęs prezidentės Dalios Grybauskaitės kreipimąsi išnagrinėti, ar nutarimas panaikinti kurortines zonas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. 

Po pirmadienį vykusio pasitarimo dėl maisto produktų kainų A. Butkevičius pagaliau susivokė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį prekybos tinklų taikomi antkainiai buvo didesni nei prieš metus. Premjeras į prekybos tinklus neturi nei laiko, nei noro užsukti, todėl yra įgalus pasityčioti ir pareikšti: „Aš galimai darau išvadą, kad antkainis 2016 metų pirmame ketvirtyje kalbant apie visą mažmeninę prekybą yra didesnis.“

Tarptautinė bendruomenė atkreipė dėmesį ir tinkamai sureagavo į kitą keistą socialdemokratų sumanytą žiniasklaidos pažabojimo modelį. ESBO atstovės teigimu, Seimo priimtos pataisos būtų suvaržiusios tiriamąją žurnalistiką. „Visuomenės interesas gauti tam tikrą informaciją gali būti toks stiprus, kad jis pateisintų konfidencialia laikomos informacijos paskelbimą“, – sakė viena ESBO atstovių. Baudžiamojo kodekso pataisų iniciatoriai teigė, kad įstatymas priimtas, siekiant apsaugoti nukentėjusiųjų, pirmiausia nepilnamečių, interesus. Pataisą pateikusios socialdemokratės Irena Šiaulienė ir Rimantė Šalaševičiūtė. Pataisos be didesnių diskusijų buvo priimtos Seime. Po prezidentės veto valdantieji sakė svarstysiantys grįžti prie pirminio varianto, o opozicija teigė esanti už visišką pataisų atmetimą. Tačiau istorija tarė lemiamą žodį – socialdemokratų inicijuotos ir prieš tris savaites Seimo priimtos Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos, kuriomis numatyta baudžiamoji atsakomybė už bet kokios medžiagos iš neviešų teismo posėdžių atskleidimą ir paviešinimą, nebegalios.

Istorija yra ne tik tai, apie ką kalbame ir fiksuojame šiandien, ji yra tikroji gyvenimo „biblija“ – be pagražinimų ir be patoso. Prieš 71 metus baigėsi II pasaulinis karas. Dabar vyksta III. Pasaulis į tai reaguoja išskirtinai ramiai – ne mūsų kiemas.

Kai mūsų anūkai skaitys šiuolaikinės istorijos vadovėlius, tikėkimės, jie bus sumanūs ir objektyvūs.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode