Reklama 2

Epitetai

Neseniai, minint Visų šventųjų dieną, teko girdėti dvasininko mintis apie šventumą ir būdus jo siekti. Vieną iš būdų jis įvardijo žmonių tarpusavio bendravimą ir santykius. Kokie jie? Atsakymas būtų vienareikšmis – labai įvairūs. Visomis prasmėmis. Psichologai tarpusavio bendravimą suskirstė į tris rūšis: verbalinį (kalba), paraverbalinį (kalbos garsumas, intonacija) ir neverbalinį (gestai, mimika, laikysena). Šį kartą kalbėsime apie pirmąjį, apimantį žodžius ir jų prasmę.

Yra sakoma, kad žodis – jėga. Jis užmuša. Jis prikelia. Žodis gydo. Ir keičia gyvenimą... Nes po kiekvieno žodžio kažkas ateina – neviltis arba tikėjimas.

E. DeGirardinas yra pasakęs, jog žodžių galia milžiniška. Sėkmingai parinktas žodis ne kartą sustabdė pakrikusią armiją, pralaimėjimą pavertė pergale ir išgelbėjo imperiją. Žodžio galia stipresnė net už atominį ginklą, nes duotas žodinis įsakymas kareiviui gali sunaikinti visą žmoniją.

Jog žodžio galia stipresnė nei fizinė, teigia ir poetė Dalia Teišerskytė. Kaip tame anekdote: kuo panašūs žmogus ir musė? – Ir vieną, ir kitą galima užmušti laikraščiu. Tad ar visada susimąstome kokią įtaką mūsų parinkti ir ištarti žodžiai daro aplinkiniams – padeda, kelia nuotaiką, įkvepia ar atvirkščiai – žeidžia, pykdo ir menkina?

Mokykloje mus mokė gramatikos taisyklių, derinti žodžius pagal linksnį, giminę ir skaičių. Mokė rašant nepraleisti raidžių ir nepamiršti nosinių, taisyklingai tarti ir kirčiuoti. Bet ar aiškinama, kokią galią turi žodis. Kaip jį vartoti, kaip su juo elgtis, kad netaptų žeidžiančiu ar niekinančiu įrankiu? Ir keisčiausia, kad ne tik niekas neaiškina, bet ir patys pedagogai rodo neigiamą pavyzdį. Vartojant žodį.

Niekas nepaneigs, jog kai kurie vaikai, o ypač paaugliai, sunkiai pasiduoda auklėjimui. Pamokose, ar tai būtų pagrindinėse mokyklose, ar tai papildomo ugdymo, kur, beje, patys tėvai ir vaikai nusprendžia jas lankyti, elgiasi nedrausmingai, triukšmingai, trukdydami ir įtraukdami į blogą elgesį draugus. Sunku, žinoma, pedagogams ir, galbūt turėtume pateisinti atvejus, kai mokytojui trūkus kantrybei ne tik pakeliamas balsas, bet mokiniai išvadinami ne pačiais gražiausiais epitetais: karvėmis, kvailiais, pasaulinėmis vištomis, ereliais ir net gaidžiais... Tarsi jie neturėtų vardų. Bet ar tai yra sudrausminimo veiksni priemonė, jau nekalbant apie jos panaudojimo neteisėtumą? Greičiau rezultatas atvirkštinis: mokiniai netgi atsisako lankyti taip pasielgusio mokytojo pamokas. O apie pagarbą šiam mokytojui negali būti net kalbos. Ir jie, vistik reikia pripažinti, teisūs. Juk jie taip pat žmonės. Bet kokio amžiaus žmogus, nesvarbu, ar tai vaikas, ar suaugęs, ir nepriklausomai nuo socialinės padėties turi teisę į aplinkinių pagarbą. Juo labiau, kad niekinama ir menkinama jaunoji karta gali taip pat elgtis su kitais. Tai tikrai netoleruotinas kad ir labai nusipelniusių ir gerbiamų, visą save išdalinančių vaikams, pedagogų toks poelgis. Pasipiktinę ne tik provokatoriai vaikai, bet ir tėvai.

Prieš kurį laiką Mažeikių mokyklos pedagogė tik perspėjo mokinę, kuri pernelyg iššaukiančiai demontravo savo įvaizdį. Ir kilo viešas skandalas. Kitas atvejis – kai mokiniai, įsiveržę į kitos klasės pamoką, mokytojui spjovė į veidą, sudaužė jo akinius, o šis apsigindamas vieną jų pastūmė. Ir... buvo atleistas iš darbo.

Norvegijos valdžia, gindama vaiko teises, atima iš tėvų vaikus už menkiausius pažeidimus. Atvejis, kai kaimynė paskundė, jog septynmetė mergaitė išnešė šiukšles ir dulkių siurbliu valė savo kambario kilimą, pripažintas vaiko išnaudojimu. Įdomu, kaip Norvegijos valdžia reaguotų tokiais atvejais.

Kad ir kaip sunkus būtų kartais tarpusavio bendravimas, vistiek gerbkime kitus! Tuomet ir patys pelnysime pagarbą.

Komentarai  

0 #2 erika 2015-03-01 20:25
:cry: :-x niekada gyvenime nevaziuosiu i norvegija
Cituoti
0 #1 sgfd 2015-03-01 20:24
:-x :lol: :-) ;-) :-| :oops: :oops: :cry: :o :-x :eek: :P :sigh: :sigh:
Cituoti

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode