Reklama 2

Sodybų tuštėjimo metas

Graži savaitės pradžia iliustruoja tuos gamtos ir balandžio mėnesio pokyčius, kuriuos viliamės ir norime matyti. Tai mėnuo, kai visomis savo subtilybėmis po gana nesunkios žiemos atsiveria bundanti gamta. Mažeikiškiai, su pažintine ekskursija praėjusį savaitgalį lankęsi kaimyninėje Lenkijoje, pastebėjo, kad ten gamta jau gerokai žalesnė.

Beje, praėjęs savaitgalis pasauliui priminė apie skaudžią tragediją, kai 2010 m. balandžio 10-ąją Lenkijos vyriausybiniam lėktuvui sudužus netoli Smolensko Rusijos vakaruose žuvo tuometis prezidentas L. Kaczynskis ir 95 kiti aukšto rango pareigūnai ir iškilūs visuomenės veikėjai. Ta neaiškiomis paslaptimis apaugusi avarija laikoma didžiausia Lenkijos taikos meto katastrofa.

L. Kaczynskio brolio dvynio Jaroslawo vadovaujami konservatoriai pernai triuškinamai laimėjo parlamento rinkimus ir grįžo į valdžią po aštuonerių metų opozicijoje.

Praėjusiais metais atlikta apklausa parodė, kad beveik ketvirtadalis lenkų tiki, jog Smolensko katastrofa buvo tyčinis nužudymas, o šiuo metu šalyje vėl reiškiami įtarimai, kad lėktuvo katastrofa prie Smolensko buvo Rusijos ir tuometinės Lenkijos vyriausybės sąmokslas. Tokius įtarimus reiškia valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), kuriai vadovauja velionio prezidento brolis dvynys. Jaroslawas Kaczynskis ir jo šalininkai tvirtina turintys įrodymų, kurie „beveik neabejotinai“ įrodo, kad prezidento lėktuvas buvo atakuotas, kai rengėsi tūpti. Tuo tarpu, oficialių Lenkijos ir Rusijos tyrimų išvadose teigiama, kad ta katastrofa buvo nelaimingas atsitikimas, įvykęs dėl įgulos klaidų bandant nutupdyti lėktuvą tvyrant tirštam rūkui.

Šiandien yra minima Pasaulinė aviacijos ir kosmonautikos diena, o pažangioji žmonija kasdien sužino vis labiau intriguojančias naujienas ir stulbinamus atradimus. Štai milijardieriaus Elono Musko „SpaceX“ irgi švenčia svarbų žingsnį kosminių technologijų istorijoje. Praėjusį penktadienį buvo sėkmingai išsiųstas siuntinys Tarptautinei kosminei stočiai (TKS), o tuomet raketa „Falcon 9“ nutupdyta ant laivo-drono vandenyne. Penktas kartas nemelavo!

Gana netikėtą ir naudingą paskirtį įgyja ir kosminiai palydovai. Šiandien mes nebeįsivaizduojame savo gyvenimo be pakankamai tikslaus klimato ir orų permainų stebėjimo, komunikavimo ir interneto, o palydovinės nuotraukos suteikia dar svarbesnę informaciją. Būtent palydovinės nuotraukos tapo galingu įrankiu stebint karinius konfliktus ir žmogaus teisių pažeidimus. Tai leido stebėti Rusijos karinius veiksmus Ukrainos konflikto metu, o neseniai judinta žemė suteikė galutinį patvirtinimą apie Burundyje iškastas masines kapavietes, apie įkalinimo stovyklas Šiaurės Korėjoje.

Na, o Lietuvoje ir Mažeikiuose viskas atrodo daug paprasčiau ir žymiai primityviau. Sodybų tuštėjimo metas tęsiasi! Vietoj to, kad imtųsi realių veiksmų, mūsų politikai, ekonomistai ir politologai kasdien netingėdami svarsto, kodėl tai vyksta, bet atsakymų nei ieško, nei randa.

O skaičiai tiesiog šokiruojantys. Dėl emigracijos ir nedidelio gimstamumo per porą dešimtmečių Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo beveik milijonu. Įvairios prognozės rodo, kad ir toliau gyventojų skaičius šalyje mažės. Europos Komisijos 2016 m. Lietuvos ataskaita įvardija demografiją kaip vieną esminių mūsų šalies problemų. Per pastaruosius penkerius metus iš šalies kasmet vidutiniškai emigravo 22 tūkst. žmonių. Kai kas atvirai teigia, kad egzistuoja aiškūs veiksniai ir savo vaidmenį čia vaidina darbdavių gobšumas, nesubalansuota mokestinė sistema, pajamų nelygybė ir pan. Visur matoma priešprieša, bendras susirūpinimas tautos ateitimi neegzistuoja, ja rūpinasi nebent atskiros grupelės, daugeliui svarbūs tik savi interesai. Tie, kurie atstovauja saviems interesams, stipresni už tuos, kurie bando rūpintis tautos ateitimi. Anksčiau tokio iškreipto vaizdo nebuvo. Dar prieš 10 metų darbo užmokesčio atsilikimas nuo estų, jau nekalbant apie latvius, buvo žymiai mažesnis. Kai negaudavome Europos struktūrinės paramos, buvome labiau socialiai atsakingi. Mus sugadino ir tai, kad palaipsniui sustiprėjo atskiros interesų grupės, jos tapo nevaldomos.

Šiandien mus kamuoja klausimas, kur yra tie politikai, ta galia, nacionalinė idėja, kuri užtikrintų, kad gebantys kurti ir uždirbti nebėgtų iš Lietuvos?

Ar žinote, kad 1979 m. balandžio 12 d. Burlingtono mieste, Vermonto valstijoje, JAV, tuometinėje degalinėje įsikūrusi parduotuvė „Ben & Jerry`s“, paskelbė nemokamą ledų dieną. Dabar per šią akciją Amerikoje jų išdalinama per milijoną ledų.

Kažką panašaus matėme Kėdainiuose, o ar teko girdėti, kad mažeikiškiai kartą per metus galėtų (bent pigiau) įsigyti degalų iš „ORLEN Lietuva“ arba ledų iš kito gamintojo „Unilever Lietuva“ ?

Pasvajoti galima... nes po pusės metų nauji Seimo rinkimai.

Gražios savaitės.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode