Reklama 2

Apie patriotizmą

Kai danguje užgęsta žvaigždės, o žemėje pasidaro šviesu, daugelis iš mūsų ruošiasi į savo kasdienius darbus. Lauke jau daugiau gamtos šurmulio ir paukštelių pavasarinio triukšmo bei kitų šiam metui būdingų garsų, o saulė vis drąsiau žiūri, ar kur nors neužsiliko sniego. Toks yra kovas. Nors savaitės pradžioje daug kam dar tingisi anksti keltis, tačiau jau norisi pradėti mankštintis, pastovėti ant svarstyklių ir pradėti kontroliuoti savo svorį, per žiemą papilnėjusias apimtis bei pamažu keisti žiemos mitybos įpročius. Tai suteikia naujų jėgų, energijos, pagerina nuotaiką, o veide dominuojančia emocine išraiška tampa šypsena.

 

Ilgojo savaitgalio metu Lietuvoje ir mūsų rajone vyko daug renginių. Kažkas pastebėjo, kad 26-ąją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sukaktį atšventėme tarsi tiek pat metų drauge nugyvenę sutuoktiniai, kuriuos jau vienija tik bendras kažkada pasistatyto namo stogas virš galvos ir per didžiąsias šventes aplankantys po pasaulį pasklidę vaikai. Tame yra daug tiesos. Valstybei svarbių švenčių organizatoriai ir aktyviausi dalyviai vis dažniau pasigenda tautos patriotizmo, o įvairiuose renginiuose – jaunimo. Kita vertus, ar patriotizmas gali būti skatinamas privalomu valstybinės vėliavos kėlimu ir masiniais renginiais? Juk ir mūsų rajone buvo nemažai atvejų, kai vienu metu buvo švenčiama Tarptautinė moters diena ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventė. Ne pirmą kartą taip suplakamos yra šv. Valentino (įsimylėjėlių) šventė ir Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Teko matyti renginį, kai renginio vedėja moksleiviams „filosofiškai“ aiškino, kad abi šios šventės valstybei labai svarbios. Meilė Tėvynei ir įsimylėjimas neturėtų būti painiojami bei tapatinami ir tapti neišmanėliškos spekuliacijos objektu. Bet tai tik viena medalio pusė.

Ar turime teisę savus piliečius ir jaunimą smerkti ir kaltinti patriotizmo stoka? Jeigu daugybei mūsų bendrapiliečių nuosavas gyvenimas toks bevertis, kad iš jo gali išbraukti dieną, prastovėtą prekybos centrų eilėse prie akcijinių prekių, tai banalūs šūkiai apie kažkada iškovotą laisvę ir tautos vienybę čia nieko nepadės. Mūsų kaimynai lenkai sugeba gerokai brangiau supirkti pieną iš savo šalies ir Lietuvos ūkininkų, pagaminti iš jo sūrį bei jogurtą ir pigiau parduoti juos ne tik savo parduotuvėse, kur daugeliui maisto produktų taikomas lengvatinis PVM tarifas, bet ir lietuviškose „Maximose“ bei „Norfose“.

Krizė Lietuvoje seniai baigėsi, keitėsi vyriausybės, bet ar kas bent pabandė prisiminti kalbas apie PVM padidinimo laikinumą? Ir pozicija, ir opozicija tyliai trynė rankas, kad jų rinkėjai jau pamiršo PVM kažkada buvus 18 procentų, ir nereikalauja jo sugrąžinti. Vietoj to baiminamės, kad tik valdantieji neprisimintų ketinimų apmokestinti automobilius, nekilnojamąjį turtą ar... naminius gyvūnus.

Dažnai nutylima apie lietuviškas algas, sulopytas gatvių duobes, modernius ginklus ir milžiniškas išlaidas karo reikalams. Bet labiausiai žmones demotyvuoja žinojimas, kad viešaisiais pinigais mūsų šalyje gali būti apmokamos politikų vandens pramogos ir juos liaupsinantys leidiniai, jie išplaunami per išpūstas viešųjų pirkimų kainas ir eikvojami nesusimąstant, kaip nelengvai, prieš sumokėdami mokesčius, mes visi juos uždirbom.

Demotyvuoja žinojimas, kad įsigalėjo politikų savivaliavimas ir nebaudžiamumas, neturėjimas jokios atsakomybės. Patriotizmas ir duotos priesaikos laikymasis yra du kertiniai dalykai, kurie turėtų būti kiekvieno politiko sąžinės etalonas. Tačiau kokią prasmę turi tokia priesaika, kai politikas, pagal partinius sąrašus eilinį kartą patekęs į Seimą, ją kartoja po kiekvienų rinkimų. Taip pat elgiasi ir savivaldybių politikai.

Nereikia atlikinėti jokių brangiai kainuojančių statistinių tyrimų, kad sužinotume tautos nuotaikas ir valstybės sveikatą. Vienas iš efektyviausių barometrų yra valstybės švenčių minėjimas ir šventimas.

Geros savaitės!

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode