Reklama 2

Tragiškas savaitgalis

Praėjusi lapkričio 13-oji diena dar kartą sudrebino Europą ir pasaulį kruvinais teroristų išpuoliais. Gedint visų žuvusiųjų per naujausius teroristų išpuolius Prancūzijoje ir, nepaisant viso skausmo, šiandien pažangi pasaulio civilizacija ir galingosios pasaulio valstybės tiesiog privalo atsakyti į daugelį klausimų. Atsakymai daugelį gali šokiruoti.

 

Apie terorizmo grėsmę žinota ir kalbėta dar prieš tragiškus 2001m. rugsėjo 11 d. įvykius, kai Al-Qaeda grupuotės nariai įvykdė pirmąjį stambesnį teroristinį išpuolį JAV. Tada teroro aktui buvo pasirinkta ne šiaip kokia atsilikusi šalis, bet galinga supervalstybė Amerika. Per praėjusius 15 metų terorizmo šmėkla ne tik kad nebuvo pažabota, bet atvirkščiai – dar labiau sustiprėjo ir netgi susikūrė „Islamo valstybė“. Naikinant ir neutralizuojant tik pavienius islamo fanatiškus lyderius, tai buvo laikoma ir visam pasauliui pristatoma kaip didžiulė pergalė, bet, kaip rodo paskutiniai įvykiai ir vis didėjantis teroro aktų bei žuvusiųjų skaičius, iki pergalės priartėta labai nedaug, o gal ir visai nepriartėta.

Sugretinus daugelį įvykių, netgi Ukrainos karą su Rusija ir numuštą Malaizijos lėktuvą bei neseniai galbūt numuštą Rusijos lėktuvą, ryškėja didelis daugelio valstybių ir jų vadovų nesugebėjimas tinkamai adekvačiai reaguoti ir spręsti saugumo problemas.

Pasaulyje veikia daug įvairių tarptautinių organizacijų, asamblėjų, karinių taikos palaikymo susivienijimų, antiteroristinių organizacijų bei superslaptų tarnybų, tačiau politiniai lyderiai užsiima tik šnekėjimu ir mandagiais rankų paspaudimais bei pasivaikščiojimu raudonais kilimais garbės sargybos fone. O tuo tarpu žūva paprasti ir nekalti taikūs žmonės – abiejose pusėse.

Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos praėjo jau 70 metų. Per tiek metų daugelis Europos valstybių pasiekė aukštą demokratijos išsivystymo lygį ir gyveno labai patogiai, bet, subyrėjus sovietų sąjungai, sugriuvus Berlyno sienai bei daugeliui režimų ir nusikaltėlių struktūroms suradus naują nišą bei pradėjus nusikalstamą veiklą Europoje ir visame draugiškai atsivėrusiame pasaulyje, neįtikėtiną mastą įgavo nekontroliuojama ginklų bei narkotikų prekyba, teroristinių grupuočių finansavimas bei apginklavimas moderniais ginklais, jūrinių bei sausumos piratų nevaldomas siautėjimas, pabėgėlių kontrabanda. Sunku patikėti, bet tokios pažangios valstybės kaip Vokietija, Anglija, Prancūzija ar Ispanija netgi nesugeba keliuose užtikrinti tinkamos saugios logistinės veiklos, kur atvirai apiplėšinėjamos arba apvaginėjamos krovinius vežančios sunkiasvorės mašinos. Tuo naudojasi nusikaltėlių grupuotės iš Rumunijos ir įvairūs perbėgėliai iš kitų rytų šalių. Šiame nusikaltėlių meistriškai nuaustame korupcijos tinkle puikiai jaučiasi ir atsakingi vietos pareigūnai.

Taip, pasaulis gerokai papuvo. Ilgus metus apie tai buvo tylima ir daroma pernelyg mažai, kad procesas būtų kontroliuojamas ir sustabdytas. Ar ne apie tai byloja pabėgėlių krizė ir paskutiniai teroristų išpuoliai, nesibaigiantys karai ir kariniai konfliktai? Galbūt pasaulis jau dabar yra įsivėlęs į trečiajį pasaulinį karą, kuriame perbraižomos valstybių teritorijos? Dabar kaip žaidimo kortos susimaišė naujos technologijos, vyksta nuolatinis ideologijų bei informacinis ir net kibernetinis karas. Tai žymiai skiriasi nuo buvusių dviejų pasaulinių karų ir todėl, nekaltų žmonių kaina, buvo sugaišta daug brangaus laiko, kad visa tai būtų identifikuota, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad naudingų žemės išteklių resursų turinčios šalys taikiklyje visada yra pirmos.

Liūdnai šiame negatyviame kontekste atrodo ir Lietuva. Kaip tokiame pasaulio įvykių kontekste galima vertinti valstybės nesugebėjimą išspręsti pagalbos telefono, kelių girtuoklių ir „prasigėrusio kaimo“ problemų. Naivu, bet kažkas tikisi, kad degalinėse uždraudus pardavinėti alkoholinius gėrimus, problema bus išspręsta. Atsivėrus baisioms globos ir specializuotų namų piktžaizdėms, šiandien kažkas tikisi, kad Lietuvoje įkūrus begalę vaikų šeimynų, išsispręs betėvių vaikų problema. Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais nevyko jokie karai ir žemės drebėjimai, tačiau beglobių vaikų skaičiuojame tūkstančiais. Didieji prekybos centrai ir bankai akivaizdžiai naudojasi Vyriausybės nesugebėjimu ir neveiklumu, todėl, pasinaudoję euro įvedimu, vidury baltos dienos apiplėšinėja savus piliečius, o „didieji“ Seimo medžiotojai tik niršta, kad vis dar negali medžioti be naktinio matymo prietaisų. Skelbiama, kad nuo 2006 m. padidėjo atotrūkis tarp skurdžiausio sluoksnio žmonių ir uždirbančių daugiausiai. Tas skirtumas vis didėja, nes mažiausiai uždirbančiųjų padėtis ne gerėja, o blogėja, bet kas iš to? Viską suminėti ir sveiku protu suvokti – sunku.

Tokia buvo praėjusi savaitė, pasaulis, Lietuva ir Mažeikiai. Šiuo metu už langų vyrauja tamsus metas ir svarbiausia, kad mūsų mintyse vis tiek šviestų viltis.

Gražios savaitės!

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode