Reklama 2

Lapams krintant

Daugeliui iš mūsų labai mielas ir priimtinas toks raudonas lapų gaisras. Prasidėjus lapkričiui vis dar džiaugiamės šiltos saulės ir nuostabių rudens vaizdų malonėmis. Tačiau pastebima, kad gamta ir žmonės vis dar norėtų sulaukti lietaus. Štai jau antroji rudens pusė, o sausra tebesitęsia. Keletas paskutinių dienų paženklintos ypatingu gamtos lūžiu. Jei stebime gamtos pokyčius, negalėjome nepamatyti staiga plykstelėjusių ryškių lapų spalvų. Jos buvo ir prieš tai, bet dar vis išblukusios, labiau pastelinės. Dabar jos sodrios, sukaupusios visą nepakartojamą šio rudens grožį. Spėkime juo pasidžiaugti, nes dalis medžių jau nupliko, nuogesni darosi klevai, liepos ir drebulės. Su kiekvienu stipresniu vėjo gūsiu nuskrieja ir pulkai lapų, o medžiai ir jų šakos virsta bespalviais išraiškingais grafiniais piešiniais. Dar vienas ruduo... Toks, koks turi būti...

Bandydami apgauti savo biologinę prigimtį ir tenkindami kvailokas ES direktyvas, jau kažkelintą kartą pakeitėme laiko skaičiavimą, pasukdami laikrodžių rodykles vieną valandą atgal. Kaip keistai toks mūsų veiksmas turi atrodyti gamtai, kuri yra tikra, gryna ir rudens niekada nepavadins pavasariu. Gamtoje gyvūnai gyveno ir gyvena pagal natūralius gamtos dėsnius ir jie savo paros režimo nekeičia šiaip sau. Pavyzdžiui, bebrai, kuriems dabar pats darbymetis, vakare medžių graužti išeina 21 valandą ir savo režimo tikrai nekeis. Tą patį darys šiandien ir rytoj. Tačiau žmonės kitokie. Įvairiuose sluoksniuose iki šiol nesutariama, ar verta daryti žalą sveikatai dėl menamos naudos taupant energiją, nes jokio ryškaus ir teigiamo ekonominio efekto nėra, o didelei daliai žmonių būna sunku ir net kenksminga kaskart prisitaikyti prie naujo laiko.

Kalendoriuje lapkričio 1 d. yra Visų šventųjų diena, skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais, o Vėlinės – visų mirusiųjų pagerbimo diena – yra lapkričio 2-oji. Ši sena tradicija yra atkeliavusi dar iš pagoniškų laikų, bet šiandien šios šventės pamažu susilieja, tarp jų nėra aiškios ribos bei kapai aplankomi dažniausiai lapkričio 1 d., kuri Lietuvoje yra nedarbo diena. Šią dieną tūkstančiai liepsnojančių žvakučių net ir pačiose atokiausiose kapinaitėse perdavė visų gyvųjų žinią – į dangų ir žvaigždes nupleveno meilė bei ilgesys, skausmas ir prisiminimai bei padėka išėjusiems už jų buvimą kartu. Bet gyvenimas tęsiasi. Kaip rytas užgesina visas žvaigždes danguje, taip laikas užgesina netekties skausmą ir širdgėlą. Kita vertus, Visų mirusiųjų pagerbimo šventė įgavo ir naujų atspalvių. Pasidarė per daug komercinė ir demonstratyvi, menkavertei ritualinei atributikai išleidžiamos didžiulės lėšos, kurios vėliau virsta tonomis šiukšlių, žmonių lakstymas ir sukeliamas alasas vis dažniau primena rudenines Kalėdas, negu kuklią pagerbimo šventę.

O štai šiandieną Lietuvos Respublikos Prezidentas (1998–2003; 2004–2009) Valdas Adamkus (iki 1955 m. Voldemaras Adamkavičius) švenčia savo 89 m. gimtadienio šventę. Ta proga norisi prisiminti, kad tuometiniame Mažeikių apskrities Židikų valsčiaus Pikelių miestelyje gyveno būsimo prezidento seneliai Vladislovas ir Petronėlė Adamkavičiai. Prezidento V. Adamkaus tėvas Ignas Adamkavičius buvo Nepriklausomų kovų savanoris, tapo pirmuoju į Lietuvos aviaciją priimtu lakūnu, o tėvo brolis Edvardas, taip pat gimęs ir gyvenęs Pikeliuose, buvo Lietuvos karinis veikėjas, Divizijos generolas. Būtų įdomu, jei istorikai bei mūsų krašto tyrinėtojai rastų ir galėtų pateikti daugiau medžiagos apie prezidento V. Adamkaus ir garbingos giminės sąsajas su Mažeikiais.

Be įprastinio varginančio lietaus ir rudeninių vėtrų duris pravėrė lapkritis. Žmonės domisi, koks gi bus šis rudens mėnuo, kokių pokštų ar gamtos išdaigų galima tikėtis ir kokia bus žiema... Visi norėtų išgirsti, kad vyraus šilti, švelnūs ir ramūs orai, kad švies saulutė. Kaip bus tikrovėje, sužinosime netrukus, o meteorologinės tarnybos tikina, kad didesnių atšalimų nelaukiama iki pat lapkričio paskutinės dekados. Taigi tikėtina, kad ruduo bus gražus.

O žiema? Ji dar labai toli. Neskubėkime pas ją!

Gražios savaitės!

 

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode