Su pavasariu!

Už langų jau žvalgosi ankstyvas pavasaris. Pagaliau jau galime nebesirengti šiltų storų rūbų, megztinių bei vaikščioti apsitūtulavę šalikais. Gimtinėn jau grįžo paukščių, smagiai uždainavo giesmininkai, nepastebimai ištirpo sniegas ir pabudo visa gamta.

Daugeliui žmonių pavasaris asocijuojasi su laisve ir laime. Rytais vis dažniau pažadina ne smarkaus ir šalto vėjo gūsiai, bet saulės spinduliai, atsargiai pasibeldę į langą. Po nuobodaus ir tamsaus žiemos laikotarpio, kuris visada atrodo be galo ilgas, atsibundame ir keliamės su visiškai kitokia ugnele. Intuityviai jaučiame naujų jėgų antplūdį, tikimės, kad šiandien nuveiksime ką nors neįtikėtino ar bent jau labai linksmo ir gero… Apsivelkame pačius lengviausius ir patogiausius drabužius, kažkaip kitaip į save pasižiūrime veidrodyje, nes norime būti tokie pat gražūs ir jauni kaip šis pavasaris.

Kažkas keliauja į mokyklą arba darželį, skuba į darbą, o kažkas tik žvilgsniu juos palydi pro langą... Pavasarį nesijaučia sunkios kuprinės svoris ir miego trūkumas, o veidus dažnai papuošia palaimingos šypsenos.

Kadangi lauke jau žymiai šviesiau, viskas aplink atrodo visiškai kitaip, nei žiemą. Apsidairę pamatome, kas galbūt pasikeitė, kur nebeliko seno sutrūnijusio namo, kur užsidarė dar viena parduotuvė, kaip ištrupėjo gatvės asfaltas ir daugybę kitų dalykų... Kažkur bėgioja ir džiūgauja šunelis, toks laisvas, be baimės, be jokių suvaržymų. Šokinėja, laksto, kol gulasi nugara ant žalios žolės ir iškėlęs letenėles sveikinasi su dangumi. Kartais tereikia apsidairyti, kad suprastum, jog tas visų dažnai niekinamas bei keikiamas gyvenimas nėra toks blogas, gal tereikia mokėti į jį tinkamai pažvelgti, o pavasaris tik padeda atsiskleisti, pasijausti laisviau…

Pavasaris veikia visus. Žmonės tikisi, kad gyvens ilgai ilgai, džiaugsis ir bus bent truputį laimingesni, kad nuolatos švies saulė, giedos paukščiai ir visi šypsosis.

Mokyklose linksma ir verda gyvenimas, kažkas rašys kontrolinį, o mokytoja galbūt pasufleruos kelis atsakymus, juk – pavasaris… Mokytojai dažnai pastebi, kad šiuo metu pamokose moksleivių akys žiba kitaip, viduje jie visi jaučiasi tokie laimingi ir laisvi. Jie sėdi, juokiasi, negalvoja apie išdaigas. Pavasaris atėjo ir į jų širdis. Jie laimingi ir jaunatviškai tiki bei nedvejoja, jog pavasaris pakeis jų gyvenimą, kuris jau ir dabar yra šiek tiek pasikeitęs. Jaunystė tiesiog žydi, kaip ta gėlė, kuri stovi kažkur ant palangės, jaunystė jaučia laimę, pasitikėjimą ir stiprybę.

Ir dar. Jaunystė visada turi svajonę. Tik ją reikia ne tik turėti, bet ir norėti bei stengtis įgyvendinti. Viena buvusi jauna mažeikiškė kažkada rašė: „Mažeikių miestas gali ir privalo turėti didesnę svajonę, nei vien būti „naftos“ miestas. Ar jaunimo miestas, ar kultūros miestas, ar verslo miestas? Mažeikiai gali daugiau, nei vien sugalvoti, kad nuo rytojaus bus „kažkoks“ miestas. Svajonė – tai ne pasaka, miesto strateginiame plane svajonę galima įkainoti, įvertinti ją kiekybiniais rodikliais ir atkakliai jos siekti. Svajonė negali virsti tik politiniu populizmu, o privalo būti aiški ir įgyvendinama.“

Gal ir keista, bet svajonės siekimas tai ir užtikrina. Nuosekliai suplanuoti žingsniai jos link, geriausių resursų efektyvus panaudojimas, tikslingos savivaldos ir miestiečių pastangos gali užtikrinti stabilią Mažeikių sėkmę. Būtų gerai, jei būsimi politikai ar atsakingi pagal pareigas ir jaučiantys moralinę atsakomybę už miesto ateitį žinotų ir patys sau atsakytų į klausimą, apie ką svajoja Mažeikiai.  

O štai visai neseniai viena žinoma mažeikiškė savo „feisbuko“ paskyroje parašė: „Ir į Mažeikius ateis laisvės, sėkmės ir laimingų žmonių kupinas pavasaris. Į Mažeikius ateis a t e i t i s, nes mes – laisvų žmonių kraštas!“

Kovo 3 d. – savivaldybių tarybų rinkimai. Savo pilietine drąsa, atsakingumu bei vienybe galime, turime ir privalome užtikrinti, kad žydintis pavasaris ir tuo pat metu vyksiantys rinkimai netaptų tik apgaulinga iliuzija.

Gerų pasirinkimų!

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode