Reklama 1

Cirkas (?)

 

Kažkaip nepastebimai pralėkė dar viena rudeniškai pilka savaitė. Pilka ne įvairiausio margumo bei svarbumo įvykiais, bet mus supančiomis drėgnomis aplinkos spalvomis.

Praėjusią savaitę Seimas pasiekė savo pusiaukelę – lapkričio 14-ąją sukako dveji metai, kai prisiekė šios kadencijos parlamento nariai. Dabartinė politinė dauguma kažkuo primena Lietuvos pramogų verslo atstovo A.Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos chaotišką ir trumpą (2008–2011) valdymo laikotarpį. Tuomet į ją buvo įtraukti populiarūs ir žymūs Lietuvos meno bei pramogų atstovai, o politikos apžvalgininkai vieningai kritikavo, jog tokiu būdu iš politikos daromas cirkas. Prisikėlimo partijos lyderis žiniasklaidai sakė, esą „norime, kad cirkas kaip galima greičiau pasibaigtų“. Deja, šiems norams ir lūkesčiams nebuvo lemta išsipildyti net ir praėjus beveik dešimčiai metų.

R. Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga toliau nemokšiškai klampoja valstietiškais ilgaauliais politinės demokratijos pagrioviais. Kas gali paneigti tai, kad Lietuvą užtemdė ne tik rudens migla, bet ir nesibaigantis siaurų interesų, ambicijų bei nuoskaudų mėgėjiškas cirkas.

Visai neseniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai parengė neoficialią analizę ir atskleidė, kurių gydymo įstaigų optimizuojant tinklą nebeliktų kaip įprastai veikiančių ligoninių. Į šį sąrašą įtraukta 15 ligoninių „mirtininkių“. Nors Mažeikiai dažnokai minimi kaip galbūt neverti turėti savos ligoninės, tačiau į šį sąrašą dar nepateko.

Tiesiogine šio žodžio prasme „bardakas“ tęsiasi ne tik sveikatos, bet ir švietimo bei kitose „valstiečių“ valdymo sistemose.

„Matome, kad padėtis švietimo sistemoje negerėja, prasidėjo streikai, o ir perspektyvos, kurios atsispindi kitų metų biudžeto projekte, labai prastos. Švietimo sistemos darbuotojai nugramzdinti į nesibaigiančių problemų liūną“, – pažymėjo Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.

Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena. 1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, o tų pačių metų lapkričio 23 dieną sukurta Lietuvos kariuomenė, išleistas pirmasis įsakymas kurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Lietuvos gynybos bei kariuomenės klausimai šalies gyventojams taip pat kelia didelių klausimų.

Gal ir nelabai „skanus“ palyginimas, bet mūsų „braliukai“ latviai nesulaukė Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės Nepriklausomybės 100-mečio minėjimo iškilmėse bei kituose šventiniuose renginiuose. Buvęs SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda, komentuodamas prezidentės D. Grybauskaitės neišvykimą į Rygą, sakė, kad jis tikrai būtų vykęs, jeigu būtų reikėję, būtų važiavęs netgi dviračiu. Oficialiai pateikta neišvykimo priežastimi tapo netikėtas karinių oro pajėgų lėktuvo „Spartan“ gedimas. Naujų kartų politikai ir istorikai kada nors tikrai įvertins visas objektyvias šio neeilinio įvykio priežastis, tik ar nebus taip, kad kažkas tai irgi įvardins kaip cirko numerį?

Vilnius ir Ryga – tai ne tokie atstumai, kad nebūtų galima rasti būdų, kaip tinkmai ir garbingai pasveikinti šalį – kaimynę – Nepriklausomybės šimtmečio proga.

Kažkas pastebėjo, kad mes įgauname jėgų: kai susipažįstame su naujais žmonėmis; gauname naujų žinių; keliaujame įveikdami savo baimes; pradedame daryti tai, ko norisi, ir bandome kažką naujo; užsiimame kūryba ar vaikštinėjame; bendraujame su maloniais žmonėmis arba su žmonėmis, kurie mus palaiko ir mumis tiki; užsiimame savo kūnu; išvalome fizinę bei emocinę erdvę; sakome „ne“, kai norisi sakyti „ne“, ir sakome „taip“, kai norisi sakyti „taip“.

Būkime savimi!

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode