Reklama 2

Švęskime Velykas!

 

Pasukome laikrodžius, gyvename vasaros laiku, nors dar pavasaris net neįpusėjo. Laukiame ankstyvų šv. Velykų, kurios šiemet tarsi netikros, nes sutampa su Melagių diena.

Laikas skuba, o kartu ir mes. Daugybės įvykių sūkuryje dažnai nespėjame nusišypsoti, o jau ką kalbėti apie šiltą pabendravimą. Mažai bendraujame su artimaisiais, bičiuliais, ką ir besakyti apie nepažįstamus. Jiems tikrai laiko gailime. Modernus technologijų laikmetis pamažu naikina žmogiškąsias vertybes. Nugirdę vieną ar kitą frazę, jau darome išvadas, visai nežinodami tikrosios situacijos. Skubame smerkti, teisti, kaltinti. Vieni politiniais tikslais, kiti – konkurenciniais, treti – iš pavydo, o dar kiti – norėdami neatsilikti nuo visų. Ir tik nedažnai sutinki žmogų, skleidžiantį gėrį, su pagarba ir net meile atsiliepiantį apie kitą. Žmogų, spalvinantį gyvenimą net ir juodžiausioje tamsoje šviesiomis spalvomis. Labai gaila, kad tokių, pozityvą skleidžiančiųjų, mažuma. O taip norėtųsi, kad būtų atvirkščiai. Tam kiekvienas turėtume pradėti nuo savęs.

Netolimoje praeityje, vos prieš keletą dienų, įvyko „Maisto banko“ akcija. Jos tikslas, niekas turbūt nesiginčys, puikus. O rezultatai? Tenka apgailėti, bet nedžiuginantys. Ir ne tik dėl to, kad galbūt ne kiekvienas prekybos centrų lankytojas paaukojo. Vieni gal to nedarė neišgalėdami, kitų manymu, tai nereikalinga, nes kiekvienas turi būti valstybės aprūpintas iki senatvės, dar kiti – tiesiog nenorėjo dalintis, o kai kas net suabejojo... Šioje vietoje norėčiau atsiprašyti tų akcijos vykdytojų, kurie atliko darbą sąžiningai, pasiaukojančiai ir teisingai. Net neabejoju, kad tokių buvo dauguma. Didelė padėka ir pagarba jiems! Tačiau, kad ir kaip būtų nemalonu apie tai kalbėti, yra ir kitaip. Nedetalizuosiu smulkiau, tai kiekvieno sąžinės reikalas, bet negalima tylėti, kai netinkamai elgiasi valdžios asmenys. Gaila, bet kartais patys kilniausi tikslai virsta blogybių įrankiu.

Mažeikiuose jau seniai gyvuoja Raudonasis kryžius. Galbūt ir negyvuotų, jei jame nebūtų atsidavusio ir daugelį metų pasiaukojusio dėl kitų žmogaus. Tokia savanorystė tikrai ne pats maloniausias darbas. Atrodytų, valdžia turėtų būti už tai dėkinga. Deja, vietoj dėkingumo – šio altruisto žmogaus adresu skrieja negražūs epitetai. Dėl garbingo amžiaus. O keisčiausia tai, kad šių epitetų siuntėjas – ne ką jaunesnis žmogus nei adresatas. Negana to, jau kuris laikas ši organizacija eliminuojama iš „Maisto banko“ akcijos. Laimei, yra pavienių asmenų ir verslininkų, padedančių Raudonajam kryžiui globoti likimo nuskriaustuosius. Kodėl didieji prekybos centrai atiduodami net kito rajono socialinėms įstaigoms? Ar Mažeikiuose jų maža? Atsakymas – tai darome ne mes, tai daro Klaipėdos padalinys. „Mes nieko negalim.“ Tik, deja, tiesa kitokia.

Šiandien Katalikų bažnyčia mini Didįjį penktadienį. Tikintieji raginami pasninkauti. Ar nebūtų naudinga pasninkauti visiems, ir nebūtinai dėl religijos, o savo pačių naudai? Atsisakant kažko, ugdoma valia, sutaupius – galima pasidalinti, geri darbai. O svarbiausia – raudami savo egoizmą, tvirtintume savo moralę ir žmogiškumą.

Švęskime Velykas – kiekvienas iš mūsų savo pačių prisikėlimą!

Gražių, o svarbiausia – prasmingų švenčių!

Birutė Šneideraitienė

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode