Reklama 2

Veidrodis

Prasidėjo paskutinis vasaros mėnuo. Nors vasara iki šiol buvo galima pavadinti tik kalendorine, tačiau rugpjūtis lyg ir šiltėja.

Mažeikiuose jau įprasta, jog rugpjūčio pradžioje vyksta garsieji, suburiantys gausybę žmonių, Porciunkulės atlaidai. Nors jau kuris laikas miesto katalikus dalijasi dvi parapijos, tačiau minėti atlaidai sekmadienį, tarsi apvogdami naująją bažnyčią, jos didelę dalį lankytojų priviliojo senamiestin. Nieko stebėtino: nuo seno žmonės įpratę lankyti atlaidus, jei tik yra galimybė nuvykti. Mažeikiai – ne toks didelis miestas, kad norintiesiems atkakti į kitą jo galą būtų sudėtinga ar net neįmanoma.

Tačiau šiųmetiniai Porciunkulės atlaidai buvo išskirtiniai. Ne tik kad neįprastu laiku, t. y. ne 12.30, o 10.30 val. aukota Suma (svarbiausios iškilmingos giedotinės šv. Mišios), nukeliant Votyvos (ankstyvąsias arba su intensija) šv. Mišias jos vieton. Taip padaryta, pasak organizatorių, todėl, kad į 10.30 val. pamaldas tikintieji renkasi gausiau. Logiška. Tačiau tokia praktika tikintiesiems neįprasta ir niekur negirdėta. Galbūt ir galima. Bet šį klausimą palikim Bažnyčios vadovybei.

Kitas dalykas, keistai atrodęs žmonėms, buvo aktyvus politikų įsijungimas. Ir ne tik į atlaidų rengimą, bet ir parapijos „Caritas“ veiklą. Kitą dieną po atlaidų redakciją pasiekė signalai apie, švelniai tariant, neįprastą šios organizacijos naujos vadovybės veiklą ir sąsają su politika. Nežinodami tikros situacijos ir neturėdami nuteisimo teisės čia ir sustosime. Nekalkime prie kryžiaus nė vieno. Tevertina padėtį ir daro išvadas, jei reikia, atsakingi už tai asmenys. Viena aišku, kad, nepaisant organizatorių kilmės, pažiūrų ir vietos visuomenėje, atlaiduose suteikta galimybė ir pasimelsti, ir pasilinksminti, ir pabendrauti. O kai kam – ir pasireklamuoti... Toks jau gyvenimas. Atsirinkti, kas kam, turime teisę kiekvienas. Žinoma, žmonių negražūs atsiliepimai apie „caritiečius“ menkina Bažnyčios kilnios organizacijos vardą.

Vasara nesibaigė, atlaidų ir įvairių švenčių dar apstu. Mėgaukimės, švęskime, bendraukime. Ir nebūkime pagiežingi kitų atžvilgiu. Politikai taip pat mūsų dalis. Be jų neišsiverstume. Galbūt tik mūsų teigiamos emocijos, o ne lavina purvo jų atžvilgiu gali pakutenti kiekvieno gal kartais ir snustelėjusią sąžinę.

Sinoptikai nuolat žarstosi pažadais apie gražesnį rytojų. Nors jie ir ne politikai, iki šiol apniukęs dangus užkirsdavo kelią pasitikėjimui. Pastarosiomis dienomis viltis lyg ir sušvito. Juk taip norėtųsi praleisti paskutinį vasaros mėnesį, gaivinantis saulės šypsena. O vėjui ir lietui skirtas ruduo. Dangus turėtų susiprasti, jog viskas privalo turėti savo vietą bei ribas. Žmogus irgi.

Deja, ne visi mėgsta žiūrėti į veidrodį...

Komentarai  

0 #1 Asta 2015-08-05 15:42
Aukso žodžiai.
Cituoti

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode