Kai rudenį „krenta“... gramai

 

Jau vis daugiau gamtos nusimeta savo neįtikėtinai žavų lapijos apdarą. Bet dar liko užtektinai auksą bei gintarą primenančių ar ryškiai rausvėjančių spalvų. Visa ši unikali harmonija išvilioja į gamtą meninės fotografijos mylėtojus, poetus, menininkus ir kitus pastabesnės ir jautresnės sielos žmones.

Kad šis ruduo pilnas staigmenų, pastebėjo ne vienas mažeikiškis. Deja, taip yra visoje mūsų „biednoje“ Lietuvoje. Atidesni pirkėjai prekybos centruose jau seniai pastebėjo, kad už tą pačią ar didesnę kainą lentynose atsiranda mažesnio svorio produktai. Vartotojai  jaučiasi apgaudinėjami, o jų teisių gynėjai tik bejėgiškai inkščia. Tačiau prekybininkų atstovai teigia, kad kaina ir tūris ar svoris visiškai nesusiję.Visada iki ausų išsišiepęs Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas aiškina, kad tūris ar svoris mažinamas atkreipiant dėmesį į vartotojų įpročius: „Namų ūkiai išmeta labai didelius kiekius maisto, ypatingai greitai gendančių produktų. Dėl to, stebėdami kintančius vartotojų įpročius, tam tikri gamintojai nusprendė sumažinti produktų tūrį ar svorį.“ Kaina, kaip sako L. Vilimas, su tuo visiškai nesusijusi ir priklauso nuo daugelio veiksnių: „Kyla atlyginimai, kyla gamybos kaštai, dėl to kyla ir kaina. Ji visiškai nesusijusi su produkto tūrio ar svorio sumažinimu.“ Su tokiu požiūriu ir neįprastu demagogo talentu šiam žmogui jau seniai reikėjo būti politikoje, o ne kažkokiu smulkiu vykdančiuoju direktoriumi.

Bet mus labiau domina ne demagogija, o realūs faktai. Prekybos centruose ir kitose maisto parduotuvėse gyventojų „patogumui“ pradėta prekiauti tokiais maisto produktais, kurių pakuotė greitai svers daugiau už pačią prekę. Štai mažytis pavyzdėlis: vištienos sriubos su makaronais „Knorr“ nuo buvusių 20 ir 15 g krito iki 13 g. Dabar makaronai čia sudaro – 37 proc., o vištiena – 0,3 proc. Glaistytas varškės sūrelis „Magija“ nuo buvusių 50 g krito iki 45–43–40 g. Ir čia dar, ko gero, ne pabaiga. Tad kiek gi reikia suvartoti tokių „maisto“ produktų, kad normalaus sudėjimo lietuvis galėtų bent užvalgyti, bent truputį užkišti kažką už „danties“? Neseniai viena moteris guodėsi, kad iš nusipirkto faršo labai sunkiai pasigamino kotletų, nes Mažeikių parduotuvėse jau atsirado ir „kremzlių“ faršas, „pasotintas“ paprasčiausiu vandeniu. Tokių pavyzdžių kasdien randasi tiek daug, kad kada nors galėsime, jei ne skaniai pavalgyti, tai bent skaniai pasijuokti.

Ž. Mauricas sako, kad mažėja ir daugelio kitų maisto produktų kiekiai: pieno, dešros, taip pat prastėja ir jų kokybė, tačiau pabrėžia, kad nereikėtų ieškoti kaltų tarp prekybininkų ar tarp gamintojų, nes pasiūla prisitaiko prie paklausos: „Tai priklauso ir nuo visuomenės požiūrio. Pavyzdžiui, Šveicarijoje ar kitoje normalioje pasaulio valstybėje tokie dalykai susilauktų žymiai didesnio pasipiktinimo ir atgarsio, nes čia dėmesys labiau kreipiamas  į kokybę, o ne į kainą.

Prasidėjo dar viena savaitė. Norėtųsi, kad ji su ilgesne tamsa visgi atneštų daugiau gerų emocijų. Šią savaitę daugelis iš mūsų galėtumėme skirti vidinei švarai ir harmonijai. Reikėtų prisiversti iš širdies, kaip nukritusius lapus, išsišluoti sunkias ir niūrias mintis, liūdesį bei bejėgiškumą, atsisakyti pasenusių ir mus nuolat stabdančių ar tempiančių atgal nuostatų. Tai gali būti mūsų tikslų ir tarpusavio santykių peržiūros savaitė, kai egoistiniu išskaičiavimu ar netiesa paremti santykiai gali subyrėti tarsi smėlio pilys, kai galime, išgyvenę skausmą ir negandas, vėl atsitiesti ir pakilti naujam skrydžiui.

Pabandykime pasinaudoti šios savaitės teikiamais šansais ir galimybėmis.

Būkime savimi!


Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode