Reklama 2

Orumas

Orumo sąvoka byloja apie kiekvieno žmogaus unikalumą, jo neįkainojamą vertę ir išskirtinumą.

Orus darbas, kuris užtikrina pakankamas pajamas, saugumą ir socialinę apsaugą, perspektyvas asmeniniam tobulėjimui ir savęs realizavimui. Ori pensija, kuri užtikrina kiekvieno bendruomenės nario senatvės poreikius. Galų gale – orus gyvenimas, kurį mums lemta šioje žemėje nugyventi tik vieną vienintelį kartą. Orumas – tai taip pat moralinių vertybių visuma, reiškianti kiekvienos asmenybės vertingumą. Kaip etikos kategorija jis atspindi žmogaus moralinį santykį su pačiu savimi ir visuomenės santykį su žmogumi. Žmogaus orumas yra tam tikra neliečiamybė kaip ir žmonių susirašinėjimas, intymi gyvenimo sfera, bendravimas ir privatumo išsaugojimas.

Reikia pripažinti, kad mūsų orumas priklauso nuo dviejų dalykų: ką manome apie save patys ir kaip su mumis elgiasi kiti.Nors nuomonei apie save įtakos turi daug kas, kasdieniame gyvenime žmogui svarbu, kiek jis vertinamas arba kaip su juo elgiamasi. Kiekvienoje visuomenėje yra vargšų, nesugebančių apsiginti ir pažeidžiamų žmonių, kurie dažnai tokioje situacijoje atsiduria prieš savo valią. Labiausiai tokį asmenį žeidžia kitų reakcija ir požiūris į jį. Liūdna, tačiau dažniausiai menkinamos bei trypiamos būtent šių socialinių sluoksnių asmenų teisės ir žmogiškasis orumas. Juk neretai girdime senam, vargingam, protiškai ar fiziškai neįgaliam mestelėtus užgaulius žodžius: „nevykėlis“, „niekam vertas“ ir pan.!

Žmonės ne tik žemina vieni kitus, bet iš gyvų žemės būtybių vieninteliai žudo ar pameta savo vaikus. Tačiau taip susiklostęs gyvenimas ir toks jis tikrai negali būti orus.

Negailestingoje gyvenimo ir įvykių karuselėje dažnai patys turime pasirinkti bei daryti sprendimą: ar mums patinka tokiems būti, ar turime savyje jėgų, padorumo ir kilnumo atsiprašyti, pripažinti, kad buvome neteisūs, ir koreguoti savo elgesį. Visi žmonės klysta, bet kai kuriems niekada taip ir nepakanka kilnumo bei padorumo pripažinti savo klaidas ir atsiprašyti. Suklydus tą galima oriai pripažinti, klaidą ištaisyti ir gražiai bei ramiai gyventi toliau. Jei savo klaidų, išpuolių prieš kitus žmones nepripažįstame, tokiu atveju nėra jėgų, kurios mums nurodytų tai daryti. Viskas atsiremia į žmogaus sąmoningumą. Klysta ir labai padorūs žmonės, kartais netaktiškai pasielgia ir nepriekaištingų manierų asmenys, ir, priešingai, kartais labai kilnaus poelgio sulauki iš individo, kuris neturi aukštos reputacijos. Visko būna žmonių gyvenime...

Praėjusį savaitgalį vyko Mažeikių miesto šventė. Joje galėjai pamatyti ir sutikti nemažai įvairaus amžiaus ir skirtingų pomėgių žmonių. Čia už beveik simbolinę kainą buvo galima nusipirkti proginę miesto šventės monetą, tačiau pirkėjų buvo nedaug. Žinant Lietuvos „oraus“ atlyginimo dydį, tai padaryti galėjo ne kiekvienas. Šventėje dalyvavo ir įvairių politikų bei valdininkų, kurie dėl savo darbinės veiklos ypatumų iš pažiūros atrodė labai oriai, o gal tai buvo visai kas kita – savęs demonstravimas ir susireikšminimas? Pagrindiniame miesto metų renginyje neteko matyti rajono neįgaliųjų, kurių draugija veikia jau 25 metus, o jos narių skaičius siekia apie 300 žmonių. Jie buvo pamiršti ir palikti su savo kasdienėmis bėdomis ir vargais likimo valiai. Va, jeigu tai būtų rinkimų metas, tikriausiai būtų atsiradęs ne vienas „globėjas“, pasirūpinęs transportu atvežti žmones su negalia. Senamiestyje gyvenantys senjorai taip pat guodėsi, kad neturi galimybių patekti į šventę, kadangi pavežėjimo klausimai organizatorių planuose nebuvo numatyti. Ko gero, tokia pati problema iškilo ne tik senamiesčio gyventojams, todėl ar šiandien galime ramia sąžine pasakyti, kad esame solidarūs ir atsakingi prieš kitus savo bendruomenės narius? Ar viskas daroma ir padaroma, kad orumas būtų ne tik „sąvoka“?

Gal ir ne visai į temą, tačiau ar oriai pasielgė praeivė, kurios kūdikio besilaukianti moteris, sutikta Sodų parkelyje, kur daugiau tuo metu nebuvo žmonių, paprašė iškviesti „greitąją“. Jai buvo atšauta: „Neturiu laiko, skubu į darbą.“ Aplinkinių abejingumas...

Prasidėjo nauja savaitė, o su ja gal ir šiltesnė vasara. Norėtųsi palinkėti surasti savyje jėgų pakelti aukščiau galvą net ir tada, kada būna labai sunku: dieną virš horizonto pamatysim daugiau šviesos, naktį – daugiau žvaigždžių.

Geros vasaros!

Komentarai  

0 #3 alona 2015-06-15 18:47
Įdomi tema ir pateikta labai jautriai
Cituoti
+1 #2 Raimonda 2015-06-11 22:28
Taikliai parasyta! Mielieji mazeikieciai pasistenkime buti oresni ir rupintis vieni kitais:):)
Cituoti
+1 #1 Martynas 2015-06-11 18:25
Labai prasmingas straipsnis, is tiesu reikia tiek nedaug kad butumeme orus:)
Cituoti

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode