„Auksiniai“ bėgiai

 

Lietuvoje jau kuris laikas viena populiariausių temų yra išardyti bėgiai iš Mažeikių į Rengę. Šiandieniniai politikai žiniasklaidoje be perstojo rodo savo protingus  veidus ir galvoja, ką gi dabar daryti. O gal tiesiog naugojasi eiliniu skandalu ir galimybe „įlįsti“ į eterį. Kaltų dėl išardytų bėgių, žinoma, nėra ir nebus. Kaip nebuvo „auksinių šaukštelių“ bei kitų avantiūriškų pirkimų istorijose. Lietuvoje taip susiklostė, kad visiškai nesvarbu, kokia partija stovi už valstybės vairo, bet visų nagai lenkti tik į save. Ir nematyti, deja, kad tokia praktika artėja prie pabaigos. Tačiau ši istorija ir sukeltas triukšmas iš dalies pridengia kitas aktualias Lietuvos gyventojų problemas – skurdą, atsilikimą, prastą demografinę padėtį.

Priminsime, kad 2008 metų spalį „Lietuvos geležinkeliai“ išardė netoli įmonės „ORLEN Lietuva“ naftos perdirbimo įrenginių esančią 19 kilometrų ilgio bėgių kelio atkarpą, kuri jungia Lietuvą ir Latviją. Išardžius bėgių kelią, įmonei tenka krovinius į Latviją vežti gerokai ilgesniu maršrutu, todėl padidėjo įmonės transportavimo išlaidos ir pakenkta jos eksporto galimybėms.

Europos Komisija 2013-ųjų kovą „Orlen“ prašymu pradėjo oficialų tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ monopolinės veiklos ir nutarė, kad bėgius iš Mažeikių į Rengę išardžiusi įmonė apribojo konkurenciją ir už tai jiems skyrė 27 873 000 eurų baudą.

Dar 2009-ųjų rudenį „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, kad šio geležinkelio ruožo atstatymas kainuotų beveik 12 mln. eurų, jų dėl tuomet vykusios ekonominės krizės bendrovė skirti negali. Dabar ši suma būtų dar įspūdingesnė, nes Lietuvoje kainos ir darbai pabrango ne vieną ir ne du kartus. Dar nežinome ir kiek kainavo geležinkelio išardymo darbai, tad valstybės valdomi milijonai šioje istorijoje susisuko į gana įspūdingą sumelę ir tie nuostoliai sudarys maždaug metinį Mažeikių rajono biudžetą.

Mažeikiškiai gerai prisimena, kaip beveik per vieną naktį ėmė ir pradingo geležinkelio bėgiai. Tada niekas labai neaiškino, kokiais tikslais tai buvo padaryta. Vieni džiaugėsi, kad mažiau reikės stovėti pervažose ir deginti kurą bei teršti aplinką, o kiti į tai per daug nekreipė dėmesio.

Sunku pasakyti, ar Mažeikiams šiandien būtų naudingas geležinkelio ruožo atstatymas.

Vienu iš argumentų, kuriuos išsako dalis gyventojų, būtų galimybė lengviau ir patogiau nukeliauti į Latviją. Istoriškai šis maršrutas visada turėjo šiokių tokių privalumų, tačiau ar vežėjams ekonomiškai tai būtų naudinga, dabar labai sunku spėlioti.

Grįžtant prie džiugesnių akimirkų, galima pasidžiaugti gražiais Šv. Pranciškaus Asyžiečio atlaidais, jų organizavimu, puikiomis ir pavykusiomis klebono kun. Gintaro Lengvino iniciatyvomis. Vis dar tebedžiugina savo koncertais ir Tarptautinis meno festivalis. Pasinaudokime tuo.

Ruduo mums šlama ir ruošia staigmenas, darosi vis įnoringesnis ir pilnas įvairių kaprizų bei gamtos išdaigų. Čia tiek pat chaoso ir nežinomybės kaip ir mūsų kasdieniame gyvenime. Skirtumas tik tas, kad mes gamtos paveikti negalime, o priimti tinkamus žmogiškus sprendimus tiesiog privalome.

Kada tai suprasime ir imsime reikalauti politikų atsakomybės visur ir visada, tada baigsis visos „auksinės“ Lietuvos istorijos.

Esame garbinga ir išdidi tauta. Niekada nepamirškime to.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode