Gyvenimo dėsniai

 

Laikas paknopstom ritasi priekin. Pats gražiausias, pats geidžiamiausias. Vasara. Gal ne visai oras atitinka įsivaizduojamą tokiu metų laiku: karšta saulė, jūra, kopos... Pastarieji du egzistuoja visada, tik gal ne visada pildydami poilsiautojų lūkesčius. Bet visgi vasara. Dažnam geriau ir tokia nei  ruduo. O viltis, kad ji bus geresnė, dar neišblėso – juk dar tik pradžia šio daugumos žmonių geidžiamo metų laiko.

Šiandien birželio 13-oji, labiausiai garsėjanti antaninėmis. Kalendorius šią dieną vardija šienapjūte. Šiandien krepšininko Šarūno Marčiulionio gimtadienis, o 2004 m. tą dieną vyko rinkimai į Europos parlamentą.

Rytoj kalendorius rodys birželio 14-ąją – daugeliui senjorų skaudžių prisiminimų dieną. 1941-aisiais šią dieną prasidėjo masinis Lietuvos žmonių trėmimas į Sibirą, iš kurio tik dalis grįžo į tėvynę ir kurių gyvų jau šiandien skaičiuojama tik vienetai. Greitai užsimirš gyvi liudijimai, liks tik istorija.

Poryt birželio 15-oji ir t. t. Bėga dienos, savaitės, mėnesiai, metų laikai. Žmonija skuba laike ir gyvenime. Dažnai net nesusimąstydama, kur. Bėgame, vejamės ir tenkiname aistrą aplenkti. O tada jau pirmauti, būti priekyje. Užvaldo noras dažno iš mūsų dominuoti toli gražu ne gerosiomis savybėmis: artimo meile, pakantumu, užuojauta, pagalba, patarimu. Nuoširdžiu. Dažnai dominuojame pykčiu, neapykanta, pavydu, šmeižtu, materializmu, prasilenkdami su moralės nuostatomis.

Gaila, bet, deja, toks aplinkinis pasaulis. Mušamės dėl darbo vietos, ne iš būtinumo, o iš pasididžiavimo ir naudos. Laužome įstatymus, randame būdų, kaip juos apeiti. Blogiausia, jog tai daro ne tik privatūs asmenys, verslininkai, o valdininkai, valdžios institucijos. Prie jų – ir Mažeikių rajono savivaldybė. Dėl to nenuostabu, kad ji vadinama UAB`u – giminių, artimųjų ir draugų privačia bendrove. Daroma, kaip norima. Savivaldybės administracijos vadovybė sugeba vienai dienai grąžinti į darbą vaiko priežiūros atostogose esantį žmogų, kad būtų galima ramiai atleisti iš užimamų pareigų kitą, dirbusį laikinai, o jau ryt – jo vietoje naujas. Nepasiskųsi, lyg ir laikytasi įstatymų, o moralė šioje įstaigoje, kaip ir daugeliui, matyt, neegzistuoja.

Pykstamės, baramės, net keikiame. Lipame kitų galvomis, kad tik būtume aukščiau, net nepagalvodami, kad tokia piramidė netvirta, staiga anksčiau ar vėliau sugrius. O krisdami galime užsigauti. Juk ne veltui sakoma, kuo aukščiau kilsi, tuo skaudžiau krisi. Negalvojame, kas bus ryt. Svarbu tik šiandiena. Manome esantys galingesni, jei silpnesnį nustūmėme. Bet gyvenimo dėsniai savi. Jų nei pakeisti, nei apeiti neišeina. Viskas sukasi ratu ir grįžta atgal, bumerangu.

„Ką pirmyn mesi, tą paskui eidamas rasi“; „Lazda turi du galus“ – byloja patarlės. Ir juoksis tas, kas juoksis paskutinis. Šventa tiesa. Reikia tik iškentėti, išlaukti. Ir bus už gera ar bloga atlyginta tuo pačiu. Tad rinkimės – norime sau gėrio ar blogo? Taip ir elkimės su kitais.

Gražios, kupinos gerų įspūdžių ir potyrių ateinančios vasariškos savaitės!

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode