Reklama 2

Belaukiant šilumos

Po dviejų savaičių pertraukos vėl susitinkame su savo ištikimais skaitytojais. Žinoma, per tokį trumpą laiką niekas labai nepasikeitė, tačiau juk gyvenimas vietoje nestovi...

 

Gana intriguojančiai ir pamokančiai „valstiečių“ vykdomos antialkoholinės kovos fone atrodė pasaulį apskriejusios nuotraukos ir žinia, kad popiežius emeritas Benediktas XVI savo 90-ąjį gimtadienį pažymėjo pakeldamas alaus bokalą svečių iš jo gimtosios Bavarijos draugijoje. Leidiniuose publikuotose nuotraukose Benediktas XVI ir jo garbūs svečiai įamžinti su bokalais rankose. Tarp svečių buvo ir vyresnysis Benedikto XVI brolis monsinjoras Georgas Ratzingeris (Georgas Racingeris). Katalikiškas pasaulis į tai sureagavo visiškai palankiai. Protestų šiuo klausimu neišsakė ir Lietuvos blaivininkai Ramūnas Karbauskis bei Aurelijus Veryga.

Šis gimtadienis kažkaip sutapo su įsiplieskusia diskusija apie alaus vartojimą muzikos festivaliuose.

„Apskritai, kalbant apie muziką, kažkada buvo draudžiami auskarai, džinsai, man atrodo, mes dabar važiuojame, kad teks greitu metu vėl dainų tekstus atnešti suderinimui į kažkokį komitetą, ar teisingai dainuojame. Kiekvienas kreivesnis, kitoniškas takelis mums pasidaro nebesuvokiamas“, – kalbėjo vienas festivalių organizatorių L. Lučiūnas. Jo teigimu, dar vienas ribojimas būtų pražūtingas daugeliui artistų, panašios situacijos neteko matyti kitose šalyse. Prodiuserio tvirtinimu, jam jau skambino kolegos iš užsienio stebėdamiesi, ar iš tiesų taip Lietuvoje vyksta. „Nelabai tikiu, kad su mumis reikia elgtis kaip su mažvaikiais“, – rėžė muzikantas Jurgis Didžiulis. Jo nuomone, kovojant su alkoholizmu, pirmiausia žmones reikia edukuoti, o ne riboti, forsuoti drakoniškomis priemonėmis.

Per praėjusį laikotarpį daugelį žmonių nudžiugino Prezidentei, Vyriausybei ir Seimo nariams pateikta peticija „Dėl būtinybės keisti Lietuvos socialinę ir ekonominę politiką“, kurią pasirašė gausus būrys šalyje žinomų žmonių. Ja siekiama sutelkti piliečius dėl iškilusių grėsmių valstybei ir tautai. Pasak organizatorių, šiandien problemos į grėsmių pavidalą išaugo jau visiškai akivaizdžiai, o prielaidas tam sudaro politinė veikla, kuri tarnauja tik tam tikroms interesų grupėms, bet ne tautai.

Jau buvo skelbta, kad kovo mėnesį iš Lietuvos emigravo 4607 žmonės – tai 1129 emigrantais daugiau nei pernai kovo mėnesį. Iškalbingi skaičiai.

Belaukiant pavasario šilumos, nuobodžiauti niekaip neleidžia ir kita valstiečių atstovė – švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Tiesiog verda aistros dėl dviejų papildomų mokslo metų savaičių. Sunku įsivaizduoti, kiek Lietuva praras ir kokią moralinę žalą patirs genialioji ministrė, jei tai nebus įgyvendinta. Kol būsimoji ministrė mokėsi Utenoje, ji, matyt, nepastebėjo, kad mokslo metai Lietuvoje nuo 11-kos klasių pailgėjo iki 12-kos, o lopšeliuose-darželiuose įvesta paruošiamoji grupė nuo 6 m. Galima nesunkiai paskaičiuoti, kad mokslo metų ilginimas jau sudaro dvejus metus.

Nepasitenkinimą formaliai ilginamais mokslo metais išreiškė šimtai mokinių ir mokytojų.

„MG Baltic“ koncernas buvo pažadėjęs skirti milijono eurų premiją tam, kas suras ir perduos Lietuvai Vasarios 16-osios Akto originalą. Panašu, kad tokio nugalėtojo gali ir neatsirasti. Tai gal būtų galima šią kuklią sumą skirti tam, kas sugalvos, kaip per dvi mokslo metų savaites Lietuvos moksleiviją paversti genijais?

Stebina ir dar vienas dalykas. Visas Seimas, politinė grietinėlė, Lietuvos mokslininkai ir verslo milžinai išsimokslinę Lietuvoje, juos ugdė, lavino lietuviška mokykla ir aukštosios bei universitetinės studijų įstaigos, tačiau teigiama, kad mūsų švietimo sistema neįgali ir visiškai nepajėgi konkuruoti. Ko gero, taip gali teigti tik Lietuvos visiškai nemylintys ministrai ir politikai.

Viena mokytoja sakė, kad štai neseniai tėvai skundėsi direktorei, jog vaikas mokykloje buvo pavadintas pavarde, o ne vardu. Kiek tokių pavyzdžių šiandien turime ir argi tai ne absurdas?

Vieną savaitgalio dieną nuošalioje senamiesčio gatvelėje teko stebėti keistą paukščių mūšį. Du varnai, garsiai krankdami ir triukšmaudami, puolė vienas kitam „į atlapus“. Visai šalia, ant elektros stulpo laidų, tupėjo smulkutė, bet daili varnaitė ir akylai stebėjo sparnuotų džentelmenų kovą. Varnų mūšis buvo nuožmus ir įnirtingas, o jo baigtį nulėmė pati kaltininkė. Matydama, kad jos favoritas niekaip nesusitvarko su priešininku, „įjungė“ garsinį signalą, plačiai išskleidė sparnus ir nuožmiai puolė auką. Dviese prieš vieną paukščiai ginčą išsprendė akimirksniu. Žemyn krito plunksnos, o nugalėtas varnas, ilgai negalvodamas, nuskrido tolyn.

Kaip žemėje, taip ir padangėje: visi už kažką kovoja. Viliamės, kad orai atšils, o politikai kada nors subręs.

Gyvenimas bus mielesnis ir patogesnis.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode