Reklama 2

Šuolis laike

Vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl vasaros laiko susitarimų, nuo 2003 metų paskutinę kovo sekmadienio naktį, laikrodžius persukant vieną valandą į priekį, įvedamas vasaros laikas.

     Prieš keletą metų Lietuvos Seimas įpareigojo Vyriausybę kreiptis į Europos Komisiją prašydami Lietuvoje netaikyti sezoninio laiko, bet ši kažkaip suspėjo minėtą direktyvą pratęsti iki 2016-ųjų metų. Beje, sezoninį laiką turi ne tik ES narės, bet ir daugelis kitų šalių.

Pirmasis idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, XVIII a. amžiaus pabaigoje iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas B. Franklinas.

     Kai kurios valstybės vasaros laiką įsivedė dar XX a. pradžioje. Pirmojo pasaulinio karo metais pirmieji tai padarė anglai – pristigus kuro ir degalų nuspręsta geriau panaudoti saulės šviesą. Kai kuriose Europos šalyse vasaros laikas buvo įvestas 1973 metais, kai pasaulį ištiko naftos krizė ir buvo stengiamasi taupyti elektros energiją.
    Įvairių polemikų metu iki šiol nesutariama, ar verta daryti žalą sveikatai dėl menamos naudos taupant energiją, nes ryškaus teigiamo ekonominio efekto visgi nėra, o didelei daliai žmonių būna sunku prisitaikyti prie naujo laiko pokyčių.

     Amerikos mokslininkai ištyrė laikrodžių rodyklių sukiojimo pirmyn ir atgal poveikį sveikatai, tikrindami nefederalinių Mičigano ligoninių pacientų duomenų bazę. Tyrėjai domėjosi, kiek žmonių paguldoma į ligonines per laikotarpį prieš pat vasaros laiko įvedimą ir pirmąjį pirmadienį po rodyklių persukimo, analizuodami ketverių metų duomenis. Ilgalaikių tyrimų duomenys rodo, kad infarktų apskritai pagausėja pirmadieniais – galbūt dėl naujos darbo savaitės pradžios sukeliamo streso ir susijusių miego ir budėjimo ciklo pokyčių, sakė šios studijos vadovas gydytojas kardiologas Amneetas Sandhu, dirbantis Kolorado universitete Denveryje.

„Įvedant vasaros laiką, prie viso to prisideda viena valanda trumpesnis miegas“, – aiškino tyrėjas, pristatęs savo išvadas per kasmetinį seminarą Vašingtone įsikūrusiame Amerikos kardiologijos koledže. Tačiau specialistas sakė, kad ekspertai iki šiol nepakankamai suvokia, kodėl žmonės itin jautrūs miego ir budėjimo ciklo pokyčiams. „Mūsų studija rodo, kad staigūs pokyčiai, net jeigu jie nedideli, gali sukelti neigiamų pasekmių“, – aiškino jis.

     Pastebėta, kad, pakitus biologiniam ritmui, sutrinka žmogaus hormonų veikla ir visa endokrininė sistema, o ji reguliuoja viso organizmo veiklą – psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą. Nuo hormonų veiklos daug priklauso, kad žmogus būtų darbingas, gerai jaustųsi, būtų gera medžiagų apykaita. Pavyzdžiui, Stokholmo Karolinskos instituto tyrimai rodo, kad laiko kaitaliojimas veikia širdies ligomis sergančius žmones – įvedus vasaros laiką, pirmąją savaitę miokardo infarkto atvejų padaugėja 5 procentais.

     Lietuva laiko persukimo klausimu nėra vieninga, nors ne kartą jau buvo vykdomos įvairios gyventojų apklausos ir dauguma pasisakė prieš laiko kaitaliojimą, tačiau rimtos mokslinės analizės iki šiol nėra. Ar tai turi įtakos didžiuliam savižudybių ir įvairių psichinių susirgimų skaičiui, išaugusiai agresijai ir nusikalstamumui? Šiandien apie tai galime tik spėlioti.

     Ekonominį efektą, jei toks apskritai yra, paskaičiuoti būtų žymiai lengviau, bet čia Lietuva vieninga, nes nei Vyriausybei, nei Seimo politikams tai visiškai nerūpi. Kam gaišti laiką ir aušinti burną, kai nevyksta rinkimai ir rinkėjas dabar yra statistinis vienetas, kuris šiuo metu paprasčiausiai nieko nedomina.

2016 m. baigsis dabartinio Seimo kadencija. Tada ir pasimatys, ar Lietuva ateityje gyvens pagal gamtos dėsnių sukurtą laiką, ar ir toliau liks Europos Komisijos direktyvų įkaite.

   Belieka pasidžiaugti, kad vėl prasidėjo vasaros laikas, o šylanti ir šildanti gamta gali mus padaryti šiek tiek geresnius, draugiškesnius ir išmintingesnius.

Prasmingų Velykų švenčių!

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode