Reklama 2

Kur dingo natūralumas?

Savaitgalį eilinį kartą persukome savo laikrodžius vieną valandą į priekį. Jei pamenate, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis prieš rinkimus buvo žadėjęs padaryti galą tokiam nelabai argumentuotam senų valdžių palikimui, tačiau pasirodo, kad taip darysime dar penkerius metus, nes laiku neparuošti dokumentai ES. Na, o kas bus po penkerių metų, turbūt numanote patys. Kaip ir daugelis rinkiminių „pasakų“, taip ir ši liks dulkėti kažkur užmarštyje.

Sauliaus Skvernelio Vyriausybei praėjusią savaitę sukako šimtas dienų. Ministrų kabinetas patvirtino Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, kurio vieni svarbiausių prioritetų – didinti pensijas bei pertvarkyti pensijų fondus. Ar tai tik rinkiminių pažadų atgarsiai, sužinosime ir pajusime labai greitai, o kol kas Seime matyti daugiau viešųjų akcijų, blaškymosi, paviršutiniškos pozos ir nežinomybės. Vieni labai greitai pabaigė neprasidėjusią karjerą, kiti dar laukia savo eilės, kol bus sumalti politinių jėgų ir intrigų.

Šia proga galėtumėme paklausti, ar jūs jau pajautėte, kokį nors gyvenimo pagerėjimą? Atsakymą nesunku nujausti, nes tai puikiai iliustruoja įvairūs Lietuvos statistiniai skaičiai, duomenys ir politikų pasisakymai.

„Žmonių apsisprendimą emigruoti lemia įvairios priežastys – pragyvenimo lygio skirtumai, švietimo kokybė, biurokratiniai korupciniai trukdžiai, socialinė savijauta ir daugelis kitų. Kol trypčiosime vietoje dėl esminių reformų, tol žmonės ieškos geresnio gyvenimo svetur. Žadėti pokyčiai turi būti greiti ir efektyvūs. Jų reikia visiems, taip pat ir norintiems grįžti“, – teigė Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo komentare. Buvo skelbta, kad pernai iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų. Ne geresnė padėtis ir šiandien. Skaičiai tiesiog gąsdinantys.

Jau esame įpratę, kad pavasarį ne tik sukame laikrodžius. Kiekvienais metais kovo 20 dieną minima Pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose.

Švenčiant gamtosaugos, o ir kitas šventes teko pastebėti, kaip pakito mūsų elgsena ir manieros, organizaciniai ypatumai. Dažnas reiškinys ir „kokybės“ praba tapo tai, kad meninių programėlių metu net patys mažiausi dalyviai, turėdami skardžius ir natūralius gamtos balsus,visiškai nedidelėje patalpoje nebeapsieina be mikrofonų. Toks mažas artistas nebegalvoja, kur sėdi jo mamytė ar tėtis ir kaip nepamiršti teksto. Jam baugu išmesti brangų mikrofoną, todėl dviem rankytėm stengiasi jį laikyti, kad neišmestų ir neįvyktų „ekologinė“ katastrofa. Vyresnieji įvairiausių proginių renginių (poezijos švenčių, jubiliejų, teminių vakarų ir kt.) dalyviai ir suaugusieji jau labiau patyrę, todėl teksto net nebesimoko, o jį perskaito iš popieriaus lapo, kuris prisegtas ant kanceliarinio dokumento laikiklio. Dažnai tenka matyti, kai skaitovas skaito tekstą ar eilėraštį, vienoje rankoje laikydamas aplanką, o kitoje – mikrofoną (teisingai laikyti mikrofoną irgi reikia mokėti). Sutikite, čia meno ir kontakto su klausytoju ar žiūrovu, jausmų ir emocijų rasti beveik neįmanoma. Taigi, labai dažnai viskas atrodo, jei ne kvailai, tai per daug dirbtina, banalu ir formalu.

Na, o paskutinė kovo savaitė mus pasveikino su saule ir giedru dangumi. Už lango jau matome visiškai kitokią, realią gamtos budimo pasaką. Daugelis mažeikiškių jau pradėjo pirmuosius darbus užmiesčio soduose ar savo kiemuose ir skanus šašlykų kvapas jau nostalgiškai priminė apie laukiančius ateinančios vasaros malonumus.

Natūralios spalvos, garsai ir kvapai vilioja džiaugtis visus gyvus Žemės sutvėrimus.

Tai įtikina žymiai labiau, nei noras tik maivytis bei kažką demonstruoti.

Džiaukimės ir mes. Tam nereikia jokių išskirtinių gabumų ir techninių priemonių.

Šiltos saulės ir smagių akimirkų!

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode