Reklama 2

Apie pozityvą

Visą praėjusią savaitę buvo aptarinėjama dar viena keista ir absurdiška iniciatyva. Trys „valstiečiai“ užregistravo įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją. Tai numatančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas Seimo sekretoriate registravo Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas. Pataisomis numatoma, kad pozityvi informacija turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų viso turinio, o pozityvios žinios būtų pateikiamos „informacinės programos pradžioje ar pirmuosiuose leidinio puslapiuose“. Teigiama, kad korupcijos skandalai, valdžios pareigūnų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimas bei kitos problemos nušviečiant politinio gyvenimo aktualijas itin dažnai atsiduria žiniasklaidos akiratyje, o tai skatina visuomenės nusivylimą. „Neigiamos informacijos vyravimas politinės komunikacijos kanaluose skatina visuomenės nusivylimą valdžios institucijomis ir nusišalinimą nuo politinio gyvenimo, taip pat nepasitikėjimą žiniasklaidos priemonėmis ir jose pateikiama informacija“, – iniciatyvą aiškina parlamentarai.

Į tai stipriai sureagavo ne tik žurnalistų bendruomenė, bet ir politikai, Lietuvos gyventojai, politikos apžvalgininkai, pati šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad nei politikai, nei verslo atstovai, nei kiti asmenys neturi teisės reguliuoti žiniasklaidos turinio. „Šiuo metu galiojantys Visuomenės informavimo įstatymas bei Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas numato pagrindinius apribojimus ir principus, kurių žiniasklaida turi laikytis. Šie įpareigojimai yra pakankami, papildoma intervencija siekiant reguliuoti žiniasklaidos darbą bei turinį būtų perteklinė, nereikalinga ir nesuprantama“, – sakė politikas. Premjero žodžiais, politikų noras matyti žiniasklaidoje daugiau teigiamos informacijos gali būti išpildytas koncentruojantis į visuomenei ir valstybei svarbius darbus bei būtinus pokyčius.

Žurnalistas Rimvydas Valatka teigė, kad toks pasiūlymas (pusė žiniasklaidoje nurodomos informacijos turi būti teigiama) yra antikonstitucinis, o jį pateikusiems parlamentarams turėtų būti keliama apkalta. „Pirmiausia manau, kad tai turėtų vertinti ne žurnalistai, o psichiatrai. Šiomis pataisomis aiškiai pažeidžiamas Konstitucijos 44 str., kur sakoma, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama, o valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitosinstitucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių. Kitaip sakant, šitas siūlymas ir elgesys teikiant tokias pataisas yra antikonstitucinis. Mano supratimu, tai jau yra apkaltos dalis. Taip apribojama spaudos ir žodžio laisvė, kurias garantuoja Konstitucija“, – sakė R.Valatka.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis greitai sureagavo į tokią situaciją (bei krentančius reitingus) ir pareiškė, kad partijos frakcija atsiriboja nuo trijų žmonių iniciatyvos įpareigoti žiniasklaidą pateikti bent 50 proc. pozityvios informacijos.

Besibaigiant savaitei D.Šakalienė pareiškė, kad ji pateikė visai ne savo pataisas ir jeigu jau taip, tai ji pasiruošusi jas atsiimti.

Būtina atkreipti dėmesį, kad tai jau ne pirmas politikų bandymas užčiaupti žiniasklaidą ar ją reguliuoti. Vos pradėjęs darbą šis Seimas vienu pirmųjų įstatymų priėmė Civilinio kodekso pataisas dėl viešų asmenų įžeidimo, kuriomis politikams buvo atrištos rankos juos kritikuojančią žiniasklaidą užtampyti teismuose.

Šios pataisos buvo parengtos praėjusios kadencijos Seimo, o jas rengė socialdemokrato Juozo Bernatonio vadovauta Teisingumo ministerija. Naujos sudėties Seimui priėmus įstatymo pataisas ir kilus skandalui, jas vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Šios pataisos suteikia galimybę persekioti ne tik žurnalistus, betkiekvieną Lietuvos žmogų vien už tai, kad jis turi kritinę nuomonę apie viešuosius asmenis, apie Vyriausybę, politikus“, – tuomet sakė Prezidentė. Po kilusio skandalo parlamentarai tuomet priimtas įstatymo pataisas atšaukė.

Kaip matome, antrasis bandymas irgi patyrė fiasko, bet atkreipkime dėmesį, kad dabartinis Seimas dirba tik kelis mėnesius, vadinasi, ateityje galime sulaukti naujų „genialių“ idėjų.

Tačiau prasidėjus naujai savaitei pozityvo vis tiek reikia. Vilniaus universiteto (VU) ir užsienio šalių mokslininkams ištyrus Lietuvos gelmių gilųjį požeminį vandenį paaiškėjo, kad jis – seniausias pasaulyje. Žemiau nei 2 km gylio Lietuvos pajūryje požeminio vandens amžius viršija 1,3 mln. metų ribą. Toks senas vanduo pasaulyje aptiktas pirmą kartą!

Dažniau kurkime pozityvą patys ir skleiskime jį. Dabar tam labai tinkamas laikas.


Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode