Vienos atvirutės istorija

Dabar vis rečiau ir rečiau siunčiame bei gauname šventines ar progines atvirutes, nes jas jau beveik išstūmė kitokios pasveikinimo formos. Visgi dar visai neseniai tai buvo pagrindinė ir graži pasveikinimo priemonė. Kažkas tokias atvirutes saugo kaip relikvijas, kiti kolekcionuoja, o treti prie jų per daug neprisiriša ir labai nesaugo. O juk kiekviena atvirutė turi savo istoriją.

Margas etikečių pasaulis

Jau kurį laiką Mažeikių muziejuje veikia tikrai unikali paroda „Degtukų dėžučių etiketės – mažoji grafika“ (iš Mažeikių muziejaus fondų). Šio projekto sumanytoja ir autorė yra muziejininkė Aldona Butkuvienė. Po parodos atidarymo į muziejų savo kolekcijas pristatė ir kolekcininkai Pranas Šilgalis bei Dalia Bliudžiuvienė, o tai šią ekspoziciją padarė tik dar įdomesnę ir vertingesnę.

Šalto vėjo pėdom atkeliauja šventės

Adentas – gražiausias ir prasmingas laukimo metas, o maža žvakės liepsnelė mus sutelkia rimčiai ir susikaupimui. Kiekvieną rytą žvakės uždegimas Mažeikių lopšelio-darželio „Delfinas“ „Ančiukų“grupėje vaikus padrąsindavo naujiems geriems darbams. Uždegėme Gerumo, Meilės, Laukimo ir Vilties žvakes savo sieloje.

Simbolinė Kūčių vakarienė

Nebe pirmus metus Mažeikių nakvynės namuose prieš pat Kūčias – gruodžio 23-iąją – rengiama simbolinė Kūčių vakarienė, kurioje dalyvauja šios įstaigos personalas ir gyventojai. Pasak Nakvynės namų direktoriaus Antano Krivicko, susirenkame čia pabūti kartu, pakalbėti apie savo bėdas ir šiaip pabendrauti.

Įdomiausios lietuviškos inovacijos 2016-aisiais

Lietuviški pieno baltymo pluošto ar alijošiumi prisotinti drabužiai, išmanus žvejybos sonaras, papildytos realybės knygelės vaikams, išmaniosios termožaliuzės – jau ne naujiena. Ką unikalaus šiemet sukūrė ar pristatė rinkai lietuviai? Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) siūlo susipažinti su kasdienai pritaikomų, šių metų įdomiausių lietuviškų inovacijų apžvalga.

Vaikystės atspindžiai

Nežinau kodėl, bet tą angelą dažnai sapnuoju. Gal atmintyje įsirėžęs vaikystės bažnyčios paveikslas, kurį vis rodydavo mama, primindama, kad ir aš turiu savo angelą sargą. Paveikslas buvo didelis, kabojo aukštai palubėje, virš šoninio altoriaus, ir vaizdavo siauru liepteliu einantį vaiką, lydimą jauno sparnuoto angelo. Abu basi, gražūs.

Tarpšventinis esė

Vienas bičiulis kartą gražiai ir teisingai pasakė: reikia mylėti ir gerbti kasdienybę. Suprask, visur ir visada būk, elkis ir atrodyk taip, kaip pats nori, kad kiti apie tave galvotų ir kalbėtų.

Istorija nevilties amžiuje

Domas Boguševičius, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas

Per dvylika metų nuo 2004-ųjų iki šiemet istorijos valstybinį brandos egzaminą laikančiųjų skaičius sumažėjo nuo maždaug 17,5 iki 10 tūkstančių. Todėl totalitarinio patriotizmo šalininkai šaukia: „Istorijos egzaminas turi būti privalomas!“ Panašu, kad jie nuoširdžiai tiki galimybe biurokratinės prievartos ir kontrolės priemonėmis atkurti disciplinos prestižą ir sustiprinti patriotinius jaunimo jausmus.

Nobil Memento Posteri (Atmink ateinančius)

Prieš adventą Romos katalikų bažnyčios vadovas popiežius Pranciškus Vatikane priėmė pasaulio dvasininkijos ir kilmingų pasaulio organizacijų atstovus. Piligriminėje kelionėje į Vatikaną kaip Lietuvos atstovas dalyvavo mažeikiškis, šv. Adalberto ordino garbės riteris, komturas Kazys Strazdauskas.

Advento skaitymai – 2016

  Gruodžio 16 dieną Mažeikių Sodų pagrindinėje mokykloje vyko tradicinė popietė – „Advento skaitymai 2016“, kurios idėją pasiūlė bibliotekininkės Ilona Dvarionienė ir Eglė Jokubauskienė.

Kūčių stalas – tarp tradicijų ir šiuolaikinių šeimininkių improvizacijų

Artėjančios šventės neretai tampa tikru galvos skausmu šeimininkėms, ant šventinio stalo bandančioms suderinti tradicinę ir šiuolaikinę virtuves. „Kūčių stalas turi daugybę simbolių ir prasmių, tačiau net ir senosios receptūros neretai patobulinamos naujais ingredientais. Pavyzdžiui, tradicinės pupelės, žirniai keičiami į avinžirnius, lęšius, o patiekalai  pagardinami įvairiais daigais, bolivinių balandų ar ispaninio šalavijo (čija) sėklomis. Pats seniausias patiekalas - Kūčia -  šiandien taip pat turi dešimtis skirtingų variacijų“, – teigia „Bernelių užeigos“ gamybos vadovė Rasa Vasiliauskaitė.

Kūčių vakaras šeimoje: pasakoja močiutė Nijolė ir jos anūkai

Dar prieš prasidedant adventui, laukdami Jėzaus gimtadienio, mes šeimoje pasigaminam advento kalendorių. Jame – kiekvienai advento dienai surašytos gerų darbų užduotėlės. Močiutei labiausiai patinka, kai užduotėlės siūlo padaryti gerą darbą jai: vienais metais padarėm siurprizą, iškepdami močiutei pyragą, kitais metais slapčia papuošėm Kalėdoms jos kambarį. Būna užduotėlių ir visai šeimai – tai drauge papuošti eglutę ar, iškepus sausainių, nuvežti prie bažnyčios ir išdalinti elgetaujantiems.

Per Lietuvą keliauja Kalėdos: išpildytos 13 tūkstančių vaikų svajonių

Akcijos „Vaikų svajonės“ sumanytojai šiemet viršijo savo pačių lūkesčius – beveik 13 tūkstančių vaikų iš visos Lietuvos jau džiaugiasi gavę išsvajotas dovanas. Iki Kalėdų planuojama įgyvendinti dar kelių šimtų sunkiai gyvenančių vaikų svajones – tuomet bus išpildytos visos šiemet pasirinktos vaikų svajonės, iš viso jų – 13 131. 

Ukrinai – kaimas, saugantis kultūros paveldą

Ukrinaigatvinis kaimasMažeikių rajone, 5 km į rytus nuoŽidikų, šalia kelio Mažeikiai–Skuodas, kairiajameVarduvoskrante, tiesKvistėsžiotimis. Iš čia kilę nemažai žinomų žmonių, čia saugomas akmens meistro Stepono Gailevičiaus atminimas, kultūros paveldo objektai.

Kaimo istorija

      Kaip rašoma virtualioje Mažeikių krašto enciklopedijoje, pirmieji rašytiniai duomenys apie Ukrinus yra XVI a. 1585 m. birželio 17 d. buvo įvykdytas Grigorijaus Ukrino prašymas ir apžiūrėti seni žemės riboženkliai palei Varduvos ir Kvistės upes. Iš kito, 1593 m., dokumento galima įsitikinti, kad prie Kvistės buvęs Ukrino dvarelis vadinosi Pavarduvys. XVI a. pabaigoje minimos pavardės Ukrinas, Ukrinaitis, Ukrinovičius. XVII a. Pavarduvio dvarelis nuo savininkų pradėtas vadinti Ukrinais.

Apie grįžimą namo

Įvairiai susiklostė gyvenimas toli nuo namų jau milijonui lietuvių. Ieškodami geresnio bei sotesnio gyvenimo savęs įprasminimui ir savirealizacijai, jie paliko gimtus namus.

„Būdas žemaičių“ savo pašnekovų klausė: „Kas turėtų pasikeisti Lietuvoje, kad jie sugrįžtų?“

Viktorija ir Marius Sabeckai (Norvegija)

Turėtų pasikeisti požiūris į žmogų, didesnė pagarba dirbančiam ir nesvarbu, kokias pareigas jis užima. Antra, atlyginimo ir paslaugų/prekių santykis. Galų gale reikalingos paprastos šypsenos, o ne tik neigiamos emocijos. Besąlygiškas ir vienodas įstatymų laikymasis, o ne, kaip dažniausiai būna: „Turiu pinigų ir esu teisus.“

Apie angelus ir ne tik

Sunku sugalvoti geresnį laiką, kai kartu su ramiu snaigių šokiu šventiniame danguje gali pamatyti dar ir... angelus.

Žmonės nuo seno tikėjo angelais, jų galiomis ir šventa misija padėti. 2003 m. leidykla „Naujoji Rosma“ išleido „Angelų knygą“, o kiek dar žinome populiarių kūrinių, kuriuose „gyvena“ šie mistiniai dangaus sutvėrimai. Pasaulyje rasite sukurtą ne vieną kino filmą arba populiarias dainas (Kelly Family „An Angel“, 2006 m.) su tuo pačiu pavadinimu „Angelas“. Savo repertuare dainas turi ir lietuvių atlikėjai: Taja – „Angelas baltas“, „B`avarija“ – „Angelai“, Romas Dambrauskas – „Angelas“, Eglė Jurgaitytė – „Angelas“ ir pan.

A.Pukšto. Kai Lenkija čiaudi

Komentaras

Andžej Pukšto

Likus mažiau negu savaitei iki Šventų Kūčių, eilinėje Lenkijos šeimoje dažniausiai diskutuojama apie karpio drebučius, tinkamiausią padažą upėtakiams arba kokiais gabaliukais iki kepimo supjaustyti menkę, kad išlaikytų natūralų skonį. Visgi paskutinį prieššventinį savaitgalį daug lenkų atidėjo į šalį kulinarines dilemas ir prisijungė prie protestų šalia Parlamento, Prezidento rūmų arba Konstitucinio Teismo.

Švenčių svetur idėjos, arba Kuo skiriasi Naujųjų metų tradicijos Šiaurės ir Pietų Europoje?

Naujųjų paminėjimui kasmet ieškome įdomių vietų ir neužmirštamų patirčių – juk sakoma, kad kaip sutiksime Naujus metus, taip juos ir praleisime. Štai vienus įsimintiniausių įspūdžių garantuoja šventės svetur. Apie tai, kaip Naujieji švenčiami skirtinguose Europos miestuose, pasakoja Edmundas Pavlovas, patyręs keliautojas ir tarptautinių kelionių autobusu organizatoriaus „Eurolines“ vadovas.   

Įmonių socialinė atsakomybė: kodėl gerumas turi „prabusti“ ne tik prieš šventes

Prieššventiniu laikotarpiu verslo rengiamos gerumo akcijos, dalinama labdara – puikios iniciatyvos, tačiau nepakankamos siekiant tapti tikrai socialiai atsakinga įmone (SAĮ). KTU Apskaitos katedros docentė Alfreda Šapkauskienė teigia, kad socialiai atsakingu tampama tik tada, kai investicijos į visuomenės gerovę nėra vienkartinis, o nuolatinis procesas.

Lucasas: Kodėl Rusija pažeidinėja taisykles?

Komentaras

Edward Lucas

Išorinio pasaulio taisyklės Rusijai negalioja. Tačiau savo susigalvotas taisyklės Rusija taiko kur tik jai patinka, kada patinka ir kaip patinka. Štai kodėl praeitą savaitę sprogusios bombos efektą sukėlusi Pasaulinės antidopingo agentūros ataskaita neturėtų būti jokia staigmena. Rusija nuo 1991 metų buvo atsidūrusi didžiulės sukčiavimo schemos, susijusios su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) lėšomis, atsisakė grąžinti savo skolas, vykdė karo nusikaltimus Čečėnijoje ir Sirijoje, atsiribojo nuo tarptautinių žmogaus teisių įstatymų, surengė kibernetinę ataką prieš Estiją, išprovokavo karą Gruzijoje, aneksavo Krymą ir įžūliai melavo apie 2014 metai virš Ukrainos numuštą Malaizijos lainerį.

Išgyventi žiemos šventes: gidas vienišiems

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kone 62 proc. Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 55-eri, gyvena po vieną. Tačiau vienatvė paliečia visas amžiaus grupes: tyrimai rodo, kad jauni žmonės ją išgyvena dar giliau nei vyresni. Ypač vienatvė išryškėja per šventes – tai rodo ir skambučių pagausėjimas pagalbos telefono linijose, ir padidėjęs žmonių, išgyvenančių nerimą, depresiją, besikreipiančių pagalbos į psichologus, skaičius.

R.Pakėnienė. Šimanės pamokos Visaginui

Komentaras

Roma Pakėnienė

 
Viena iš daugelio kol kas neveikiančių Japonijos atominių elektrinių – Šimanės – yra gražiame kalnų slėnyje ant Japonijos jūros kranto. Didelis lankytojų centras, kasdien priimantis šimtus, per metus – dešimtis tūkstančių žmonių. Viename jo aukštų   įrengtas „vaikų darželis“ – pulkas mažylių su mamomis čia smagiai leidžia laiką, triukšmauja, žaidžia, čia pilna su AE susijusių žaislų. Jei nori, vaikai gali dalyvauti viktorinoje ir atsakę į paprastus klausimus apie atominę jėgainę, laimėti prizą.

Siuvėjams klientų netrūksta: vasarą – vestuvės, prieš Kalėdas – užuolaidos

 Atrodytų, kad smulkiųjų paslaugų teikėjų dabar prireikia vis mažiau, o jų perspektyvos – vis niūresnės. Nes rankų darbą jau seniai beveik visose srityse pakeitė serijinė gamyba, o ir remontuoti žmonės savo daiktus ryžtasi vis rečiau – geriau perka naujus. Tačiau vis dar yra nišų, kur toks darbas nepakeičiamas. Viena iš jų – siuvimo paslaugos.

Kelionės dienoraštis: kelios dienos Hagoje

Tam, kad tikrai pažintumei naują šalį ar vietovę, apie kurią galbūt esi girdėjęs tik iš kelionių žurnalų ar pasakojimų, neužtenka keleto dienų ar net ilgų atostogų. Net ir nusiėmus turisto kepurę bei įsimaišius į vietinių kasdienį gyvenimo ritmą, keliautojo akis tesugers dalį neatrastos vietos grožio. Jeigu jis bus akylas, galbūt jam pasiseks apčiuopti vietovės dvasią, tačiau namo jis grįš, kaip ir kaskart, surinkęs įspūdžius ir prisiminimus kaip pabirus trupinius. Visgi svarbiausia, jog jis bus turėjęs galimybę pajusti naujos, keistos vietovės savastį, kad ir kaip toli ar arti jo namų ji būtų. Štai tokios mintys mane dar lėktuve apėmė grįžtant iš trumpos kelionės po Hagą. Prieš keletą mėnesių į Olandiją vykau ne kaip turistė. Tačiau pasirūpinusi kitais reikalais buvau pasiryžusi skirti laiko atradimams naujame mieste, kuriame tuomet lankiausi pirmą kartą. Ilgi pasivaikščiojimai ir geriausi bičiuliai – žemėlapis bei fotoaparatas abiejose rankose, štai kaip aš atradau Hagą, Olandijos antrąją sostinę.

Psichologas: svarbiausia jausmus pripažinti sau

Reikia keisti normas, kaip jaučiamasi darbo vietoje ir nebijoti iškelti to į viešumą – jei liūdna ar graudu, reikia bandyti parodyti net ašaras. Taip LRT RADIJUI sako „Jaunimo linijos“ Vilniaus padalinio vadovas psichologas Antanas Grižas. Anot jo, susiduriant su sunkumais, nereikia iš savęs tikėtis 100 proc. efektyvumo, jo pakanka 50–60 proc.

Y. Gastaut: „Migracija yra bendras Europos reikalas“

Yvan Gastaut – Monake gimęs šiuolaikinis prancūzų istorikas, dirbantis Nicos universitete. Prancūzijoje jis žinomas kaip migracijos ir... futbolo ekspertas. Y. Gastaut yra vienas svarbiausių savo srities akademikų Europoje. Neseniai Y. Gastaut viešėjo Lietuvoje ir dalyvavo Prancūzų instituto organizuotoje konferencijoje apie migraciją. Su juo kalbamės apie, pabėgėlių krizę, migraciją ir identiteto problemas Europoje.

Powered by BaltiCode