Reklama 2

Ukrinų bibliotekai dovanojo knygų

Rugpjūčio 2 d. Ukrinų bibliotekoje lankėsi habilituotas technikos mokslų daktaras, profesorius emeritas, Lietuvos bei Rusijos mokslų akademijų narys Kazimieras Ragulskis. Jis lankė Ukrinų kapinėse palaidotos savo žmonos profesorės, pirmosios habilituotos technikos mokslų daktarės Lietuvoje Vydos Kęsgailaitės-Ragulskienės kapą ir pakeliui užsuko į biblioteką.

Ekspedicija į Sibirą. Finišo tiesioji

Besitęsianti ekspedicija kiek nuvargino. Kasdienis fizinis darbas be poilsio ir karštis sekino. Laimei, savaitgalį gavome kiek daugiau laiko atgauti jėgas - dirbome tik pusdienį.

Sekmadienį aplankėme ir sutvarkėme Pimijos kapines, kuriose lietuvių kapus jau baigia užgožti dabartiniai vietinių palaidojimai. Vienas iš mūsų ekspedicijos tikslų – parodyti, kad kapai nėra apleisti ir kad jų negalima naikinti. Gintautas Alekna pasakojo ne vieną istoriją, kaip ekspedicijos metu pastatyta tvora išgelbėja lietuvių kapines nuo sunaikinimo kasant žvyro karjerus ar kertant mišką. Tiesa, jei jus domina Pimijos tremtinių istorijos, rekomenduojame pažiūrėti filmą „Lietuvos tremtiniai Sajanuose“.

Kauno padalinio vadovė Laimutė Datkūnienė: „Darydami gera visuomenei patys tapsime geresniais“

Jau kuris laikas vis pagalvodavau, kad noriu save išbandyti savanorių veikloje, tačiau  nebuvau nusprendusi kokioje. Lietuvoje savanorių veikloje dažniausiai dalyvauja jauni žmonės, norintys surasti draugų, atrasti save. Vyresnio amžiaus savanoriai dalyvauja Carito veikloje, globos namuose. Manau, kad vyresni savanoriai, dalyvaudami kartu su jaunimu įvairiose  iniciatyvose ir projektuose, gali tapti pavyzdžiu jauniems žmonėms, pasidalinti gyvenimiška patirtimi ir prisiminti jaunatvišką užsidegimą ir optimizmą.

Vyko 10-oji „Paradigma – 2016“ stovykla

Liepos 25–30 dienomis Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro mėgėjų teatro trupės „VISAVI“ kolektyvas organizavo kūrybinę-teatrinę stovyklą „Paradigma – 2016“. Mažeikių r., Viekšnių sen., Čekų k., Viktoro Mačernio sodyboje, dešimtus metus karaliavo teatro mūzos.

Dalyvauja skaitymo skatinimo akcijoje

2016-ieji paskelbti Bibliotekų metais, todėl visose bibliotekose vyksta daug renginių. Nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 8 d. skaitytojai dalyvauja skaitymo skatinimo akcijoje „Vasara su knyga“. Bibliotekose organizuojami skaitymai skleidžiant bendrą žinią: „Skaitymas yra malonumas, skaitymas yra atostogos, skaitymas yra bendravimas.“ Šioje akcijoje dalyvauja ir 18 Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Ukrinų filialo skaitytojų.

Ekspedicija į Sibirą. Pagaliau tai įvyko

Tęsinys

Vis kalbėjau apie Priiskovajos kapinių tvoros ir kryžiaus statymą. Pagaliau tai įvyko. Ryte atvykę į kapinaites pradėjome kalti tvorą (tiesa, ją statėme ne aplink visas kapinaites, o tik aplink kryžių), o Stasys užbaigė kryžių ir užkabino ant jo rožinį. Pagaliau viskas buvo paruošta – kryžius įkastas, tvorelė visa sukalta, o mes, uždegę žvakutes ir pasimeldę, išėjome vis atsigręždami nužvelgti Priiskovajos kapines paskutinį kartą.

Pasivaikščiojimas Vienužio numintais takais (teminis puslapis „Čia aš gyvenu“)

 Žvelgdami iš praeities į dabartį, žingsniuojame rajono keliais ir takais, ieškodami praeities pėdsakų, atminimą saugančių kultūros paveldo objektų. Šį kartą pasivaikščiokime po Laižuvą – miestelį, menantį kunigą, poetą Antaną Vienažindį-Vienužį, kurio dainos dar ir šiandien skamba ne tik čia, bet ir jo gimtinėje, ir tose vietose, kur jo būta, gyventa, dirbta... Laižuvoje tebestūkso A. Vienažindžio statytos bažnyčios pamatai, šventorių juosianti tvora su Kryžiaus kelio koplytėlėmis. Kapinėse prie medžių prigludęs kunigo, poeto kapas. Tebežaliuoja Vienužio liepa, „klebono prūdelyje“ plaukioja antys, tebevingiuoja takas iš buvusios bažnyčios į kapines...

„Dirbu tai, ką geriausiai moku“ (teminis puslapis „Krašto lobynai“)

Šiandieninis mūsų puslapis turėtų sudominti tuos, kurie seka vieno žymiausių Lietuvos ir Rytų Europos kalvystės mohikanų Algirdo Stankaus ir jo dviejų sūnų Martyno bei Mindaugo kūrybinį kelią.

2006 m. į Vilnių atvyko Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II, pradėdama trijų valstybinių vizitų Baltijos šalyse seriją. Karalienė į Vilnių atskrido kartu su savo vyru Edinburgo hercogu Philipu. Tai buvo pirmasis Elžbietos II vizitas Lietuvoje per visą dvišalių santykių istoriją. Garbės sargybos kariai buvo pasipuošę XIV a. rūbais, kuriuos nukalė kalviai Stankai.

 

Bitės – kaip žmonės: reikia mokėti bendrauti (teminis puslapis „Kasdienybės mozaika“)

   Vasara – pats medonešis, bičių darbo laikas, o kartu su jomis darbų sūkuryje sukasi ir bitininkai. Juk reikia sutvarkyti tai, ką bitelės sunešė, o ir pasirūpinti didžiųjų darbininkių gyvenimo sąlygomis, jų sveikata būtina. Kaip sako bitininkas Aldonis Eselinas, bitės, kaip ir bet koks kitas gyvas padaras, reikalauja dėmesio, su jomis reikia mokėti bendrauti ir bendradarbiauti, o ir pats bitininkas turi būti ne bet koks, nes ne kiekvienas gali su bitėmis bendrauti ir bendradarbiauti.

 

„Buvau Apvaizdos įrankis...“

Sekmadienį su mažeikiškiais atsisveikins Mažeikių garbės pilietis, kanauninkas Zenonas Degutis. Iš jo 34-erių kunigo tarnystės metų 13 atiduota Mažeikių visuomenei.
Dar taip neseniai kalbinome šį žmogų artėjant jo asmeniniam jubiliejui ir kunigystės sukakčiai, o šiandien sunkiai dėliojasi klausimai paskutiniam jo interviu Mažeikiuose.
Ir vis dėlto bažnyčioje, už sienos skambant vargonų muzikai, domimės, kokie tie metai buvo pačiam dvasininkui, religijos ir kultūros nešėjui, tikėjimo šventovės statytojui ir jos puoselėtojui, pagaliau – žmogui.

Visą straipsnį skaitykite liepos 29-os dienos Mažeikių rajono laikraštyje „Būdas žemaičių“

Rokas Balsys: „Afrika visam laikui pakeitė mano gyvenimą“

 

Rokas Balsys, kretingiškis, Mančesteryje studijuojantis muzikos produkcijos specialybę, neseniai grįžo iš misijų Tanzanijoje. Šią misiją inicijavo Mančesterio universiteto kapelionas kunigas jėzuitas. Jis pats Rytų Afrikos misijose buvo jau gal kokius septynis kartus ir norėjo pradėti misijų projektą su studentais iš Mančesterio.

Laižuvoje nuaidėjo „Oninių polka“

     Šeštadienio pavakarę Laižuvos poilsiavietėje skambėjo liaudiška muzika, sukosi laiudiškus šokius pamėgę šokėjai. Čia vyko tradicinis liaudiškos muzikos festivalis, kuriame dalyvavo ne tik svečiai iš aplinkinių rajonų, bet ir kolektyvai iš kaimyninės Latvijos. Šventę vainikavo grupės „Patruliai“ pasirodymas.

Basomis kojomis – gyvenimo keliu

     Kai sutinki ilgaamžį žmogų, visada pagalvoji, o kaipgi jam pavyko nugyventi tokį ilgą 90, o gal ir daugiau metų, gyvenimą, koks buvo tas gyvenimas, kas suteikė stiprybės... Kiekvienas atsako vis kitaip, o štai Eufemija Jagielienė, vakar atšventusi garbingą sukaktį, tikino, kad jai padėjo... basos kojos, kuriomis ji išvaikščiojo laukus, pievas ir ražienas, bėgiojo po rasą ar atsisėdusi prie lopšio supo svetimus, o paskui jau ir savus mažylius. Daug visko būta, daug išgyventa...

Pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius (teminis puslapis „Mes“)

Liepos 6 d. minėjome Lietuvos valstybės įkūrimo šventę, Mindaugo vainikavimą karaliumi. Ta proga norėtųsi atsigręžti į prieštaringus istorijos vingius ir prisiminti pirmąjį ir vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą – asmenybę, pranokusią savo epochą politine strategija, mentalitetu, dvasine jėga…

Istorikai spėja, kad Lietuvos valstybė jau buvo sukurta ir vieno valdovo sujungta dar prieš pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą. Deja, tik apie jį turima tikslių istorijos duomenų. Istorijos šaltiniuose jis vadinamas Mindaugu Išmintinguoju. Nesunku atspėti, kodėl lietuviai jam suteikė tokį garbingą vardą – jis tuo metu (XIII a. pradžioje) sugebėjo vykdyti tokią lanksčią politiką, kuri niekais pavertė begales Kryžiuočių ordino planų. Labai reikšmingas Mindaugo politikos žingsnis – krikščionių tikėjimo priėmimas 1251 m. kovo 1 d. (data spėjama). Tada Livonijos ordino magistras iškilmingai pakrikštijo Mindaugą su žmona Morta ir dviem sūnumis Rukliu ir Rupeikiu bei daugeliu karių. Valdovui priėmus krikštą, 1251 metai, kai kurių istorikų nuomone, laikytini Lietuvos krikšto pradžia. Taigi Mindaugas yra ne tik valstybės suvienytojas, bet ir krikštytojas. Mokykliniuose vadovėliuose teigiama, kad Lietuvos krikštytoju laikomas didysis kunigaikštis Jogaila, o krikšto data – 1387 metai. Apsikrikštijęs Mindaugas pastatė savo valstybės sostinėje Vilniuje pirmąją Katedrą, kurios liekanų prieš keletą metų surasta dabartinės Vilniaus Arkikatedros požemiuose.

„Mes skrisime į Lietuvą...“

  Artėjanti Aviacijos šventė Mažeikiuose vis mintimis nukelia į tolimąją praeitį, kai atrodė, kad pakilti į dangų žmogui nepavyks, tačiau „žmogus visais laikais ilgėjosi sparnų“, todėl netrūko konstruktorių, kuriančių skraidančius aparatus, ir pagaliau svajonė išsipildė – pakilo lėktuvai... Juos pilotavo drąsūs žmonės, nebijantys pavojų, tarp jų ir tie, kuriems buvo brangi Lietuva, kurie pasiryžo perskristi Atlantą ar įveikti kitą atstumą, kad išgarsintų Lietuvos vardą. Visiems gerai žinomi Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardai, o mažeikiškiams – Julijono Kumpikevičiaus – iš Mažeikių kilusio pirmojo Lietuvos civilinės aviacijos lakūno, Šaulių sąjungos aviacijos įkūrėjo. Liepos 16 d. Aviacijos šventė ir vyks J. Kumpikevičiaus vardu pavadintame Mažeikių aerodrome.

Auksodiškiai šventė tradicinę kaimo šventę

Liepos 9 d., šeštadienį, vyko tradicinė Auksodės kaimo vasaros šventė. Renginio pradžioje nuskambėjo kaimo himnas, iškelta Auksodės vėliava. Apdovanoti gražiai besitvarkančių sodybų šeimininkai. Šventėje nuotaiką kėlė liaudiškos muzikos kolektyvai iš aplinkinių rajonų.

Trispalvė

Valstybės dienai klubas ,,Mano namai“ nupynė 60 metrų ąžuolų vainiką, iš gėlių sukūrė Trispalvę...

Skautai vykdo projektą „Skautų būklas ir kiemas“

Birželio 23–26 dienomis tradicinėje Žemaitijos skautų organizacijos stovyklavietėje prie Renavo vyko Žemaitijos skautų organizacijos Mokymų skyriaus organizuota stovykla vadovams „Amicitija“ (lot. draugystė), kurią finansavo Mažeikių rajono savivaldybė. Stovyklautojai per praktinę veiklą susipažino ir prisiminė esminius skilties (4–8 narių skautų vieneto) veiklos principus, stiprino gebėjimus planuoti ir įvertinti savo galimybes, išmoko naujų žaidimų ir užsiėmimų taikymo metodų.

Vasaros šventė Renave

 Praėjusį šeštadienį Renavo kaimo bendruomenė sukvietė visus į mokyklos sporto aikštyną, kur vyko kaimo vasaros šventė „Renavas – 2016“. Joje netrūko liaudies muzikos ir šokių bei sporto rungčių, kuriose jėgas išbandė visi norintieji.

Vyko tradicinė miestelio šventė

Šeštadienį Pikelių šaulių aikštėje surengta tradicinė miestelio šventė, kurios metu vyko sportiniai žaidimai vaikams ir suaugusiesiems, Pikelių moterų klubo ir svečių edukacinės programos, loterija, pramogos mažiesiems šventės dalyviams.

Smagi „Rėmoliokų“ stovykla Pagardės kaime

Birželio pabaigoje Sedos kultūros centras sukvietė vaikus ir jaunimą į šeštus metus vykstančią etninę stovyklą Pagardės kaime. Čia dvi dienas atostogautojams netrūko pramogų: vyko į pažintinę ekskursiją Rubikų ir Pagardės kaimuose, prisiminė liaudiškus žaidimus, ratelius, susipažino su tradiciniais amatais ir muzikos instrumentais bei muzikavo, dainavo ir šoko.

,,Draugystė“ koncertavo Bratislavoje: kelionės įspūdžiai

Yra sakoma: ,,Gražus žmogus, kuris svajoja, bet laimingas tada, kada svajonės pildosi.“ Baigiasi labai intensyvus ir kūrybingas mano, kaip vadovo, 35-asis darbo su Mažeikių kultūros centro mišriu choru „Draugystė“ sezonas. Norėjosi jį įprasminti mūsų choro pasirodymu Tarptautiniame chorų festivalyje, o kad jį suradome Bratislavoje, tai mums buvo tarsi Aukščiausiojo skirta dovana.    

    

Edukacinių filmų peržiūros Sedos bibliotekoje

Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Sedos filiale birželio 15, 17 ir 23 dienomis vyko filmų peržiūros, skirtos supažindinti vaikus ir paauglius su edukaciniais filmais apie įvairiausius Lietuvos miestelius, gamtą ir jos išteklius. Peržiūrose dalyvavo Sedos miestelio vaikai bei svečiai iš Vilniaus – Jaunųjų turistų centro vaikai su savo vadovais ir direktoriumi Algirdu Kasparavičiumi. Tai paskutinieji projekto „Pažangių technologijų ir laisvalaikio centras“ renginiai – edukacinių filmų, kaip kitokios laisvalaikio praleidimo formos, pristatymų ciklas.

Tebeieškau savęs (teminis puslapis „Krašto lobynai“)

Yra tokia kūrybinių žmonių grupė, kuri savo asmeninį gyvenimą bei vidinę erdvę neišpasakytai brangina ir saugo nuo pašalinių žmonių smalsaus dėmesio. Tuomet gali perversti daug straipsnių, interviu, informacinius portalus internete, bet visuose juose rasi tik labai minimaliai nupieštą žmogaus kūrybinį portretą. Viena iš tokių yra mūsų šio rašinio herojė Nijolė Daučiūnaitė.

Gimė 1954 m. Panevėžio rajone. 1972 m. baigė vidurinę mokyklą Vilniuje. 1980 m. pradėjo karpyti ir dalyvauti įvairiose parodose. 1983 m. baigusi Telšių taikomosios dailės technikumą, 1984 m. atvyko gyventi į Mažeikius. Nuo 1987 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. 2002 m. įgijo pagrindinės mokyklos dailės ir darbų mokytojo kvalifikaciją. 1980–2016 daugiau nei 50 kartų dalyvauta tarptautinėse, respublikinėse, kolektyvinėse ir personalinėse parodose.

 

Pasivaikščiojimas praeities ir šiandienos takais... (teminis puslapis „Čia aš gyvenu“)

  Pradėję vaikščioti praeities takais, žengiame vis tolyn, kur vingiuoja kaimo keliai, kuriais kažkada grūdus į malūną vežė ūkininkai, o dar toliau – piliakalnis, menantis kovų su kryžiuočiais laikus. Šalia, ant kalnelio, senoji pušis, prie kurios – dukrytes nelauktai palikusios mamos poilsio vieta. Čia iš dausų nusileidusi mamos siela saugojo savo vaikus. Kelias toliau vingiuoja į senųjų tradicijų puoselėtojos, žolininkės ūkį. Juk nuo amžių mūsų senoliai gydėsi žolelėmis, gerai pažinojo jų gydomąją galią. Taigi, pakeliaukime Gudų link, užkopkime ant Gyvolių piliakalnio, apsilankykime Jadvygos Balvočiūtės ūkyje.

 

Powered by BaltiCode