Kokio inžinieriaus laukia šiuolaikinė darbo rinka?

„Sodros“ duomenimis, įvairias inžinerines profesijas įgijusių specialistų atlyginimai yra vieni didžiausių Lietuvoje – vidutinis gali svyruoti nuo 1065 iki 1851 Eur per mėnesį. Nenuostabu, kad šią profesiją įgyti norinčiųjų vis daugėja ir konkurencija rinkoje auga. Technologijų įsigalėjimas visose gyvenimo srityse iš esmės pakeitė specialistų darbo specifiką – iš gamyklų, garažų, fabrikų inžinieriai persikėlė į prabangius dangoraižius ir sėdo prie kompiuterių ekranų. Tad kokiomis savybėmis turi pasižymėti ir kokių įgūdžių turėti rinkoje konkurencingas naujųjų laikų inžinierius?

Lucasas: netikrų žinių vartotojai privalo būti perspėjami

Komentaras

Edward Lucas

 Kovoti su netikrais naujienų pranešimais yra ne mažiau keblu negu juos apibrėžti. Kai daugelis tradicinės žiniasklaidos kanalų skelbia horoskopus arba rimtai vertina homeopatiją, sunku sakyti, kad prokremliškos pažiūros, pagrįstos išgalvotais faktais arba iškraipytais argumentais, turėtų būti uždraustos. Kaip ir laisvi rinkimai, per kuriuos kai kada tenka pralaimėti, faktas, kad pasitaiko susidurti su pasibaisėtinomis arba klaidingomis pažiūromis, yra gyvenimo laisvoje visuomenėje dalis.

Lietuvoje neišnaudotas mokymosi būdas – pameistrystė

„Lietuvoje švietimo klausimai gana plačiai diskutuojami, bet egzistuoja įvairių mokymosi galimybių, kurios yra mažai žinomos, o gali būti labai perspektyvios“ – apie vieną įdomų mokymosi būdą – darbu grindžiamą mokymąsi – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto edukologijos katedros docentas, Profesinio rengimo studijų centro vadovas Vidmantas Tūtlys.

Broliai Gataveckai: „Edukacija ir geri pavyzdžiai – veiksmingiausia vakcina nuo priklausomybių“

Šią savaitę Lietuvoje, taip pat JAV, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje, Švedijoje ir kitose šalyse pradedama minėti Alkoholikų vaikų savaitė. Jos metu bus siekiama atkreipti dėmesį į problemų dėl alkoholio turinčiose šeimose augančių vaikų patiriamus sunkumus: nuolatinį stresą ir nesaugumą, ryšio su tėvais stoką, jų bazinių emocinių ir fiziologinių poreikių ignoravimą. Tai patyrę ir pastarųjų smurto prieš vaikus įvykių šalyje sukrėsti broliai menininkai Remigijus ir Algirdas Gataveckai įsitikinę, jog dirbant su šeima, joje augančiais vaikais bei keičiant jų aplinką, įmanoma užtikrinti saugią vaikų dabartį ir šviesesnę ateitį.

Lietuvos vaikų aktyvumas rekordiškai mažėja. Kur klysta tėvai?

Išmaniosioms technologijoms vis labiau įsigalint, Lietuvoje ir pasaulyje kasmet fiksuojamas ryškus vaikų fizinio aktyvumo rodiklių mažėjimas, o sulig juo pastebimi ir vaikystėje atsirandantys įvairūs lėtiniai sveikatos sutrikimai. Tačiau, ar dėl to, kad vaikų populiariausių laisvalaikio praleidimo formų viršūnėje jau ne vienus metus karaliauja naršymas internete, išties kaltos tik informacijos amžiaus naujovės?

Saugios šeimos – saugūs vaikai

Lietuvoje vėl tragedija. Šį kartą ji įvyko Kėdainių krašte. Visa Lietuvos žiniasklaida iš tragedijos surengė masinį šou. Visais kanalais, visose laidose ,,krečiami“ ir ,,purtomi“ visi, kuriuos mūsų žiniasklaida laiko kaltais. Nepraleidžia progos pasikelti savo reitingų ir aukščiausi valstybės vadovai. Jie, išvažiavę iš Vilniaus, apsuka ratą ir žiniasklaidoje pilna jų nuotraukų, tezių, nurodymų. Prisimenamos ir kviečiamos visos sukurtos struktūros, tarnybos, socialiniai darbuotojai. Visi imasi darbo – tobulinami, ruošiami nauji įstatymai, peržiūrimas tarnybų pavaldumas, kažkas bus išvytas iš darbo (tikriausiai, laikinai, kol atsiras kitas) ir...

Jei negalime savo vaikų įtikinti žodžiais, niekada jų neįtikinsime smūgiais

„Nė vienas uždegęs žiburį, nevožia jo indu ir nekiša po lova, bet stato į žibintuvą, kad ateinantys matytų šviesą“ (Lk 8, 16–18). Šviesa šiuo atveju – tai vaiko teisė augti šeimoje be smurto, prievartos, agresijos. Deja, Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad fizinės bausmės vaikams yra pasaulinio lygio problema. Ji giliai įsišaknijusi visose šalyse, kultūrose, visuomenės sluoksniuose. Egzistuojant tokiai problemai reikia nedelsiant ieškoti būdų, kaip situaciją pakeisti, todėl manau, kad derėtų uždrausti visokio pobūdžio fizines bausmes kaip auklėjimo priemonę.

R.Vilpišauskas. Ar ES išliks be JAV paramos?

Komentaras

Ramūnas Vilpišauskas

Europos Sąjunga (ES) jau kurį laiką turi tvarkytis su keliomis krizėmis vienu metu. Prieš septynerius metus prasidėjusi euro zonos krizė neišspręsta, o Graikijos reikalai gali netrukus grįžti į ES darbotvarkę. Daug neaiškumų ir dėl Italijos finansų sektoriaus bei gebėjimo įgyvendinti reformas. Pabėgėlių krizė taip pat neišpręsta – nors ES susitarimas su Turkija sumažino iš Turkijos į Graikiją ar per Balkanų šalis atvykstančiųjų srautus, tačiau migrantai iš kitų šalių, pavyzdžiui, Libijos, toliau vyksta į Italiją. ES susitarimas su Libija bus svarstomas ir šiuo metu vykstančiame ES institucijų ir jos šalių vadovų susitikime Maltoje, nors jo įgyvendinimas daug sudėtingesnis nei su Turkija. Saugumo situacija ir Pietų, ir Rytų kaimynystėje sudėtinga, pranešama apie naujas aukas Ukrainos Rytuose.

Dr. Rasa Baranauskienė: „Žmogus turi realizuoti save, įgyvendinti savo svajones, išnaudoti visas galimybes“

„Patys geriausi tie studentai, kurie pasako kažką nauja. Per paskaitą išgirsta unikali mintis man – didžiausia dovana. Štai visai neseniai kalbėjom apie senąją islandų literatūrą, epinės poezijos metriką. Staiga viena studentė, toliau reflektuodama, ištarė fantastišką sakinį apie Romaino Gary prozos ritmiką. Tokios palaimos akimirkos rodo, kad studentas išmoko susieti dalykus, vadinasi, išmoko kritiškai mąstyti“, – džiaugiasi geriausia Filologijos fakulteto dėstytoja, Skandinavistikos centro vedėja dr. Rasa Baranauskienė. Kone du dešimtmečius VU dirbanti skandinavistė kuklindamasi sako, kad šį įvertinimą sutiko labai ramiai, ir priduria, kad jis įpareigoja dėstyti dar geriau.

Pasirodo, vaikus galima užmušti, tai neuždrausta?

Skaudūs įvykiai Kėdainiuose vėl atvėrė žaizdą ir manipuliacijas smurto prieš vaikus tema. Kai kurie veiksmai, politikų, apžvalgininkų, žinomų visuomenės veikėjų pasisakymai kai kada yra paprasčiausiai nekorektiški.

Būtina matyti visumą: šiandien smurtas bet kokios formos yra draudžiamas. Tai yra kriminalinis nusikaltimas. Jei ne, nesuprantu, kam sulaikė tuos du įtariamuosius, jei dar nėra priimtas įstatymas (mat neva buvo neatsakingai vilkinamas), juk tai ne nusikaltimas?

Artėja stojamieji į aukštąsias. M. Bilius ragina rinktis profesiją vadovaujantis ne tik širdimi

Vasario 2–4 dienomis moksleivius iš visos Lietuvos į sostinę sukvies jau tradicinė tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2017“. Aukštosioms mokykloms šis renginys – gera proga supažindinti potencialius studentus su būsimąja Alma mater ir joje siūlomomis studijų programomis. Tuo tarpu jaunam, savęs ieškančiam žmogui tai – papildoma galimybė išsigryninti prioritetus. Juolab kad šių metų parodos siekis – paskatinti atrasti asmenybės unikalumą!

Į santuoką – be rožinių akinių. Pokalbis su Nijole Liobikiene

„Anksčiau mes galvojome, kur mudu gyvensime, ką mudu pirksime, ką mudu veiksime; dabar gi dažnai iš kito reikalaujama, kad jis gerai uždirbtų, turėtų automobilį, namą. Dingsta bendros kūrybos vizija. Aš būsiu laiminga(s), jei ji(s) atlieps visus mano lūkesčius“, – mąstymo ir santuokos supratimo pokyčius pastebi ir įvardija dr. Nijolė LIOBIKIENĖ, konsultuojanti krizę patiriančias šeimas. Jos klausiame, kokius iššūkius dažniausiai patiria šiuolaikinės šeimos, iš kur jie kyla bei į ką svarbu atkreipti dėmesį, norint sukurti tvirtą šeimą.

Kaip kalbėti su vaiku apie priklausomybę?

Kalbėti apie priklausomybę sunku tiek pačiam šia liga sergančiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Sunku apie tai atvirai kalbėti su šeimos nariais, draugais, darbdaviais. Dar daugiau klausimų kyla bendraujant su vaikais – kaip nepristigti žodžių, kurie kuo tinkamiau atskleistų šią skaudžią temą? Priklausomų žmonių vaikams, broliams bei seserims ar anūkams gali būti sunku suvokti šį procesą. Kalbantis tokia keblia tema svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, būti kiek galima sąžiningam, akcentuoti siūlomą pagalbą bei bendravimo svarbą ir numatyti sunkumus, kurie kyla daugeliui vaikų, augančių greta priklausomybės ligomis sergančių asmenų.

J. Baltuškienė: Kūdikystėje patirta nepriežiūra sukelia ilgalaikių neigiamų pasekmių

Kalbant apie smurto prieš vaikus prevenciją, bene daugiausia diskusijų viešojoje erdvėje kėlė klausimas dėl nepriežiūros kaip smurto traktavimo. Apie tai, ką apibrėžia nepriežiūros terminas, kalbėjomės su Paramos vaikams centro psichologe Jūrate Baltuškiene.

Kas gi yra nepriežiūra? Klausant dabartinių debatų dėl smurto prieš vaikus užkardymo, panašu, kad daugiausia neaiškumų kyla būtent dėl apibrėžimų. Viena vertus, visi, man regis, sutiks, kad nepriežiūra yra tokiu atveju, jei mažametis vaikas tėvų paliekamas vienas šaltame bute, kai jie laiką leidžia neaišku kur. Kita vertus, kai kas baiminasi, kad nepriežiūros apibrėžimas nebūtų per platus ir neapimtų atvejų, kai nepriežiūra yra pavadinamas paprasčiausias vaiko kaprizų nepaisymas. Kaip specialistai apibrėžia nepriežiūrą?

Jei neliks studentų, jokie universitetų sujungimai nepadės

Vyriausybės nariai pradėjo keistą diskusiją dėl universitetų skaičiaus. Premjeras pareiškė, kad Lietuvoje turi būti iki 5 universitetų, R. Karbauskis sako, kad skaičiaus liesti negalima, bet reikia gerinti mokymo kokybę. Sunku suprasti, kokios kokybės pasigenda R. Karbauskis. Lygiai taip pat abejotina, ar tikrai pagrindinė Lietuvos problema yra aukštųjų mokyklų skaičius.

Naujos kartos dulkių siurbliai: svarbu ne galingumas, o efektyvumas

Nuo rugsėjo 1-osios Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), įsigalios nauji ES reglamentai dulkių siurbliams, priimti dar 2013-aisiais metais. Lietuvoje parduodami dulkių siurbliai turės būti ženklinami nauja energijos efektyvumo etikete, o parduotuvėse nebeliks neefektyvių ir elektros energijosnetausojančių dulkių siurblių. Tad kyla klausimas, jei ne į galingumą, tai į ką atkreipti dėmesį renkantis naują namų pagalbininką? Buitinės technikos ekspertas, „ACC Distribution“ pardavimų vadovas Lietuvoje, Dainius Jaudegissutiko patarti.

Sveikatos valandėlė „Česnako terapija“

   Sausio 26 dieną Mažeikių lopšelyje-darželyje „Linelis“ vyko sveikatos valandėlė „Česnako terapija“.

Vaikai susitiko su Česnaku ir Svogūnu, klausėsi lopšelio-darželio slaugytojos Dalios Ruginienės papasakojimo apie česnako ir svogūno naudą, jų gydomąsias savybes.

G. Subačius: analogų pasaulyje neturi vienintelė lietuviška raidė

Lietuviška abėcėlė, kurios skirtumai nuo kitų pasaulio kalbų raidynų daugeliui krenta į akis, šiemet atsidūrė ir Vilniaus knygų mugės organizatorių akiratyje. Raidyno nosinės, varnelės ir taškeliai papuošė šių metų mugės plakatus bei lankstinukus. Kalbotyros profesorius Giedrius Subačius teigia, kad didžioji dalis diakritinių lietuviškos abėcėlės raidžių yra pasiskolintos iš kitų tautų ir tik viena raidė yra išskirtinai mūsų bei neturi analogų pasaulyje.

Savaitgalį skaičiuosime mūsų sodus, sodybas ir kiemus lankančius paukščius

Šių metų sausio 27-29 dienomis Lietuvos ornitologų draugija (LOD) rengia akciją „Paukščiai prie mano namų“, kurioje gali dalyvauti visi gamtai ir paukščiams neabejingi žmonės. Planuojama, jog ji taps tradiciniu, kasmet organizuojamu žmogaus kaimynystėje žiemojančių paukščių surašymo renginiu, kurio metu surinkti duomenys leis įvertinti atskirų paukščių rūšių gausos kaitą, pokyčius atskirais metais, o visuomenei suteiks galimybę stebėti sparnuočių gyvenimą ir geriau pažinti mūsų krašte žiemojančius paukščius.

Kostas Kajėnas: „Libanas yra arčiau, negu mes norėtume“

Žmogiškumo kelias. Koks jis? Kiekvienas tame kelyje mes galime surasti save. Galime ir neieškoti. O galime pažvelgti ir į žmogų, kuriam reikia pagalbos. Žmogiškumo kelyje – visas pasaulis, visa Europa, tie, kurie turi namus ir tie, kurie yra pabėgėliai. Kalbamės su Kostu Kajėnu, kuris kartu su savo komanda išvyko į Libaną, žmogiškumo kelyje norėdamas pasakyti, kad Lietuva ir Libanas yra panašūs. Mūsų požiūris į kitą: koks jis? Kas turi tam įtakos ir kodėl jis toks? Su Kostu kalbėjomės apie tai, kas lėmė, kad jis su kūrybine komanda išvyko į Libaną, susidurti ir pamatyti tai, ko dažnas nenorime matyti ir net apie tai girdėti.

Kauno mokslininkai kuria inovatyvias technologijas senyvų žmonių stebėsenai

„Kai susiduriame su mums artimų senyvų žmonių problemomis, didžiausią stresą patiria ne jie, o mes“, – teigia profesorius Egidijus Kazanavičius, Kauno technologijos universiteto (KTU) Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius. Centro mokslininkų kartu su medikais kuriama senyvo amžiaus žmonių stebėsenos sistema GRIŪTIS leidžia realiu laiku stebėti senyvų žmonių judėjimą patalpoje: pastebėjus griuvimą, siunčiamas signalas slaugytojams ar artimiesiems.

Doc. Deivido Šlekio svajonė – kad studentai skaitytų knygas, o ne jų ištraukas

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) Tarptautinių santykių katedros docentas Deividas Šlekys per savo dešimties metų dėstytojo darbo karjerą jau antrą kartą įvertintas kaip geriausias dėstytojas. Anot docento, šis titulas ne tik smagumas ir garbė, bet ir didelė atsakomybė. „Tokie įvertinimai įpareigoja palaikyti aukštus darbo standartus ir pateisinti lūkesčius. Šis pasiekimas malonus, nes atrodo, kad gavęs pirmąjį diplomą neužmigau ant laurų“, – sako doc. D. Šlekys.

Nuoskauda, kaltės jausmas, atleidimas: ką reikia žinoti kiekvienam?

Neatleistos nuoskaudos — skausmingos žaizdos žmogaus sieloje

Kaip dažnai mums sakoma, kad nuoskaudas reikia atleisti. Ir atrodytų, kad tai akivaizdus dalykas, tuo labiau krikščioniui, kuris supranta atleidimo svarbą. Bet kodėl psichoterapeutas dažniausiai savo darbe susiduria su žmonių nesugebėjimu atsleisti? Su neatleidimu, kuris trukdo gyventi, su skriaudomis, kurios išdegina žmogaus sielą.

Netobulos šeimos džiaugsmas

Kuris iš mūsų nenorėtų būti tobulas? O kas nenorėtų sukurti tobulos šeimos? Tai mūsų idealas ir dažno pastangų bei maldų turinys... Bet jei paklaustume savęs – o kam man TAI, atsakytume: kad patirčiau kuo daugiau pasitenkinimo dabartiniu savo gyvenimu ir ypač – džiaugsmo. Ar tai susiję dalykai?

I. Daniūnaitė: „Vaikai nėra linkę meluoti apie seksualinę prievartą“

Seksualinis smurtas – jautri ir skaudi tema. Anot Paramos vaikams centro psichologės, programos „Vaikystė be smurto“ vadovės Ievos Daniūnaitės, dažnai suaugę žmonės, susidūrę su šia tema, išsigąsta ir sutrinka. Kalbamės apie tai, kas gali padėti atpažinti, jog vaikas patiria seksualinę prievartą, kaip neišsigąsti ir padrąsinti vaiką kalbėti, kur ieškoti pagalbos, mitus ir pasekmes.

Kaip apsaugoti drabužius nuo kieto vandens daromos žalos?

Kietas vanduo – ne tik buitinės technikos, bet ir jūsų drabužių priešas. Skalbiant juo spalvos greitai netenka sodrumo, sparčiau dėvisi audinys, skalbiniuose likusios cheminės medžiagos gali dirginti odą.

Drabužiai greičiau dėvisi ir blunka

Lietuva – viena iš nedaugelio šalių, kuri vandeniui tiekti naudoja tik požeminį vandenį. Jo nereikia dirbtinai valyti ir dažnai galima gerti tiesiog iš čiaupo. Tačiau toks vanduo yra kietas – jame yra kalcio ir magnio jonų. O jūsų drabužiams tai nežada nieko gero.

K.Girnius. Trumpas bus Trumpu – „Twitter“ valdovu

Komentaras

Kęstutis K. Girnius

JAV prasidėjo unikalus eksperimentas – Donaldo Trumpo prezidentavimas. Niekas nežino, kuo jis baigsis. Trumpo rėmėjai ir optimistai viliasi, kad viskas pasuks teigiama linkme, jo oponentai nuogąstauja, kad jis gali smarkiai pakenkti JAV ūkiui, skatinti vidaus nesutarimus, įvelti šalį į nereikalingas ir bergždžias užsienio konfrontacijas. Šiame eksperimente dalyvaus ne tik amerikiečiai, bet ir visi pasaulio gyventojai, nes JAV veiksmai veikia visus.

Powered by BaltiCode