J.Kiršienė – ar aukštasis mokslas taps prieinamu tik elitinių gimnazijų absolventams

„Iniciatyva įvesti stojamąjį 4 balų slenkstį Lietuvos universitetuose prieštarautų šiemet Europos Komisijos (EK) patvirtintiems aktams – tai gilintų socialinę atskirtį ir prieštarautų vasarį paskelbtam EK veiksmų planui, skirtam aukštojo mokslo modernizacijai“, – teigia ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) Valdančiosios tarybos narė, teisininkė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslo prorektorė Julija Kiršienė. Pasak EK, universitetai turėtų suteikti daugiau darbo rinkoje būtinų plataus spektro žinių, mažinti socialinę atskirtį ir būti prieinamesni pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Psichologė: valdžia turėtų suprasti, kad šalies stiprybės pamatas – laimingi žmonės

Kovo 20 dieną paskelbtame naujausiame laimės indekse („World Happiness Report“), vertinančiame viso pasaulio šalis pagal gyventojų laimingumą, Lietuva užėmė 51 vietą – šis rezultatas yra aukštesnis už Latvijos (54 v.) ir Estijos (66), tačiau žemesnis už Rusijos (49) ir Lenkijos (46). Laimingiausiais pripažinti norvegai, tuo tarpu praėjusių metų lyderiai danai nusmuko į antrą vietą. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros vedėjos, docentės Loretos Gustainienės teigimu, lietuviai būtų laimingesni, jei jie sulauktų daugiau palaikymo iš valdžios institucijų, politikų, organizacijų, savo darbovietės. Anot psichologės, taip pat vertėtų ugdytis ir pozityvias asmenines charakteristikas.

Pažvelgti vienam į kitą „Vilties žvilgsniu“

Autizmas yra  vienas iš daugelio sutrikimų, kurie diagnozuojami vaikystėje. Jis labiau būdingas berniukams nei mergaitėms. Skiriasi jis nuo kitų sutrikimų savo spektriniu charakteriu. Jis ne tik pasireiškia didele simptomų įvairove, bet ir tie simptomai gali būti įvairaus sunkumo. Tad mokslinėje literatūroje naudojamas terminas – „autizmo spektro sutrikimas“. Nors autizmas genetinis sutrikimas (tą aiškiai įrodo dvynių tyrimai), nėra atrasto vieno geno. Tyrinėtojai randa įvairias genų kombinacijas sukeliančias autizmą. Iš čia ir kyla didelė autizmo simptomų pasireiškimo įvairovė.

Laikas pasižiūrėti, ar esame teisingame kelyje

„Tai laikas, kai galime pasižiūrėti, ar esame teisingame kelyje.“ – taip „Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ“ apibūdina renginio koordinatorės Austėja Kaubrytė, Eglė Rojienė ir savanorių mokytoja psichologė Ivona Suchodolska – Miškinė. Su jomis kalbamės apie „Vaikų linijos“ bei jų organizuojamo projekto svarbą vaikams, suaugusiems ir visai Lietuvos visuomenei.

V. Juškienė: emocinis intelektas Lietuvoje dažnai suprantamas neteisingai

Emocinis intelektas – populiarus terminas, tačiau apie jį dažnai kalbama iš tiesų nesuprantant, kas tai yra. Jei apie emocinį intelektą daugiau žinotume ir juo rūpintumėmės nuo pat mažų dienų – galėtume būti sėkmingesni ir, svarbiausia, laimingesni. Apie emocinio intelekto dedamąsias dalis ir vaiko emocinio intelekto lavinimą kalbamės su lektore Vilma Juškiene, kuri pranešimą šia tema skaitys kovo 25-26 d. „Litexpo” centre vyksiančioje konferencijoje „Atsakinga tėvystė“.

Suskubę montuoti vasarines padangas vairuotojai klysta

Kovo pradžioje žiema dar mėgsta pasispardyti, tačiau antroje jo pusėje Užgavėnių užkeikimai paprastai veikia efektyviai ir saulė danguje matoma dažniau nei pilki debesys. Vasarine nuotaika užsikrečia ne tik žmonės, bet ir vairuotojai, skubantys automobilius visapusiškai parengti šiltajam sezonui. Tačiau kai kurie veiksmai kartais daromi per anksti.

„Netikros žinios“ ir socialiniai tinklai

Turbūt ne vienas iš mūsų vėl naujai susimąsto kokios tikrosios socialinių tinklų galimybės formuoti geresnę visuomenę. Ir tie, kurie dar neseniai gyrė socialinius tinklus kaip geriausią visų laikų informacijos dalijimosi instrumentą,  ima galvoti apie kitą pusę – manipuliaciją mūsų sąmone. Tai rykštė, žudanti žmonių protus, – sako „Apple“ vykdantysis direktorius Tim Cook, - ir pasauliui reikia  masinės kampanijos, kad jį išnaikintume. Ką jis turi omenyje?

Kokie nebeveikiančios elektroninės technikos rūšiavimo mitai vis dar sklando Lietuvoje?

Į atliekų rūšiavimą Lietuvos gyventojai žiūri vis atsakingiau, tačiau net labiausiai informuotiems kyla netikėtų klausimų. Pasak Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktoriaus Lino Ivanausko, taip nutinka dėl tam tikrų visuomenėje pasireiškiančių klaidingų įsitikinimų apie elektros ir elektronikos prietaisų rūšiavimą. Kai kurie nugirsti mitai kartais gali suklaidinti tiek atsakingiausiai rūšiuojančius, tiek pradedančius, tad L. Ivanauskas ragina rūšiuoti aktyviai, o kilus klausimams – susiekti su atsakingomis organizacijomis.

Žvilgsnis į ateitį: kuo stebins technologijos

Technologijų gamintojai, gerindami žmonių kasdienybę, šiandien verčia pasaulį suktis vis greičiau. Naujausi jų išradimai vis dažniau kuriami ne vien pramogoms – inovacijų pagalba siekiama sutaupyti žmonių laiko, pinigų ar netgi padėti jiems rūpintis savo sveikata. Siekdamos praturtinti vartotojų gyvenimus, bendrovės investuoja į startuolius ir skatina realizuoti iš pirmo žvilgsnio beprotiškiausias idėjas. Štai, bendrovės „Samsung“ įsteigtose kūrybinėse dirbtuvėse „C-Lab“, gimsta inovatyviausi startuolių sprendimai, kurie neabejotinai ateityje pakeis mūsų įpročius ir kasdienybę. Taigi, kas įdomiausio buvo pristatyta pastaruoju metu?

Milijonai saviems, sąskaita – mokesčių mokėtojui

Nobelio premijos laureatas Milton Friedman taikliai pastebėjo, kaip žmonės leidžia pinigus. Jei savo pinigus žmonės išleidžia sau – tuomet taupys ir stengsis gauti didžiausią naudą. Jei sau leidžia kitų pinigus – sieks kuo didesnės naudos, tačiau pinigų netaupys – juk kito pinigų negaila. O jei žmonės leidžia kitų pinigus kitiems, tuomet nei taupo, nei rūpinaisi, ką perka. Ši logika naudinga bandant suprasti, kaip politikai leidžia mokesčių mokėtojų pinigus.

Lucasas: „WikiLeaks“ veikia, nes mes tai leidžiame

Komentaras

Edward Lucas

Tampa aišku, kad Rusijos vykdomos kibernetinės atakos ir informacijos nutekinimai yra daug didesnė grėsmė mūsų demokratijai negu branduoliniai ginklai.

Kam leisti raketas, jeigu politinę sistemą galima išsprogdinti iš vidaus? Tai yra žinia, siunčiama naujausio „WikiLeaks“ paskelbto „demaskavimo“, susijusio su CŽV elektroninio šnipinėjimo priemonėmis.

Padėkime sparnuočiams

Pavasarinė didžiosios zylės giesmė primena mums, kad laikas pasirūpinti inkilais. Juk neilgai trukus ir šalyje žiemoję giesmininkai, ir tie – sugrįžę iš šiltųjų kraštų, ieškos tinkamų lizdui sukti vietų.  Suskubkime sumeistrauti ir iškabinti inkilėlį zylei, musinukei, varnėnui ar kitam paukščiui, nevengiančiam perėti žmogaus sukurtame būste. Tai padeda paukščiams įsikurti ten, kur trūksta natūralių tinkamų perėjimui vietų, uoksų turinčių medžių.

Istorinę pergolę apsivis raganių kolekcija

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode pavasaris prasidėjo simboliniu darbu – pradėta kurti raganių kolekcija, apsivysianti didžiausią Lietuvos rožyną juosiančią atstatytą istorinę pergolę.

Kolekcijos pradžia tapo penkių skirtingų rūšių ir veislių suaugusių raganių kerai.

Empatija: už ir prieš. Bei praktiniai žingsniai įgyvendinti

Visų pirma, kad nekiltų nesusipratimų – atskirkime empatijos ir simpatijos terminus. Fairbairnas (2002) apibrėžia empatiją, kaip gebėjimą įlipti į kito batus: „Aš galiu ir jaučiu kūno reakcijas, kaip ir kitas žmogus.“ Simpatija tuo tarpu apibrėžiama kaip emocinė reakcija – greita ir nekontroliuojama, kai įsivaizduojame save kito žmogaus pozicijoje: „Aš įvertinu, kaip kitas jaučiasi, bet to nejaučiu.“

Būkite šiek tiek paprastesni

Jie sako: ne dėl tokios Lietuvos kovojome. Paklausti, dėl kokios vis dėlto Lietuvos jie kovojo, sako, kad dėl tokios, kurios valdžioje nebūtų vagių. Ir iš tikro nemalonu – kiek teko eiti pro Seimą ar Vyriausybę, vis kas nors ką iš kišenės ištraukia. Sykį specialiai ėjau į vieną ministeriją ir viską iš kišenių palikau namuose – vos užėjau, sako: nieko tokio, mes priimam atsiskaitymus kortele.

11 įdomių faktų apie vietinį turizmą. Keliauti po Lietuvą - madinga

Vietinių turistų, t.y. po savą kraštą keliaujančių Lietuvos gyventojų, skaičius auga jau septintus metus iš eilės. Atostogas ar keliones savaitgaliais po Lietuvą renkasi ne tik turistai iš kaimyninių užsienio šalių, bet vis dažniau ir patys lietuviai. Pasitinkant Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – VTD) tradiciškai pateikia 11 įdomių faktų apie vietinį turizmą.

Apie folklorą: pažinti, nebijoti, įprasminti

Visi yra girdėję apie Italijos bel canto, Artimųjų Rytų instrumentinės muzikos įmantrumus ar matę šokant airių šokius. Tačiau ar kiekvienas yra susimąstęs – iš kur kilo toks įdomus, patrauklus, profesionalus menas? Atsakymas į šį klausimą tiktų apibūdinti beveik bet kokio reiškinio ištakas. Tai – liaudies menas. Nuolat tobulinamas, tačiau nepraradęs esminių bruožų jis pasiekė didžiąją sceną ir tapo konkurencinga meno forma.

Sveiki ir sotūs vaikai: mitai, kuriuos tenka griauti specialistams

Kiek tėvų, tiek ir nuomonių, kokį maistą turėtų valgyti jų vaikas. Tačiau problemų atsiranda tuomet, kai sprendimus dėl vaiko mitybos raciono tėvai priima vadovaudamiesi nepagrįstais ir dažnai net klaidinančiais mitais. Kokie mitybos mitai sklando visuomenėje ir kaip jiems nepasiduoti, konferencijoje „Atsakinga tėvystė“, kuri vyks kovo 25-26 d. „Litexpo” centre, pasakos gydytojas gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas.

Kaip veikia kalba, arba Mandagumas, dramblys, Donaldas Trumpas ir #Mylėkime vaikus

Nuo žinios, kad tėvai nužudė savo vaiką, žmonės pašiurpsta, nes toks nusikaltimas pažeidžia ne tik žmonių pasaulio normas. Tokia žinia tarsi pakerta stereotipinį žinojimą apie pasaulį (kad tėvai rūpinasi savo vaikais), ir, kita vertus, yra palydima stereotipinių paaiškinimų (tėvų psichinė liga, socialinių įgūdžių stoka, alkoholizmas ir pan.).

Ramūnas Vilpišauskas. Europos Sąjunga kryžkelėje?

Komentaras

Ramūnas Vilpišauskas

 
Šiandien Briuselyje renkasi Europos Vadovų Taryba. Didžiausia susitikimo intriga daug kam gali atrodyti pernelyg smulki ar susijusi su menkai suprantamais instituciniais užkulisiniais Briuselio žaidimais – ar pirmąją EVT nuolatinio pirmininko kadenciją netrukus baigsiantis D.Tuskas bus patvirtintas antrajai. Tačiau ji gerai iliustruoja tai, kas smarkiai lemia ES raidą – vidaus politikos svarbą ES reikalams. Tik Lenkijos vidaus politikos aktualijos bei praeities nesutarimai tarp tuometinės valdančios D.Tusko daugumos bei opozicijoje buvusios, o dabar valdančiosios J. Kaczynskio partijos, gali paaiškinti paradoksalią padėtį, kai ES šalies vyriausybė nenori paremti savo šalies piliečio kandidatūros į svarbiausios ES institucijos vadovo poziciją. Tiesa, tikėtina, kad ši intriga apsiribos tuo, kaip Lenkijos valdantieji tvarkysis su pralaimėjimu.

Švietimo reforma vėl traukiniu per ražienas

Ar ir vėl?        

Švietimo sistemoje vėl reforma... Tūlas pilietis paklaustų, ar ir vėl? Juk dar anos nesibaigė arba pasibaigė net neprasidėjusios. Tik viena vyksta tolygiai ir geometrine progresija gerina savo pagreitį – tai lėšų mažinimo švietimo sektoriui reforma. Kai kas tai vadina paprasčiausia vagyste arba jaunosios kartos atviru ir cinišku smukdymu. Ir velniop ten kažkokias ES direktyvas, profsąjungų pypsėjimus apie 6 procentų BVP, ši reforma vyksta sklandžiai ir be sutrikimų. BVP procentas švietimui katastrofiškai mažėja ir prieš kažkokią ten A. Smetonos vyriausybę, skyrusią švietimui net 12 nuošimčių, gali pasvajoti nebent gerą atmintį turintys, o žavėtis tuo finansų ministerijos šviesuoliai nerekomenduoja.

Reikšminga žinia sergančioms moterims: nepamirškite...pasidažyti!

Net sirgdama gali jaustis graži. Liga gyvenimas nesibaigia: išorės pokyčiai gali padėti susigrąžinti troškimą gyventi, puoštis, džiaugtis, pasijusti stipriai ir sveikai. Nepasiduok!  Tokią žinią siunčia kosmetologės Airos Pundzytės-Mažunavičienės iniciatyva.

Onkologine liga sergančiai pacientei specialistė padovanojo grožio procedūrą, kurios metu paryškino gydymo „išblukintus” jaunos moters veido bruožus, linkėdama nepasiduoti ligai, pajusti daugiau gyvenimo džiaugsmo, grįžti į visavertį gyvenimą.

A.Pukšto. Kur dingo ambicingi Lietuvos ir Lenkijos kultūros projektai?

Komentaras

Andžej Pukšto

Daugelis vilniečių prisimena eiles prie Senojo arsenalo Gedimino kalno papėdėje, kai prieš septyniolika metų buvo eksponuojamas iš Varšuvos atgabentas Jano Matejkos paveikslas „Žalgirio mūšis“. Šis įvykis ne tik sujudino istorijos mokytojų ir dėstytojų darbą, bet ir parodė, kad galima surasti kelią į daugelio bendrapiliečių širdį, įskaitant tuos, kurie retai domisi istoriniu paveldu ir politine tradicija.

Pasaulio spalvos. Graikiškos žiemos žydėjimas

 Indrė JONUŠYTĖ

Žiema Graikijoje prasideda šiek tiek prieš Kalėdas, tačiau tai nereiškia, kad liaujasi žydėti gėlės ar bręsti vaisiai. Ne išimtis buvo net šis kaip reta šaltas ir sniegingas sausis. O vasaris tiesiog sprogo spalvomis. Išvardinti visų tiek miestuose, tiek kaimų laukuose augančių ir žydinčių gėlių, krūmų, medžių neįmanoma. Paminėsiu tik nedidelę jų dalį. Bet ir dėl to žmonės nesigaili aplankę Graikiją ne sezono metu. 

Emilija iš Laisvės alėjos, arba Pasirinkimo skausmas

Jeigu kas trumpai paprašytų atsakyti, koks tai filmas, pasakyčiau – filmas, pralenkęs laiką.

Be jokios pompastikos. Filmas, nors ir istorinis, tačiau kalba apie šiandieną. Tai filmas ne tik to laikmečio amžininkams, bet ir kartai, gimusiai po 1990 metų. Klausimai: „kas esu, dėl ko gyvenu“ – aktualūs bet kurio laikmečio žmogui. Lietuva laisva, tačiau ar esame laisvi mes? „Pirk arba mirk“ – moto, jaunystės kultas, valdžios, pripažinimo (galios) ir pinigų siekiamybė bei kitos šių dienų klišės – tai tie patys Senojo Testamento stabai ir deivės, tik kitais rūbais: Ištarė, Mamona ir Balas. Jie ir šiandien klausia žmogaus, ar iškelsi mane aukščiau visko? Nė vienas iš paminėtų dalykų nėra savaime blogas, bet blogai, kai jis tampa kelrode žvaigžde gyvenimo kelyje.

Pavasariui atkeliaujant: kodėl sporto klubą verta iškeisti į lauką?

Atėjus pavasariui, besitreniruojantiems sporto klube verta pasvarstyti apie treniruočių perkėlimą į lauką. Grynas oras – bene didžiausias sporto lauke privalumas, kuris  leidžia pasiekti puikių rezultatų ir džiaugtis gera savijauta. Tam, kad tuo įsitikintumėte, pateikiame penkis argumentus, kodėl treniruotės lauke yra puiki alternatyva sporto klubams.

Moteriška laimė

Apie moterišką laimę rašyti trumpai ir paprastai turbūt neišeina. Ir kas ji tokia, turbūt kiekviena apibūdintume skirtingai. Tik, manau, teisios būtume visos, nes ši tema tokia plati, kad apima vos ne viską.

Tėvai, vaikai ir valstybė

Lietuvą sukrėtusi mirtinai sumušto keturmečio mirtis paskatino Seimą ypatingos skubos tvarka priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kurios draudžia bet kokios formos smurtą prieš vaiką. Tarp jų pakliūva ir plačiai paplitusi prasikaltusio vaiko drausminimo priemonė – diržas. Nors pas mus tikrai nauja, kad valstybė imasi griežčiau ginti šeimose nuo smurto kenčiančius vaikus, platesniame europiniame kontekste vaikų teisės pabrėžiamos ir ginamos kur kas seniau.

Powered by BaltiCode