Reklama 2

Ar daug yra 56 Seimo nariai?

Rinkimų laimėtojai, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, gavo 56 mandatus (kitais skaičiavimais 54) naujajame Seime. Partijos lyderiai nesitikėjo tokio palaikymo, tačiau dabar prieš rinkėjus bei kitas partijas jaučiasi labai užtikrintai. Ką iš tikrųjų reiškia tokio dydžio frakcija ir ką tiek parlamentarų gali nuveikti vardan Lietuvos?

Kai pagalvoji... (9)

Retai kurią dieną per radiją ar televizijos laidose neišgirsi kalbų apie patyčias. Patyčios mokykloje, patyčios ikimokyklinėse įstaigose, patyčios globos namuose ir visur, kur tik pažvelgia koks visuomenininkas, nutaisęs labai dėl to susirūpinusio ir susijaudinusio veidą. Patyčios, deja, jau tapo viena pagrindinių priežasčių, jei kur švietimo įstaigoje atsitinka kas negero dėl elementaraus aplaidumo ar tiesioginių pareigų neatlikimo. Susirūpinę pedagogai, švietimo skyrių darbuotojai, net Prezidentė. Kaip nesijaudinti – Lietuvoje darosi baisūs dalykai – patyčios.

Neklauski Gūglo, jis neatsakys

Vieną vėlų vasaros vakarą sėdėjau Bruklino metro požemyje, kuris priminė man tamsų, apmūsijusį rūsį po mūsų troba Pašiaušės kaime, kur laikydavome bulves ir uogienes. Šaltoka, net kaitrią dieną, pajuodusio metalo sijos, verkiančios nuo slėgio, dulkini voratinkliai ir miklios žiurkės... Niujorko centras ir Kelmės apskritis - mus sieja vargingų požemių, priglobiančių mūsų tranzito valandas, panašumas. Laukiau traukinio, skraidinančio į Broadway Junction, bet tą vėlią valandą jo ilgai nebuvo.

Lucasas: Rusijos ekonomika ne tokia silpna kaip norėtųsi

Komentaras

Edward Lucas

Noras laikyti trokštamus dalykus tikrove – didžiausias Vakarų šalių priešas. Daug metų nuo 1991-ųjų tikėjome, kad Rusija yra taiki ir draugiška valstybė, turinti potencialo tapti klestinčia. Dėl to švaistėme brangų laiką, o čečėnai, gruzinai ir ukrainiečiai labai brangiai sumokėjo už mūsų klaidą.

R.Vilpišauskas. Savaitė po rinkimų. Savaitė iki naujos koalicijos?

Komentaras

Ramūnas Vilpišauskas

Po nustebinusio LVŽS laimėjimo antrame rinkimų ture daug mažiau nustebino žinia apie socialdemokratų sprendimą pradėti derybas su rinkimų laimėtojais dėl naujos valdančiosios koalicijos. LSDP turi du prastus pasirinkimus – dirbti opozicijoje ir būti užgožtais kitų opozicijoje būsiančių partijų arba išlikti valdžioje, tačiau užleisti vietą ir matomumą didžiajam koalicijos partneriui. Tiesa, ir partnerio sąvoka čia tik sąlyginė, nes tokioje koalicijoje konkurencija tarp partnerių būtų neišvengiama, ypač dėl to, kas iš ko galėtų pervilioti narius.

Miestietiškos sekundės ir studentiškas gyvenimas

Prieš keturias savaites Pilies gatvėje klausiausi akordeonisto...

Ar žinojote, kad Vilnius yra turtingesnis miestas už Niujorką? Andrius Mamontovas sostinės Senamiestį apdainuoja taip:

„Šis miestas ir gatvė 
Išgydo vienatvę 
Tos dainos, kur skamba 
Iš ryto pro langą“

Niujorkas neturi senamiesčio. Niujorkiečiai nežino, ką reiškia kiekvieną dieną vaikščioti iš darbo, paskaitų ar pamokų didžiausio Rytų Europoje barokinių pastatų komplekso gatvėmis. Vis dėlto niujorkiečiai taip pat retai tesusimąsto, jog gyvena didžiausiame Vakarų pusrutulio mieste. Gatvės muzikantai gali sukelti begalę asociacijų, priversdami praeivį sustoti ir prisiminti vieną iš minėtų faktų tiek Niujorke, tiek Vilniuje. Bet jeigu kas nors uždainuotų ariją pro Niujorko dangoraižio langą, tai (jei tik kas nors girdėtų) netrukus būtų įvyniotas į šiltus tramdomuosius marškinius (Jungtinės Valstijos rūpinasi savo piliečiais), tuo tarpu Vilniuje galima tikėtis priešingo efekto: kartais gali paaiškėti, kad muzikantas, kuriam daugelis norėtų užvilkti minėtą apdarą, neretai gyvena Senamiesčio bute — barokiniame šedevre!

NUOLATINĖ TĖVŲ IR MOKYTOJŲ KOMUNIKACIJA – BŪDAS UŽTIKRINTI MOKINIŲ PAŽANGĄ

 

Vaikų nusižengimai, nederamas elgesys pamokų metu, prasti mokymosi rezultatai – šios problemos dažnai įvardijamos kaip menko moksleivių tėvų ir mokytojų bendradarbiavimo pasekmė. Vis dėlto specialistai gali nesunkiai pasiūlyti alternatyvų, siekiantiems išvengti šių rūpesčių. Anot jų, nuolatinė komunikacija ir šilti tarpusavio santykiai tarp pedagogų ir tėvelių gali padėti dirbti ranka rankon vaikų naudai. Tai pasiekti šiandien daug lengviau nei prieš dešimtmetį – mokyklų uždarumo ir tėvų pasyvumo barjerus griauna didėjantis sąmoningumas ir šiuolaikinės technologijos.

Lucasas: Putino propagandininkas teisina susidorojimą su Budapešto sukilimu. Kas toliau?

omentaras

Edward Lucas

Prieš 60 metų įsiplieskęs sukilimas Vengrijoje – ir jį sutriuškinusi sovietų invazija – buvo vieni reikšmingiausių įvykių per pokario Europos istoriją. Jie sugriovė didelės dalies idealistiškai nusiteikusių kairiojo sparno šalininkų tikėjimą Sovietų Sąjunga. Jie žymėjo didžiulę Vakarų politikos nesėkmę: sutelkę dėmesį į anglų ir prancūzų karinę avantiūrą Suece, nejautėme poreikio palaikyti sukilimą arba pamėginti sustabdyti sovietų intervenciją. Sukilimas taip pat lėmė didelį pabėgėlių į Vakarų šalis antplūdį, kurį priėmėme pagirtinai didžiadvasiškai.

Sugrįžtantys dvarai – Renavas (teminis puslapis „Čia aš gyvenu“)

Lietuva ne taip seniai atsigręžė į dvarus ir jų kultūrą, tačiau vienas po kito jie renovuojami, čia rengiamos ekspozicijos, vyksta kultūriniai renginiai. Vienas iš tokių dvarų – Mažeikių rajone, Sedos seniūnijoje, vaizdingoje vietovėje ties Varduvos upės vingiu įsikūrusi Renavo dvaro sodyba mėgstama lankytojų. Po restauracijos atnaujinti pastatai, tvarkomas vertingais medžiais apsodintas peizažinio stiliaus parkas kviečia čia užsukti vėl ir vėl, pasigrožėti kraštovaizdžiu ir unikaliais dvaro rūmų interjerais. Ypatingo dėmesio sulaukia puikiai išlikusi ir restauruota Renavo dvaro rūmų biblioteka. Šiandien kviečiame prisiminti šio dvaro istoriją, pasidairyti po jo ekspozicijas, pasivaikščioti po parką.

Ave, vita! (Būk sveikas, gyvenime!)

 Mirtis – sena kaip pasaulis ir neišvengiama tarsi metų laikų kaita. Bandome kuo mažiau kalbėti apie mirtį ar visai išvengti šios temos, bet tai nėra taip paparasta, nes gyvenimas būtent taip sudėliotas, kad mirtis visada eina greta.

Antanas Guoga: „Apie cukinijas, upėtakius ir dalinimosi ekonomiką“

Komentaras

Lietuvoje rudenį visuomet ateina toks sezonas, kuris vadinamas „Ar nori cukinijų?”. Tai todėl, kad daug sodininkų mėgėjų užaugina daugiau daržovių, negu jiems patiems reikia, o tuomet neturi kur jų dėti. Atsakymas į tokį cukinijų klausimą paprastai būna toks: „Noriu, bet tau atvešiu obuolių”. Ir štai čia, labai buitiniame lygmenyje išsikristalizuoja tokio gana modernaus ekonomikos reiškinio - dalinimosi ekonomikos - esmė.

Esė – išskirtinė šiandienos gyvenimo reflektavimo forma

Eseistika šiandien yra tapusi ne vien literatūros, bet ir filosofijos, publicistikos, interneto, televizijos objektu, apskritai – sociokultūriniu reiškiniu šiuolaikinėje visuomenėje. Jei žvelgtume istoriškai, tai esė – nedidelės apimties prozos kūrinys, pasižymintis laisva kompozicija asmenine tema, kuri traktuojama subjektyviai ir dažniausiai nešibaigtai. Tačiau turime būti sąžiningi ir pripažinti, kad ilgą laiką esė nebuvo vertinama kaip rimtas literatūrinis žanras. Tiesa, stipriausia jo raida pastebima buvo prancūzų, anglų, amerikiečių, vokiečių literatūroje – būtent šiuose kraštuose literatūros teoretikai ir kritikai kreipė į esė ypatingą dėmesį. Tuo tarpu Sovietų Sąjungos kraštuose esė ilgą laiką nebuvo būdinga ir aktuali. Prisiminkime ne tokius senus tarybinius laikus, kada žymiai populiaresni publicistikoje ir literatūroje buvo tokie žanrai kaip feljetonas, pamfletas, straipsnis, apybraiža, kurių svarbiausia užduotis buvo įvertinti vienus ar kitus faktus, atsižvelgiant į marksistinę-lenininę ideologiją. Todėl kai kurie literatūros teoretikai teigia, kad esė žanro išpopuliarėjimas Rytų Europoje tiesiogiai susijęs su režimo pasikeitimu – esė kaip niekas kitas geriausiai tiko visuomenės gyvenimo ir sąmoningumo išlaisvėjimo kontekste.

Czesławas Miłoszas: Optimizmas, pesimizmas, pasaulinis blogis ir gimtoji Europa

Ištrauka iš knygos Leonido Donskio knygos „Didžioji Europa. Esė apie Europos sielą“. Vilnius: Versus Aureus, 2015.

Kas yra pesimistas? Gerai informuotas optimistas – skelbia šmaikštuoliai. Arba protingas optimistas – atsiras nemažai ir taip atsakysiančių į šį klausimą. Šiandien nedaug kas abejoja, kad optimistas geriausiu atveju yra negilus ir lėkštas, o dar atviriau pasakius – tiesiog paikas ir neišmintingas žmogus. Mums kažkodėl atrodo, kad gelmė ir išmintis slypi visų pirma pesimizme ir apokaliptinėse pranašystėse. Pasaulio pabaigos istorijos, tapusios ištisa baimės industrija (o juk baimė po privatumo viešinimo yra antroji paklausiausia politikos ir žiniasklaidos prekė), siejasi su atsakomybe, rimtumu ir gelme, o optimizmas nusakomas it kaimo kvailelio šypsena arba bukas džiūgavimas dėl to, kad saulė yra geltona, o pomidoras raudonas.

V.Beniušis. Ar Karbauskis seks Kaczynskio pėdomis?

Komentaras

Išvykęs svetur mėgstu pakalbėti su taksi vairuotojais – jie padeda geriau pažinti visuomenės nuotaikas. Šiemet gegužę Varšuvoje sutiktas jaunas taksistas nusikeikė – „po mėnesio su šeima emigruoju į Norvegiją ir negrįšiu tol, kol Jaroslawas Kaczynskis nebus pasodintas už grotų“. Taip jis įvertino Lenkijos valdančiųjų lyderio darbus.

Kam tie politikai ir valdančiosios koalicijos, jeigu valdys profesionalai?

Nuomonė

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis reikalauja, kad Vyriausybė būtų sudaroma iš „profesionalų“, o partijų lyderiai, taip pat ir Gabrielius Landsbergis, vykdomojoje valdžioje neturėtų jokių pareigų. Ką Lietuvai duotų tokia „profesionalų“ Vyriausybė, kas tie „profesionalai“ yra ir kokia praktika yra kitose šalyse?

Niekas neapsaugotas nuo pavojų (teminis puslapis „Mes“)

      Vaikystė, jaunystė – atrodo, pats gražiausias gyvenimo metas, tačiau, deja, ir jis pilnas pavojų. Dažnai nukenčiama nuo bendraaamžių, kurie nori pasirodyti stipresni, gudresni ir skriaudžia silpnesnius už save. Pasitaiko atvejų, kai vaikai negali jaustis saugūs netgi savo namuose, bet nežino, į ką kreiptis pagalbos. O ką jau kalbėti apie gatvę, kai jauni žmonės išlekia į ją dviračiais, motoroleriais ar pėsčiomis kartais nė nesidairydami. Kas tada juos turėtų apsaugoti? Šiandien apie tai kalbėsimės su specialistais ir pačiais moksleiviais.

15 minučių iki pokalbio dėl darbo: išnaudokite jas prasmingai

Paskutinės penkiolika minučių iki pokalbio dėl darbo gali būti išties kankinančios, ypač tiems, kurie iš jaudulio nežino, ką per tas keliolika minučių daryti.

Kaip teigiama portale businessinsider.com, šios penkiolika minučių yra jūsų galimybė susikaupti, sutelkti mintis ir susikoncentruoti į tai, kas jūsų laukia, su kuo netrukus susitiksite, ką norėtumėte, kad apie jus prisimintų, ko norėtumėte paklausti. Taip, susikaupti, kai kamuoja jaudulys, ganėtinai sunku, tad portale pateikiama konkrečių patarikų, ką patartina nuveikti likus penkiolikai minučių iki darbo pokalbio.

Partneriai ar tėvai?

Ką daryti, kad vaikų auklėjimas labiau jus suvienytų, o ne išskirtų?

Norint subalansuoti savo, kaip partnerių ir tėvų, vaidmenis, reikia išankstinio pasiruošimo ir praktikos. Nesvarbu, ką išgyvenate santuokoje, vaikai darys įtaką jūsų, kaip vyro ir žmonos, santykiams.

Psichologė: „Sunkūs“ vaikai bausmėmis negydomi

„Ką daryti, kad vaikas liautųsi tingėti?“ – konsultacijoje manęs klausia labai susikrimtusi mama. „O jūs, kai buvote maža, ar visai netingėdavote?“ – pasidomiu aš. „Na, aišku, tingėdavau...Visko būdavo...“„O gal atsimenate, kodėl tingėdavote?“ – tikslinuosi toliau. „Na, tiesiog per daug turėjau veiklos, labai pavargdavau, tėvai liepdavo lankyti kelis būrelius, o aš tiesiog norėdavau miego ir ramiai pasėdėti...(gilus atodūsis) Žinote, ir mes su vyru labai vaiką spaudžiam prie darbų, liepiam visada būti užsiėmusiam - gal ir jis tiesiog pervargsta?..“

Sveikinu Tautą!

   Pagaliau atsibudome, atsitiesėme ir tarėme „ne“ socialdemokratų marazmui ir konservatorių arogancijai. Radome savyje jėgų nusimesti stambiojo kapitalo jungą, kurio apynasrį mums uždėjo anksčiau paminėtų partijų šulai. Arogancija ir utopinių, brangiai kainuojančių projektų priverstinis realizavimas mūsų tautą iš Baltijos kelio nuvedė į vieną gretą su atsilikusiomis Europos tautomis, kurių etniniame patose vyrauja mums žinomų tamsaus gymio ir atsilikusio intelekto žmonės.

Idėjos rudeniui: darbeliai iš vaisių ir daržovių

Norime papasakoti apie neįprastus darbelius iš vaisių ir daržovių. Neįprasti jie visų pirma dėl to, kad  sodo ir daržo derlių esame įprate naudoti tik tiesiogine reikšme. Be to, savo rankomis padaryti darbeliai paprastai būna trumpalaikiai, juos sudėtinga išlaikyti ilgai, jiems padaryti reikalingi specialūs įrankiai. Todėl šiuos darbelius vaikai turėtų atlikti tik kartu su suaugusiaisiais. 

Pingvinai iš baklažanų

Tam jums prireiks paprasčiausių baklažanų su žaliąja dalimi ir žiogelių akytėms.

Miestietiškos sekundės

Ar jums pažįstamas jausmas, kai, perskaitęs kokią nors knygą, pažiūrėjęs laidą arba baigęs pokalbį, spontaniškai ką nors pažadi pats sau? Kažkada klausiausi aktoriaus Rolando Kazlo interviu, kuriame jis trumpai paminėjo amerikiečių prozininką ir dramaturgą Thorntoną Wilderį. Ir daviau sau pažadą, kad kada nors originalo kalba perskaitysiu bent vieną šio rašytojo knygą.

Vaistai emigrantų lagaminuose – kas keisis po „Brexit“?

Vaistai – antra pagal populiarumą prekė emigrantų krepšelyje, kurį jie prieš išvykimą susikrauna Lietuvos prekybos vietose. „Synopticom“ apklausos duomenimis, prieš išvykdami emigrantai apsiperka vidutiniškai už 195 eurų, kas antras Lietuvoje įsigyja ir vaistų. Pasak farmacijos specialistų, Didžiajai Britanijai pasirinkus prognozuojamą „kietą“ pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) kelią, dar daugiau išlaidas planuojančių emigrantų vaistais apsirūpins išvykų į Lietuvą metu. 

7 ekspertų patarimai, kaip paruošti automobilį žiemai

 

Už lango rytais pasitinkantys vis vėsesni orai vairuotojams kaskart atkakliau primena apie automobilių eksploatavimo iššūkius žiemą. Draudimo ir automobilių techninės priežiūros specialistai pabrėžia, kad atėjus šalčiams gerokai daugiau problemų su automobiliu turi tie vairuotojai, kurie iš anksto tinkamai nepasiruošia žiemos sezonui. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas ir bendrovės „Krasta Auto Vilnius“ Popardaviminio aptarnavimo skyriaus vadovas Gedas Kukauskas išskiria pagrindinius veiksmus, kuriuos kiekvienas automobilio savininkas turėtų suskubti atlikti prieš įsivyraujant žiemiškiems orams.

Reportažas iš bendrabučio: pasitaiko visko, bet gyventi čia apsimoka

Vieni studentai atvykę mokytis į naują miestą renkasi gyventi bendrabutyje dėl to, kad jiems ten atrodo linksmiausia: aplink būrys bendraamžių, o vakarėliai – kada tik užsinori. Kiti jame gyvena dėl taupumo – bendrabutis mažiausiai du kartus pigesnis nei nuomojamas butas. Plačiau papasakoti apie bendrabučio kasdienybę ir atverti savo kambario duris sutiko trys kambario draugės pirmo kurso studentės.

R.Vilpišauskas. ES – arba patikima, arba demokratiška?

 Komentaras

Šiandien ir rytoj Briuselyje renkasi Europos Sąjungos valstybių ir institucijų vadovai. Šis susitikimas nebus skirtas konkrečioms problemoms spręsti. Daugeliui įdomiausia bus pamatyti, kaip Britanijai pirmą kartą atstovaus liepos mėnesį Vyriausybės vadove tapusi Th. May. Tačiau iš jos tikimasi tik trumpo situacijos pristatymo, kuris neturėtų virsti diskusija apie Britanijos pasitraukimo iš ES sąlygas ir naują tarpusavio santykių statusą.

Pagaliau!

Po ilgų metų problemos kėlimo – iš vienos pusės ir kantraus nieko nedarymo – iš kitos pusės pagaliau pavyko! Sodų „trikampio“ parkelyje dar 1984 m. pastatyta skulptūra „Paukštis“ (skulpt. S. Urbonas) jau kurį laiką turi gražų snapą. Už iniciatyvą, pastangas ir rezultatą galima padėkoti miesto seniūnui Š. Armonui ir skulptoriui Z. Steponavičiui.

Powered by BaltiCode