Reklama 2

Sado-populizmas kaip naujos politikos kursas

 

Šiandien, kalbant apie radikalių politinių jėgų iškylima dažnai naudojamas populizmo terminas. Tačiau, pasak istoriko T. Snyderio, tai nėra tikslus, dabartinę politinę realybę atspindintis apibūdinimas, ir siūlo vartoti sado-populizmo sąvoką.

Šeimų akademijos dalyviai: sėkmingų tarpusavio santykių reikia mokytis

 

2017 m. lapkričio mėnesį t. J. Kentenicho šeimos pedagogikos akademijos dvejų metų programą baigė jau 3-ioji laida, aštuonios poros. Šiuo metu Kaune mokosi 4-oji akademijos laida. Pristatome 3-iosios laidos trijų porų pasakojimus apie tai, ką patyrė ir ko išmoko J. Kentenicho šeimos pedagogikos akademijoje. Savo mintimis dalinasi Astrida ir Gediminas Švedai, Vilmantė ir Vaidas Kmeliauskai, Jurga ir Paulius Speičiai.

Nebekalbėkime apie „lenkų tautą“

Dviejų istorijos mokytojų reakcijos į prieštaringai vertinamą naują Lenkijos įstatymą, numatantį baudas ir iki trejų metų laisvės atėmimą asmenims, tyčia priskiriantiems lenkų tautai nusikaltimus, kuriuos Lenkijoje okupacijos laikotarpiu vykdė naciai. Laiško mokiniams autoriai – Sebastianas Matuszewskis ir Piotras Laskowskis – dirba daugiakultūriame Jaceko Kurońo vardo licėjuje Varšuvoje, taip pat yra Ringelblumo archyvo tyrėjai.

Kas nutiktų, jei skrydžio metu kas nors atidarytų lėktuvo duris? Ar viskas tikrai vyktų kaip filme?

 

Įsivaizduokite, kad ramiai sau keliaujate atostogų. Lėktuvas skrieja įprastame 10 km aukštyje, jūs mėgaujatės šiltu gėrimu, o maloniai besišypsantys skrydžių palydovai praeidami klausia, ar nieko netrūksta. Tačiau tuomet jūsų nepažįstamas bendrakeleivis staiga pašoka ir atidaro lėktuvo duris. Kaip manote, kas tuomet nutiktų?

Kodėl vaikams būtinos pasakos

Vaiko sąmonė veikia kitaip nei suaugusiojo, todėl apie gyvenimo tiesas, sunkumus ir pasaulio sandarą geriausia sužinoti iš pasakų. Taip LRT RADIJUI sako Valdorfo pedagogikos auklėtoja, lektorė Edita Kuliavaitė. Kaip teigia ji, pasakose yra ir žiaurių vaizdų, tačiau reikia suvokti, kad taip kalbama ne apie fizinę, o metafizinę tikrovę.

Eksliuzyvinės nuotraukos: kaip prieš 100 metų atrodė Lietuvos medikai ir pacientai?

 

Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) sveikina kiekvieną Lietuvos žmogų ir kviečia pasižiūrėti, kaip prieš 100 metų atrodė Lietuvos medikai ir pacientai. Vasario 16-osios proga VLK ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA) dovanoja virtualią archyvinių nuotraukų parodą „Medicinos pagalbos fragmentai Lietuvoje“.

Emilija Pliaterytė – 1831-ųjų metų sukilimo karžygė

 

Numalšinus Tado Kosiuškos vadovaujamo Abiejų Tautų Respublikos piliečių sukilimą, 1795 m. spalio 24 d. tarp Rusijos, Austrijos ir Prūsijos buvo pasirašytas trečiasis – paskutinis – ATR padalijimo aktas. Lenkijos ir Lietuvos karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui atsisakius karūnos, 1795 m. lapkričio 25 d. Lenkijos ir Lietuvos valstybė buvo ištrinta iš Europos žemėlapio daugiau kaip šimtui metų. 

Kęstutis K. Girnius: jie jautė savo tautos vertę

 

Kęstutis Kazimieras Girnius yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politikos apžvalgininkas, filosofas, Institute dėstantis daugybę dalykų – nuo nacionalizmo studijų iki tautos sampratos lietuviškoje politinėje mintyje. Atgimimo įvykius jis stebėjo žurnalisto žvilgsniu, dirbdamas „Laisvosios Europos“ radijuje, vėliau kartu su žmona apsigyveno Lietuvoje.

2018-ųjų metų suknelių mados tendencijos

Suknelės– neatsiejama kiekvienos moters garderobo dalis. Ir jeigu kurį laiką mados podiumuose triumfavo sportinio stiliaus drabužiai, tai 2018-aisiais, į mados viršūnes sugrįžta moteriškiausias iš visų drabužių – suknelės. Šiais metais jos: elegantiškos, tačiau santūraus stiliaus ir stebinančios praktiškumo bei seksualumo derme. Jeigu klasikinė maža juoda suknelė Jums pabodo, pats laikas atnaujinti savo spintą išraiškingesniais modeliais, atsižvelgiant į 2018-aisiais metais siaučiančius mados vėjus.

Ką išduoda moterų nenoras turėti vaikų

 

Moterų paaiškinimai, kad vaikų jos nenori, nes jaučiasi nepasiruošusios psichologiškai ar nejaučia motiniškų instinktų, nemano, kad vyras bus geras tėvas, nenori atsisakyti karjeros ar po gimdymo likti negražios, rodo įvairias baimes. Taip LRT.lt sako psichologė psichoterapeutė Jurga Gužauskienė. Nors vyraujanti nuomonė, kad būti mama – nuostabiausias jausmas, gali būti teisinga, vis dėlto, pastebi J. Gužauskienė, to taikyti visoms moterims negalima – juk ne be reikalo psichiatrijoje kalbama apie depresiją po gimdymo.

Tėvai mane myli, bet aš jiems nepatinku

 

Vaikai yra viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių, kadangi itin imlūs naujiems potyriams, lengvai „sugeria“ aplinkinių emocijas, tiesiogiai priima teigiamus ir neigiamus dalykus Augdamas vaikas pamažu išmoksta įvairiose gyvenimo situacijose taikyti emocijas, kurias susirenka iš aplinkinių. Dėl šios priežasties sėkmingai vaikui vystytis teigiama ankstyvosios vaikystės atmosfera ypač svarbi. 

Gyvūnų globa: šiandien žmonėms labai trūksta suvokimo, ar galės būti atsakingi šeimininkai savo augintiniams

Gyvūnų globa šiuo metu neturi džiuginančios perspektyvos. Viena iš pagrindinių  priežasčių – perpildytos gyvūnų prieglaudos. Situacija yra liūdna ne tik dėl priimamų gyvūnų iš gatvės, bet ir dėl  tų kurie turi namus, tačiau šeimininkai nutaria jų atsisakyti ir primygtinai reikalauja priimti į prieglaudą savo augintinius

Kokią psichiatrijos ligoninių pacientų kasdienybę sovietmečiu liudija skundai?

 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, pristato naują projektą „Pokalbis archyve“. Šio projekto metu mokslininkai, archyvo skaitytojai, bičiuliai ar bendruomenės atstovai papasakos apie jų atrastus įdomius, įvairių temų archyvinius dokumentus, saugomus Lietuvos centriniame valstybės archyve. Dažniausiai viešinami ir daugiausia visuomenės dėmesio sulaukia politinio gyvenimo dokumentai: sutartys, notos, oficialūs pareiškimai. Šiuo projektu bus siekiama atkreipti dėmesį į kultūros, socialinės bei asmeninių istorijų ir su jomis susijusių dokumentų svarbą.

Penki emociniai poreikiai, puoselėtini santuokai išsaugoti

Tuokiamės tam, kad būtume laimingi ir pasiektume savo pačių ir savo gyvenimo pilnatvę. Absurdiška ir neatsakinga manyti, kad santuokinis ryšys turi galiojimo datą. Meilė yra ne jausmas, o valios aktas, kurį reikia nuolat atnaujinti. Negalima įsipareigojimo laikytis tik tol, kol ką nors „jausime“.

Dokumentų tvarkymas biure ir tam reikalingos priemonės

 

Nors pastaruoju metu vis daugiau įmonių pereina prie elektroninio dokumentų valdymo, popieriniai dokumentai vis dar aktualūs ir naudojami. Biure jų galima rasti labai įvairių, o jų tvarkymas bei archyvavimas dažnai reikalauja ne tik nemažai laiko, bet ir tam tikrų priemonių. Taigi, kokių priemonių prireiks norint sutvarkyti dokumentų archyvą?

 

Prarasdami etninę kultūrą, prarandame šalies identitetą

Seniau etninės kultūros mokydavo tėvai, seneliai. Iš jų buvo perimamos tradicijos, kaip peršalus išsigydyti žolelių viralu ar paruošti aguonų pieną Kūčių stalui, kodėl kiekvienąmet stengiamasi patiekti būtent 12 patiekalų, kas svarbiausia per šią ir kitas kalendorines šventes, ko moko iš kartos į kartą perduodamos patarlės ir pan.

Beveik suaugęs – naujas raidos etapas, dar nepažintas visuomenės

 

Nežinau, ko noriu, nežinau, kur dirbti, iš tiesų – nežinau nieko. Taip galėtų pasakyti nemaža dalis jaunuolių, ką tik baigusių mokyklą ir susidūrusių su prieš juos atsivėrusiu galimybių vandenynu. Pasirodo, nežinomybė – visiškai normali, o etapas, į kurį pateko jaunas žmogus – naujas, tik prieš 20 metų mokslininkų pripažintas unikaliu. Tai – besiformuojančios suaugystės metas, kai išsinėręs iš paauglystės odos žmogus žengia savarankiško gyvenimo link.

Smurtautojo išpažintis: aš ją palaužiau psichologiškai

 

 „Sveiki, visuomenės akyse esu normalus, sėkmingas vyras, negeriu, nerūkau, turiu neblogą darbą, niekada nesu pakėlęs rankos prieš žmoną, bet... esu baisus žmogus, esu smurtaujantis vyras šeimoje“, – taip savo laišką, adresuotą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, pradėjo Edgaras (vardas pakeistas). Vyras rašė norintis pasidalyti savo istorija ir prisidėti kovojant prieš smurtą šeimoje. Susitikome su Edgaru pasikalbėti apie jo patirtį.

Besaikis pirkimas: terapija, idealumo siekis ar tiesiog priklausomybė?

 

Pasak žymaus lenkų sociologo ir filosofo Zygmunto Baumano, „šiandien mes visi esame vartotojai vartotojiškoje visuomenėje“. Todėl visai nekeista, kad vyraujančią vartojimo kultūrą lydi ir su besaikiu vartojimu susiję įpročiai. Kai perkame pagauti akimirkos susižavėjimo ar tai, ko iš tikrųjų nenorime ir ko mums visai nereikia. Ko gero, visi esame patyrę, kai įsigyti daiktai nebeteikia jokio pasitenkinimo.

Kai Tauta pasirodo vienaskaita

 

Pirma istorija: gelbėtojai

Jozefas ir Wiktoria Ulmos augino šešis vaikus ir vertėsi žemės ūkiu mažame Markovos miestelyje, esančiame Lancuto rajone. 1942 metais jie kaip ir kiti miestelio gyventojai tapo vietinių žydų žudynių liudininkais. Žydai buvo sušaudyti ir užkasti teritorijoje, kurioje anksčiau būdavo užkasami nugaišę gyvuliai.

Išdrįsti liūdėti ir atsiverti ateičiai

 

Vyresnės kartos žmonės, kiek sutrikę stebime dabartinius pokyčius tiek visuomenėje, tiek ir Bažnyčioje. Nors Lietuvos ir Rytų Europos tikrovė skiriasi nuo tradiciškai krikščioniškų Vakarų tautų maršruto, tačiau ir mūsų neaplenkia sekuliarizmo banga.

Vasario 5 d. – Šv. Agotos diena

 

Nuo seno lietuviai tikėjo, kad Šv. Agotos dieną pašventinta duona saugo nuo gaisrų, žaibų ar ligų. Šventinti duoną populiaru ir šiandien. Apie šį kasdienį, visų mėgstamą produktą kalbamės su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiąja specialiste Vida Jarošiene.

Psichoterapeutė: apie vėžį su vaiku svarbu kalbėtis jam suprantama, bet tiesos kalba

 

„Net jei sergančių onkologine liga vaikų skaičius mažėtų, man tai būtų daug. Labai norėčiau, kad nė vienam vaikui to nereikėtų patirti“, – sako Kauno klinikose vaikų onkohematologijos skyriuje dirbanti psichoterapeutė Irina Banienė

Susitvarkyti su emociniais sunkumais medicinos psichologė padeda pačioms jautriausioms vėžio aukoms – vaikams. Leukemija, arba kitaip kraujo vėžys, yra vienas dažniausias vėžio tipas, pasitaikantis jauniesiems kovotojams. Tačiau jie, kaip ir suaugusieji, nori ir turi žinoti apie savo ligą.

Kai ko nors bijome – visada prisiminkime drąsiausiuosius

 

Sausio 27 d. visame pasaulyje minima tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Pagrindinis jos simbolis – Aušvico koncentracijos stovykla. Apie šią žmonijos gėdą yra kalbėta daug, bet retas, už Lenkijos ribų žino žmogų, kuris savanoriškai pateko į Aušvicą siekdamas išsiaiškinti, kas ten vyksta, ir žinias perduoti Lenkijos pogrindžio vyriausybei. Manyčiau, Lietuvos skaitytojams taip pat bus įdomu sužinoti apie žmogų, kuris be galo gerbiamas kaimyninėje šalyje. Kai kurie jo biografijos etapai gali priminti ir tuos herojus, kurie vertinami ir gerbiami Lietuvoje.

Balerina Beata Molytė – stipri, laisva šių laikų Karmen

 

„Mano „Karmen“ – atakuojanti savo jėga ir stiprybe moteris, laikanti pasaulį ant savo pečių“, –  taip neįprastai ir be jokio pietietiško kolorito ispaniškąją Karmen, kurią įkūnija aristokratiškos prigimties balerina Beata Molytė-Kulikauskienė, išvydo choreografė Aušra Krasauskaitė. Jos kitonišką šokio spektaklį „Karmen“ pagal D. Bizė-R.Ščedrino „Karmen siuitą“ jau vasario 2 dieną galės išvysti uostamiesčio publika. 

Skyrybų psichologija: didžiausias priešas yra neadekvati viltis

 

Skyrybų skausmas labai priklauso nuo to, kiek santykiuose vilties. Jei daug, skausmas truks ilgai, o vienintelis būdas pajudėti į priekį – sunaikinti viltį, LRT.lt sako psichologas Erikas Siudikas. Kaip teigia jis, kai kurie, bijodami likti vieni, tęsia net sudėtingus santykius: „Kartais žmogų veikia mintis, kad jis niekada nieko nebesusiras. Kai taip sako žavus 24 metų vaikinas, kyla klausimas apie savivertę. Nes juk tai utopija.“

Powered by BaltiCode