Prarasdami etninę kultūrą, prarandame šalies identitetą

Seniau etninės kultūros mokydavo tėvai, seneliai. Iš jų buvo perimamos tradicijos, kaip peršalus išsigydyti žolelių viralu ar paruošti aguonų pieną Kūčių stalui, kodėl kiekvienąmet stengiamasi patiekti būtent 12 patiekalų, kas svarbiausia per šią ir kitas kalendorines šventes, ko moko iš kartos į kartą perduodamos patarlės ir pan.

Beveik suaugęs – naujas raidos etapas, dar nepažintas visuomenės

 

Nežinau, ko noriu, nežinau, kur dirbti, iš tiesų – nežinau nieko. Taip galėtų pasakyti nemaža dalis jaunuolių, ką tik baigusių mokyklą ir susidūrusių su prieš juos atsivėrusiu galimybių vandenynu. Pasirodo, nežinomybė – visiškai normali, o etapas, į kurį pateko jaunas žmogus – naujas, tik prieš 20 metų mokslininkų pripažintas unikaliu. Tai – besiformuojančios suaugystės metas, kai išsinėręs iš paauglystės odos žmogus žengia savarankiško gyvenimo link.

Smurtautojo išpažintis: aš ją palaužiau psichologiškai

 

 „Sveiki, visuomenės akyse esu normalus, sėkmingas vyras, negeriu, nerūkau, turiu neblogą darbą, niekada nesu pakėlęs rankos prieš žmoną, bet... esu baisus žmogus, esu smurtaujantis vyras šeimoje“, – taip savo laišką, adresuotą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, pradėjo Edgaras (vardas pakeistas). Vyras rašė norintis pasidalyti savo istorija ir prisidėti kovojant prieš smurtą šeimoje. Susitikome su Edgaru pasikalbėti apie jo patirtį.

Besaikis pirkimas: terapija, idealumo siekis ar tiesiog priklausomybė?

 

Pasak žymaus lenkų sociologo ir filosofo Zygmunto Baumano, „šiandien mes visi esame vartotojai vartotojiškoje visuomenėje“. Todėl visai nekeista, kad vyraujančią vartojimo kultūrą lydi ir su besaikiu vartojimu susiję įpročiai. Kai perkame pagauti akimirkos susižavėjimo ar tai, ko iš tikrųjų nenorime ir ko mums visai nereikia. Ko gero, visi esame patyrę, kai įsigyti daiktai nebeteikia jokio pasitenkinimo.

Kai Tauta pasirodo vienaskaita

 

Pirma istorija: gelbėtojai

Jozefas ir Wiktoria Ulmos augino šešis vaikus ir vertėsi žemės ūkiu mažame Markovos miestelyje, esančiame Lancuto rajone. 1942 metais jie kaip ir kiti miestelio gyventojai tapo vietinių žydų žudynių liudininkais. Žydai buvo sušaudyti ir užkasti teritorijoje, kurioje anksčiau būdavo užkasami nugaišę gyvuliai.

Išdrįsti liūdėti ir atsiverti ateičiai

 

Vyresnės kartos žmonės, kiek sutrikę stebime dabartinius pokyčius tiek visuomenėje, tiek ir Bažnyčioje. Nors Lietuvos ir Rytų Europos tikrovė skiriasi nuo tradiciškai krikščioniškų Vakarų tautų maršruto, tačiau ir mūsų neaplenkia sekuliarizmo banga.

Vasario 5 d. – Šv. Agotos diena

 

Nuo seno lietuviai tikėjo, kad Šv. Agotos dieną pašventinta duona saugo nuo gaisrų, žaibų ar ligų. Šventinti duoną populiaru ir šiandien. Apie šį kasdienį, visų mėgstamą produktą kalbamės su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiąja specialiste Vida Jarošiene.

Psichoterapeutė: apie vėžį su vaiku svarbu kalbėtis jam suprantama, bet tiesos kalba

 

„Net jei sergančių onkologine liga vaikų skaičius mažėtų, man tai būtų daug. Labai norėčiau, kad nė vienam vaikui to nereikėtų patirti“, – sako Kauno klinikose vaikų onkohematologijos skyriuje dirbanti psichoterapeutė Irina Banienė

Susitvarkyti su emociniais sunkumais medicinos psichologė padeda pačioms jautriausioms vėžio aukoms – vaikams. Leukemija, arba kitaip kraujo vėžys, yra vienas dažniausias vėžio tipas, pasitaikantis jauniesiems kovotojams. Tačiau jie, kaip ir suaugusieji, nori ir turi žinoti apie savo ligą.

Kai ko nors bijome – visada prisiminkime drąsiausiuosius

 

Sausio 27 d. visame pasaulyje minima tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Pagrindinis jos simbolis – Aušvico koncentracijos stovykla. Apie šią žmonijos gėdą yra kalbėta daug, bet retas, už Lenkijos ribų žino žmogų, kuris savanoriškai pateko į Aušvicą siekdamas išsiaiškinti, kas ten vyksta, ir žinias perduoti Lenkijos pogrindžio vyriausybei. Manyčiau, Lietuvos skaitytojams taip pat bus įdomu sužinoti apie žmogų, kuris be galo gerbiamas kaimyninėje šalyje. Kai kurie jo biografijos etapai gali priminti ir tuos herojus, kurie vertinami ir gerbiami Lietuvoje.

Balerina Beata Molytė – stipri, laisva šių laikų Karmen

 

„Mano „Karmen“ – atakuojanti savo jėga ir stiprybe moteris, laikanti pasaulį ant savo pečių“, –  taip neįprastai ir be jokio pietietiško kolorito ispaniškąją Karmen, kurią įkūnija aristokratiškos prigimties balerina Beata Molytė-Kulikauskienė, išvydo choreografė Aušra Krasauskaitė. Jos kitonišką šokio spektaklį „Karmen“ pagal D. Bizė-R.Ščedrino „Karmen siuitą“ jau vasario 2 dieną galės išvysti uostamiesčio publika. 

Skyrybų psichologija: didžiausias priešas yra neadekvati viltis

 

Skyrybų skausmas labai priklauso nuo to, kiek santykiuose vilties. Jei daug, skausmas truks ilgai, o vienintelis būdas pajudėti į priekį – sunaikinti viltį, LRT.lt sako psichologas Erikas Siudikas. Kaip teigia jis, kai kurie, bijodami likti vieni, tęsia net sudėtingus santykius: „Kartais žmogų veikia mintis, kad jis niekada nieko nebesusiras. Kai taip sako žavus 24 metų vaikinas, kyla klausimas apie savivertę. Nes juk tai utopija.“

Politike, pasitikrink savo humoro jausmą

Pradėsiu nuo trijų istorijų, kurias savo knygoje „Brėžinys revoliucijai“ aprašo serbų aktyvistas, diktatoriškam Slobodano Miloševičiaus režimui besipriešinusio judėjimo „Otpor“ vienas lyderių Srdja Popovičius. Taigi savo knygoje jis akcentuoja, kad kovojant ne tik su S. Miloševičiumi, bet ir kitais diktatoriais vienas esminių ginklų yra humoras. Humoras, anot S. Popovičiaus, ne tik padeda visuomenei įveikti režimo baimę, tačiau ir atskleidžia visą autoritarizmo tragikomiškumą. Trumpai tariant, jis ne tik parodo, bet galiausiai ir vis daugiau žmonių leidžia išsakyti, kad karalius yra nuogas.

Kaip klasikinė muzika gali pagerinti mūsų gyvenimą

 

LRT.lt

Esame muziką kurianti rūšis: visada ją kūrėme ir visada kursime. Taip pat esame ir per muziką bendraujanti rūšis: dar gerokai iki atsirandant galimybei muziką įsirašyti ar dalytis ja elektroninėje erdvėje, mes bendravome ir mezgėme ryšius per muziką. Mes evoliucionavome šokdami prie laužo šokius ir dainuodami aplink jį dainas. Taip gyveno mūsų protėviai. Taip jie kūrė šio pasaulio prasmę. Taip jie mokėsi būti žmonėmis. BBC portalo kultūros rubrikoje – britų aktorės, muzikės, žurnalistės ir rašytojos Clemency Burton-Hill rašinys apie tai, ką gali klasikinė muzika.

Už visuomenės ribų atsidūrusios jaunos mamos įrodė – jos gali

 

Neretai žmones ir jų poelgius vertiname remdamiesi tam tikrais stereotipais ar susidarytu pirmu įspūdžiu. Tačiau toks vertinimas ne visada esti teisingas ir dažnu atveju gali turėti netgi griaunamąjį poveikį. Tai puikiai atskleidžia dviejų jaunų mamų – Linos ir Vaivos (vardai pakeisti) istorijos – merginoms teko įdėti nemažai pastangų, kad įrodytų visuomenei, jog gali pačios pasirūpinti savo vaikais.

Religija šeimą išskyrė, teroras – suartino

 

Pirmuoju islamistų nužudyto kunigo Jacques Hamelio (Žako Hamelio) vardo prizu apdovanotas katalikiško prancūzų dienraščio „La Croix“ žurnalistas Samuelis Lievenas už straipsnį „Tomas ir Benediktas, lapkričio 13-osios atsivertėliai (pranc. „Thomas et Benoît, les convertis du 13 novembre“).

Pokalbis apie emigraciją: ką reiškia išvykti, sugrįžti ir aktyviai veikti Lietuvoje?

 

Tradicinė edukacinių renginių ciklo „Pokalbiai apie emigraciją“, organizuojamo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, dalis yra gimnazistų susitikimas su emigracinės patirties turinčiais žmonėmis. Kadangi projekte „Pokalbiai apie emigraciją 3“ dalyvauja Tauragės apskrities gimnazijos, šį kartą susitikimas surengtas Vilkyškių miestelyje. Gimnazistams apie savo patirtis Lietuvoje ir užsienyje pasakojo trys jauni veiklūs žmonės: programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai Barbora Butkutė bei Matas Mačiulaitis ir Tauragės rajono savivaldybės mero patarėjas Dovydas Kaminskas.

Ar turėti vaiką nėra kiekvieno teisė?

 

Prieš metus Lietuvoje įsigaliojo daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlęs pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Įstatymu reglamentuota dar viena politinio sprendimo reikalavusi sritis. Tačiau konsultuojant poras vaisingumo pažinimo klausimais, kone kasdien kyla diskusijų apie Bažnyčios mokymą ir krikščionišką požiūrį į tai. Kad išsklaidytume abejones ir atsakytume į klausimus, kreipiamės į Kauno arkivyskupą Lionginą Virbalą SJ.

Savaitgalio kelionės populiarėja – atraskite pigiausius Europos miestus

 

Atsiradus galimybei keliones planuoti savarankiškai, kitų šalių pažinimas tapo lengvai prieinamu malonumu. Vis dažniau mūsų šalies gyventojai renkasi trumpas – pavyzdžiui, savaitgalio išvykas Europoje. Pigūs skrydžiai į Budapeštą ar kitomis nebrangiomis kryptimis – puikus pasirinkimas tiek šeimai, tiek draugų kompanijai.

Laima Ziminskienė: „Kūryba man – tai vaistas nuo širdies ligų ir nuo depresijos“

 

Nors iki kalendorinio gamtos virsmo dar liko beveik pusantro mėnesio, rajono viešojoje bibliotekoje jau pakvipo pavasariu. Čia susirinkusiems savo floristinių paveikslų-koliažų parodą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, pristatė ilgametė bibliotekos skaitytoja, buvusi kultūros darbuotoja Laima Ziminskienė.

V. Papievis ir S. Eidrigevičius: kaip gimsta knygos

 

„Parašyto teksto tapimas knyga – tarsi stebuklas. Aplinkybių ir to, kas tvyro ore, sutapimas. Štai vienas mano labai seniai rašytas tekstas netrukus bus išleistas knyga – nesuprantu, kas šitai lemia. Ir nežinau, ar to reikia. Galbūt tekstas, kurį parašiau, žino geriau už mane? Kiek laiko jam slėptis, kada pasirodyti. Įsivaizduoju, kad išleisti tekstai ima gyventi savo gyvenimus. Ir jiems toli gražu ne vis tiek, kas ir kur juos apgyvendins. Knygos, tekstų namai, tai – ne daiktai, tai – kūriniai“, – įsitikinęs rašytojas V. Papievis.  

10 patarimų jaunimui, kaip būti saugesniam internete

 

Kiekvienas jaunuolis neįsivaizduoja nei vienos dienos be interneto. „Facebook“, „Instagram“, „Snapchat“ yra daugelio jų telefonuose ir dažniausiai per vieną dieną yra atidaromos ne vieną dešimtį kartų. Kuo daugiau praleidžiate laiko internete, tuo daugiau pavojų jums gali kilti.

Lucasas: Apie politinius kalinius Rusijoje

Kiek politinių kalinių kamuojasi Rusijos kalėjimuose ir pataisos namuose? Atsakymas trumpas: niekas to nežino. Persekiojamoms žmogaus teisių organizacijoms sudėtinga sekti visas bylas. Daugybė nuteistųjų yra įkalinti dėl „nepolitinių“ nusikaltimų. Skirtingais duomenimis, tokių žmonių gali būti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų.

Indija – šalis, kuri nepalieka abejingų

 

Jau trečią kartą Lizdeikos gimnazijos mokiniai ir juos lydintys mokytojai lankėsi Naujojo Delio miesto Šv. Marko privačioje vidurinėje mokykloje Indijoje.  Tai kultūrinių mainų „Tarpkultūrinis bendradarbiavimas: Lietuva – Indija“ projekto, kuris vykdomas už asmenines lėšas, tęsinys. Ryšiai buvo užmegzti per UNESCO asocijuotų mokyklų tinklą, kuriam priklauso abi mokyklos. Šio vizito tikslas – aplankyti mokyklą, kultūrinius objektus, dalyvauti pamokose ir renginiuose, susipažinti su šeimos tradicijomis (mokiniai gyveno šeimose), su indų mokiniais paanalizuoti, kuo lietuvių kalba artima sanskritui.

Šeimos pokalbiams – iš kartos į kartą keliaujantis močiutės morkų pyragas

 

Kiekvienos močiutės ar mamos virtuvėje slypi lobiai – tai ilgus metus gyvuojantys šeimos receptai. Daugybę metų kruopščiai saugoti, ne vienos kartos išbandyti ir išragauti, jie išsiskiria namų jaukumo ir rankų darbo šiluma. Būtent tokį, iš kartos į kartą keliaujantį šeimos receptą – tradicinį močiutės morkų pyragą „Zomšas“, jau daugybę metų saugo ir seserys Samulionytės – kino režisierė Jūratė ir fotografė Vilma.

Lietuvos vėliava

 

Jau XIV a. pabaigoje Vygandas Marburgietis, savo kronikoje aprašydamas Veliuonos kautynes, mini lietuvius, turėjusius vėliavą, tik jos išvaizda nenurodoma.

Vyrai, eidami į mūšį, prašydavo savo narsių žuvusių protėvių vėlių pagalbos, būrio priekyje nešdami vėliavą. Vėliavos būdavo įvairių spalvų, su raiteliu arba Gedimino stulpais. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliava buvo baltas Vytis raudoname audekle.

Powered by BaltiCode