Rokas Balsys: „Afrika visam laikui pakeitė mano gyvenimą“

 

Rokas Balsys, kretingiškis, Mančesteryje studijuojantis muzikos produkcijos specialybę, neseniai grįžo iš misijų Tanzanijoje. Šią misiją inicijavo Mančesterio universiteto kapelionas kunigas jėzuitas. Jis pats Rytų Afrikos misijose buvo jau gal kokius septynis kartus ir norėjo pradėti misijų projektą su studentais iš Mančesterio.

Laižuvoje nuaidėjo „Oninių polka“

     Šeštadienio pavakarę Laižuvos poilsiavietėje skambėjo liaudiška muzika, sukosi laiudiškus šokius pamėgę šokėjai. Čia vyko tradicinis liaudiškos muzikos festivalis, kuriame dalyvavo ne tik svečiai iš aplinkinių rajonų, bet ir kolektyvai iš kaimyninės Latvijos. Šventę vainikavo grupės „Patruliai“ pasirodymas.

Basomis kojomis – gyvenimo keliu

     Kai sutinki ilgaamžį žmogų, visada pagalvoji, o kaipgi jam pavyko nugyventi tokį ilgą 90, o gal ir daugiau metų, gyvenimą, koks buvo tas gyvenimas, kas suteikė stiprybės... Kiekvienas atsako vis kitaip, o štai Eufemija Jagielienė, vakar atšventusi garbingą sukaktį, tikino, kad jai padėjo... basos kojos, kuriomis ji išvaikščiojo laukus, pievas ir ražienas, bėgiojo po rasą ar atsisėdusi prie lopšio supo svetimus, o paskui jau ir savus mažylius. Daug visko būta, daug išgyventa...

Pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius (teminis puslapis „Mes“)

Liepos 6 d. minėjome Lietuvos valstybės įkūrimo šventę, Mindaugo vainikavimą karaliumi. Ta proga norėtųsi atsigręžti į prieštaringus istorijos vingius ir prisiminti pirmąjį ir vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą – asmenybę, pranokusią savo epochą politine strategija, mentalitetu, dvasine jėga…

Istorikai spėja, kad Lietuvos valstybė jau buvo sukurta ir vieno valdovo sujungta dar prieš pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą. Deja, tik apie jį turima tikslių istorijos duomenų. Istorijos šaltiniuose jis vadinamas Mindaugu Išmintinguoju. Nesunku atspėti, kodėl lietuviai jam suteikė tokį garbingą vardą – jis tuo metu (XIII a. pradžioje) sugebėjo vykdyti tokią lanksčią politiką, kuri niekais pavertė begales Kryžiuočių ordino planų. Labai reikšmingas Mindaugo politikos žingsnis – krikščionių tikėjimo priėmimas 1251 m. kovo 1 d. (data spėjama). Tada Livonijos ordino magistras iškilmingai pakrikštijo Mindaugą su žmona Morta ir dviem sūnumis Rukliu ir Rupeikiu bei daugeliu karių. Valdovui priėmus krikštą, 1251 metai, kai kurių istorikų nuomone, laikytini Lietuvos krikšto pradžia. Taigi Mindaugas yra ne tik valstybės suvienytojas, bet ir krikštytojas. Mokykliniuose vadovėliuose teigiama, kad Lietuvos krikštytoju laikomas didysis kunigaikštis Jogaila, o krikšto data – 1387 metai. Apsikrikštijęs Mindaugas pastatė savo valstybės sostinėje Vilniuje pirmąją Katedrą, kurios liekanų prieš keletą metų surasta dabartinės Vilniaus Arkikatedros požemiuose.

„Mes skrisime į Lietuvą...“

  Artėjanti Aviacijos šventė Mažeikiuose vis mintimis nukelia į tolimąją praeitį, kai atrodė, kad pakilti į dangų žmogui nepavyks, tačiau „žmogus visais laikais ilgėjosi sparnų“, todėl netrūko konstruktorių, kuriančių skraidančius aparatus, ir pagaliau svajonė išsipildė – pakilo lėktuvai... Juos pilotavo drąsūs žmonės, nebijantys pavojų, tarp jų ir tie, kuriems buvo brangi Lietuva, kurie pasiryžo perskristi Atlantą ar įveikti kitą atstumą, kad išgarsintų Lietuvos vardą. Visiems gerai žinomi Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardai, o mažeikiškiams – Julijono Kumpikevičiaus – iš Mažeikių kilusio pirmojo Lietuvos civilinės aviacijos lakūno, Šaulių sąjungos aviacijos įkūrėjo. Liepos 16 d. Aviacijos šventė ir vyks J. Kumpikevičiaus vardu pavadintame Mažeikių aerodrome.

Auksodiškiai šventė tradicinę kaimo šventę

Liepos 9 d., šeštadienį, vyko tradicinė Auksodės kaimo vasaros šventė. Renginio pradžioje nuskambėjo kaimo himnas, iškelta Auksodės vėliava. Apdovanoti gražiai besitvarkančių sodybų šeimininkai. Šventėje nuotaiką kėlė liaudiškos muzikos kolektyvai iš aplinkinių rajonų.

Trispalvė

Valstybės dienai klubas ,,Mano namai“ nupynė 60 metrų ąžuolų vainiką, iš gėlių sukūrė Trispalvę...

Skautai vykdo projektą „Skautų būklas ir kiemas“

Birželio 23–26 dienomis tradicinėje Žemaitijos skautų organizacijos stovyklavietėje prie Renavo vyko Žemaitijos skautų organizacijos Mokymų skyriaus organizuota stovykla vadovams „Amicitija“ (lot. draugystė), kurią finansavo Mažeikių rajono savivaldybė. Stovyklautojai per praktinę veiklą susipažino ir prisiminė esminius skilties (4–8 narių skautų vieneto) veiklos principus, stiprino gebėjimus planuoti ir įvertinti savo galimybes, išmoko naujų žaidimų ir užsiėmimų taikymo metodų.

Vasaros šventė Renave

 Praėjusį šeštadienį Renavo kaimo bendruomenė sukvietė visus į mokyklos sporto aikštyną, kur vyko kaimo vasaros šventė „Renavas – 2016“. Joje netrūko liaudies muzikos ir šokių bei sporto rungčių, kuriose jėgas išbandė visi norintieji.

Vyko tradicinė miestelio šventė

Šeštadienį Pikelių šaulių aikštėje surengta tradicinė miestelio šventė, kurios metu vyko sportiniai žaidimai vaikams ir suaugusiesiems, Pikelių moterų klubo ir svečių edukacinės programos, loterija, pramogos mažiesiems šventės dalyviams.

Smagi „Rėmoliokų“ stovykla Pagardės kaime

Birželio pabaigoje Sedos kultūros centras sukvietė vaikus ir jaunimą į šeštus metus vykstančią etninę stovyklą Pagardės kaime. Čia dvi dienas atostogautojams netrūko pramogų: vyko į pažintinę ekskursiją Rubikų ir Pagardės kaimuose, prisiminė liaudiškus žaidimus, ratelius, susipažino su tradiciniais amatais ir muzikos instrumentais bei muzikavo, dainavo ir šoko.

,,Draugystė“ koncertavo Bratislavoje: kelionės įspūdžiai

Yra sakoma: ,,Gražus žmogus, kuris svajoja, bet laimingas tada, kada svajonės pildosi.“ Baigiasi labai intensyvus ir kūrybingas mano, kaip vadovo, 35-asis darbo su Mažeikių kultūros centro mišriu choru „Draugystė“ sezonas. Norėjosi jį įprasminti mūsų choro pasirodymu Tarptautiniame chorų festivalyje, o kad jį suradome Bratislavoje, tai mums buvo tarsi Aukščiausiojo skirta dovana.    

    

Edukacinių filmų peržiūros Sedos bibliotekoje

Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Sedos filiale birželio 15, 17 ir 23 dienomis vyko filmų peržiūros, skirtos supažindinti vaikus ir paauglius su edukaciniais filmais apie įvairiausius Lietuvos miestelius, gamtą ir jos išteklius. Peržiūrose dalyvavo Sedos miestelio vaikai bei svečiai iš Vilniaus – Jaunųjų turistų centro vaikai su savo vadovais ir direktoriumi Algirdu Kasparavičiumi. Tai paskutinieji projekto „Pažangių technologijų ir laisvalaikio centras“ renginiai – edukacinių filmų, kaip kitokios laisvalaikio praleidimo formos, pristatymų ciklas.

Tebeieškau savęs (teminis puslapis „Krašto lobynai“)

Yra tokia kūrybinių žmonių grupė, kuri savo asmeninį gyvenimą bei vidinę erdvę neišpasakytai brangina ir saugo nuo pašalinių žmonių smalsaus dėmesio. Tuomet gali perversti daug straipsnių, interviu, informacinius portalus internete, bet visuose juose rasi tik labai minimaliai nupieštą žmogaus kūrybinį portretą. Viena iš tokių yra mūsų šio rašinio herojė Nijolė Daučiūnaitė.

Gimė 1954 m. Panevėžio rajone. 1972 m. baigė vidurinę mokyklą Vilniuje. 1980 m. pradėjo karpyti ir dalyvauti įvairiose parodose. 1983 m. baigusi Telšių taikomosios dailės technikumą, 1984 m. atvyko gyventi į Mažeikius. Nuo 1987 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. 2002 m. įgijo pagrindinės mokyklos dailės ir darbų mokytojo kvalifikaciją. 1980–2016 daugiau nei 50 kartų dalyvauta tarptautinėse, respublikinėse, kolektyvinėse ir personalinėse parodose.

 

Pasivaikščiojimas praeities ir šiandienos takais... (teminis puslapis „Čia aš gyvenu“)

  Pradėję vaikščioti praeities takais, žengiame vis tolyn, kur vingiuoja kaimo keliai, kuriais kažkada grūdus į malūną vežė ūkininkai, o dar toliau – piliakalnis, menantis kovų su kryžiuočiais laikus. Šalia, ant kalnelio, senoji pušis, prie kurios – dukrytes nelauktai palikusios mamos poilsio vieta. Čia iš dausų nusileidusi mamos siela saugojo savo vaikus. Kelias toliau vingiuoja į senųjų tradicijų puoselėtojos, žolininkės ūkį. Juk nuo amžių mūsų senoliai gydėsi žolelėmis, gerai pažinojo jų gydomąją galią. Taigi, pakeliaukime Gudų link, užkopkime ant Gyvolių piliakalnio, apsilankykime Jadvygos Balvočiūtės ūkyje.

 

Parodoje – sustabdytos akimirkos

Birželio 21 d. Mažeikių viešojoje bibliotekoje įvyko mažeikiškės Gitanos Jazdauskienės fotoparodos „Po Šri Lankos dangum...“ pristatymas. Tai antroji personalinė autorės fotografijos darbų paroda. Autorė prasitarė, kad jau ruošiasi surengti parodą apie patirtus įspūdžius iš Jungtinių Arabų Emyratų.

Krakiai: gražūs žmonės gražioje vietoje (teminis puslapis „Kasdienybės mozaika“)

Turbūt daug kam girdėtas ironiškas posakis ,,Kam tos gėlės, jeigu bulvės žydi“. Galime džiaugtis, kad atėjo laikai, jog lietuvių sodybų šeimininkai atsisakė daržų po langais ir savo namų aplinką paverčia pačių ir praeivių akį džiuginančiomis grožio oazėmis. Šįkart užsukome pasidairyti į labai gražioje vietoje, ant Ventos upės kranto, įsikūrusią Krakių gyvenvietę (nors kai kas kaimu, kai kas miesteliu šią vietovę pavadina). Žinoma, kaip ir visur pastaraisiais dešimtmečiais, čia daug pasikeitusių gyventojų – kas sodybas pardavė, kas vaikams perleido, tačiau važiuoji per Krakius ir grožiesi. Žmonės gražiai, skoningai tvarkosi: vieni landšafto dizainerius ir kitokius specialistus pasisamdo, kiti pasikliauja savo pačių įgimtu harmonijos pojūčiu ir darbo nebijančiomis rankomis. Kaip ten bebūtų, svarbiausia, jog žvalgantis po gyvenvietės sodybas patiri didelį estetinį malonumą.

Pagalba kitam – tikrasis gyvenimo džiaugsmas

 

Tarptautinis socialinis projektas „Nebūk naivus kelyje“ net ir vasarą neatostogauja, o kuria reikšmingas iniciatyvas visuomenei, kaip antai: įkurta psichologinė tarnyba ar lapkričio 16-toji paskelbta Atsakingo keliavimo diena. Be to, kartu su vežėjais derinamos ženklios nuolaidos bilietams, moksleiviams keliaujant autobusais.

Jaunosios teisininkės iš Mažeikių: „Teisė – labai plati ir universali specialybė“

Aistė Dainiūtė ir Akvilė Garbenytė – dvi jaunos teisininkės, kilusios iš Mažeikių ir Viekšnių. Pernai baigusios teisės studijas Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU), jos sėkmingai pradėjo karjeras.

Merginos pripažįsta, kad vienas dažniausiai joms užduodamų klausimų sugrįžus į gimtąjį miestą – ar baigus teisę, sunku rasti darbą pagal specialybę? Apie tai bei kaip ir kodėl pasirinko teisės studijas – interviu su jaunosiomis teisininkėmis.

Fotoakis

Mažoji „architektūra“ (prie Mažeikių muzikos mokyklos) tęsia šiek tiek juokingas Mažeikių miesto puošybos tradicijas. Nelabai per šaligatvio vidurį, bet vis šis tas. Svarbu, kad „dekoratyvinis“ akcentas ryškus ir tikslingai (?) panaudotos ES lėšos.

 

Paauglių vidinis pasaulis, bendravimas, mąstymas, problemos (teminis puslapis „Mes“)

Paauglys – žmogus, turintis savus principus, galimybes, nuomones, interesus. Jų vidinis pasaulis sudėtingas. Bendravimas tarpusavyje – taip pat. Dažnas mano, kad jis turi būti aukščiau už kitus. Dėl to ir vyksta patyčios, nesutarimai su tėvais, nors pastarieji taip pat ne visada supranta savo vaikų galimybių. Galbūt tiesiog skiriasi mąstymas.

Lietuva pagal patyčias patiriančių vaikų dalį išsiskiria visoje Europoje. Tarkime, tarp vienuolikmečių patyčias Lietuvoje teigia patyrę 27 proc. mergaičių ir 32 proc. berniukų.

Išgyvenimai (teminis puslapis „Mes“)

Andrius

Gyvenau nedideliame miestelyje, daugmaž visi žino visus. Viskas prasidėjo pirmoje klasėje, kai dėl tuomet nesuprantamų man priežasčių praktiškai visi klasiokai visaip kaip tyčiotis pradėjo, vadino visokiais negražiais vardais, vengė prisiliesti, esą užsikrės kažkuo. Kaip tik tais metais skyrėsi tėvai, mama viena augino du vaikus, sunkiai vertėsi, neturėjome naujų madingų rūbų. Pradinių klasių mokytoja pasisodino mane atskiram suole klasės krašte su kita mergaite, kuri buvo apkūni ir dėl to taip pat buvo visos klasės patyčių objektas. Paskui galiausiai gavau sau atskirą suolą kažkur pakrašty klasės. Visus 4 pradinių klasių metus tęsėsi kasdieniai užgauliojimai ir engimas, kartais pertraukų tema būdavo žemint pažemintus. Laikui bėgant tai išplito ir po visą mokyklą. Buvau stiprus berniukas, padarydavau 80 atsispaudimų vienu mostu, bet kažkodėl smurto kaip gynybos niekada nenaudojau, gal todėl, kad vienas prieš armiją nelaimėsi, gal dėl teigiamo močiutės auklėjimo. Ir visa tai tęsėsi maždaug iki šeštos klasės. Nežinau, kodėl, bet iš to laiko neprisimenu kažkokių neigiamų įspūdžių ar emocijų, matyt, žiūrėjau paprastomis vaiko akimis į visa tai, kas vyksta, ir buvo manymas, kad, matyt, taip ir turi būti, juk vaikas – tarsi tuščia magnetofono juostelė.

Nuomonės (teminis puslapis „Mes“)

Greta Urbonavičiūtė, moksleivė:

„Šiais laikais bendrauti su paaugliais sudėtinga. Vieni populiarūs – „pasikėlę“, kiti – labai draugiški, bet „mėmės“. Dėl šito dalyko dažniausiai ir vyksta patyčios, smurtas. Viskas todėl, kad populiarieji paaugliai nesugeba bendrauti su tais, kurie lyg nematomi tupi savo kampučiuose, nes tikriausiai bijo, kad gali likti taip pat nematomi. Manau, kad geriausia bus, jeigu „pasikėlę“ bendraus su populiariaisiais, o „mėmės“ su tais, kurie jaučiasi nematomi.“

Paroda „Baltų ženklai tekstilėje“

Lietinga birželio 15-osios popietė nesutrukdė dailės mėgėjams ateiti į Mažeikių muziejų, kur įvyko respublikinės parodos „Tradicija ir dabartis. Baltų ženklai tekstilėje“ atidarymas.

Atokiau nuo centrų

Ši paroda organizuojama projekto „Kitokia tekstilė“, kurį nuo 2009 m. kasmet rengia Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Tekstilės sekcija, kontekste. Mažeikiškiams tiesiog pasisekė, kad vienas iš pagrindinių projekto tikslų – skleisti tekstilės meno idėjas Lietuvos bei kaimyninių šalių regionuose, įsikūrusiuose atokiau nuo kultūros ir meno centrų.

 

Kurkite meilės erdves vaikams

Kiekvieno žmogaus širdyje – beribė meilė mamai. Ji yra ir tų širdyse, kurie jos net niekad nematė. Jie susikuria savyje tokią meilę. Tačiau meilė yra toks jausmas, kad ja reikia dalintis. O ką daryti tiems, kai mamos nėra šalia? Kaip dalintis ta meile? Ką daryti vaikams, gyvenantiems globos namuose, kai jiems skirtą meilę darbuotojas išdalina visiems jį supantiems vaikams? O jis nori būti tas – vienintelis.

Kelionės įspūdžiai

Birželio 10 d. BĮ Mažeikių r. socialinių paslaugų tarnybos Vaikų dienos centro vaikai vyko į ekskursiją po Vilnių. Ši kelionė buvo suplanuota jau seniai, tad visi jos labai laukė ir nepatingėjo atsikelti ankstyvą rytą. Kartu su vaikais vyko ir Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos „Carito“ savanorės – vaikai jas pakvietė dėkodami už anksčiau įvykusią piligriminę kelionę.

Powered by BaltiCode