Reklama 2

Kaip reaguoti, jei vaikai nuolat pešasi?

Vaikų peštynės – sveikas ir prasmingas užsiėmimas. Tai vienas iš būdų jiems išmokti patiems įveikti problemas, spręsti tarpusavio konfliktus ir atrasti savo vietą šeimoje. Bet tėvus ir globėjus nuolatinės rietenos gali gerokai išvarginti, ypač per atostogas, kai vaikai daug laiko praleidžia kartu, rašoma svetainėje psychlopaedia.org.

Vieni broliai ir seserys sutaria visai neblogai, kiti – prasčiau. Tai gali priklausyti nuo tokių veiksnių, kaip temperamentas, nuo to, kaip šeimoje įprasta spręsti konfliktus. Dažniausiai vaikai pešasi, kol yra maži – kol dar neturi tokių gerų kalbos ir bendravimo įgūdžių, kad gebėtų veiksmingai ir be peštynių išspręsti nesutarimus.

Jei vaikai jaučia, kad tėvai stengiasi atsižvelgti į jų poreikius ir gerbia juos visus vienodai, konfliktų būna mažiau. Tačiau užtikrinti tokią pusiausvyrą nėra paprasta, rašoma psychlopaedia.org.

Tėvus ir globėjus nuolatinės vaikų rietenos gali gerokai išvarginti, ypač per atostogas, kai vaikai daug laiko praleidžia kartu. Tad kaip elgtis tėvams, kad vaikai mažiau peštųsi ir labiau džiaugtųsi vieni kitų draugija?

Leiskite prisidėti

Pasirūpinkite, kad šeimoje galiotų aiškios taisyklės ir būtų aiškiai suformuluoti lūkesčiai. Užtikrinkite, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę savaip prisidėti prie jų įgyvendinimo ir suprastų, kodėl laikytis taisyklių – labai svarbu.

Šeimos susirinkimai – vienas iš būdų kiekvienam šeimos nariui suteikti progą pasakyti, kokių taisyklių, jų nuomone, turėtų būti privaloma laikytis visiems be išimties.

Laikykitės rutinos

Aiškiai apibrėžkite, kokia yra įprasta šeimos rutina. Suprasdami, kas šeimoje yra įprasta, visi šeimos nariai žino, ko tikėtis, o tai gali padėti išvengti konfliktų.

Atostogos – tinkamas metas trumpam pakeisti rutiną, tačiau kai kurių įpročių atsisakyti visgi nederėtų. Pavyzdžiui, net ir atostogaujant pravartu laikytis įpročio vaikus guldyti tuo pačiu laiku. Žinoma, viena kita pradelsta minutė didelio poveikio gal ir nepadarys, ypač jei ryte nereikia anksti keltis, tačiau pernelyg atitrūkus nuo rutinos paskui gali būti sunku prie jos sugrįžti.

Rutina padeda vaikams jaustis saugiau. Vieniems šis jausmas svarbesnis, kitiems – ne toks svarbus, tačiau norint išmokyti vaikus suprasti, kas nutinka, kai rutina pakinta, ir kaip prie tokių pokyčių geriau prisitaikyti, reikėtų pasistengti į šeimos įpročių formavimo procesą įtraukti ir pačius vaikus.

Būkite pozityvūs

Nebūkite abejingi, kai vaikai suskumba kam nors į pagalbą ar uoliai laikosi šeimos taisyklių. Aiškiai jiems pasakykite, ką konkrečiai jie padarė gerai.

Vaikai džiaugiasi, kai sugeba įtikti tėvams, o tėvai šias jų pastangas pripažįsta ir įvertina. Jei geri jų darbai neliks nepastebėti, vaikai jausis gerbiami ir vertinami, todėl tikėtina, kad ir patys palaipsniui išsiugdys teigiamą požiūrį į aplinkinius. Vaikams norisi šeimoje būti pastebimiems. Jei tėvai daugiau dėmesio kreips į neigiamą, o ne į teigiamą elgesį, vaikai neturės galimybės išmokti elgtis geriau. Maža to, tėvų dėmesio sulaukdami tik tada, kai pasielgia netinkamai, laikui bėgant jie gali įprasti elgtis būtent taip.

Rodykite pavyzdį

Savo pavyzdžiu vaikams pademonstruokite, kaip reikėtų konstruktyviai spręsti konfliktus. Vaikai turi išmokti spręsti nesutarimus nesiveldami į peštynes.

Būdų spręsti konfliktus yra tikrai daug. Kai kuriuos iš jų tėvai galbūt yra išmokę iš savo tėvų. Vienintelio geriausio būdo, ko gero, nėra, tad reikėtų ieškoti tokių, kurie būtų kuo palankesni visoms konfliktuojančioms pusėms.

Mokykite įsiklausyti

Būkite vaikui mokytojas, o ne teisėjas. Visąlaik stenkitės padėti savo vaikams išmokti kalbėtis vieniems su kitais. Skatinkite juos įsiklausyti į tai, ką sako kitas žmogus, ir kartu su juo rasti sprendimą. Puiku, jei duosite vaikams patarimų ar ką pasiūlysite, bet kuo didesnis bus jų pačių indėlis, tuo geriau.

Stebėkite aplinką

Jei įmanoma, stenkitės kuo labiau pakeisti aplinką, kurioje kyla didžiausi konfliktai. Galbūt pastebite, kad konfliktai paprastai kyla tam tikroje vietoje ir tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, automobilyje ar parduotuvėje? Konfliktams užkirsite kelią, jei šiek kiek pakeisite aplinkybes ir iš anksto apgalvosite veikimo planą. Pavyzdžiui, galite iš anksto nustatyti taisyklę, kad priekinėje sėdynėje vaikai sėdės arba parduotuvės vežimėlį stums pakaitomis. Kad vaikams būtų aišku, kada laikas keistis vaidmenimis, naudokite laikmatį.

Retkarčiais nesikiškite

Kartais leiskite vaikams patiems išsiaiškinti. Jei pykdamiesi vaikai nesukelia pavojaus vieni kitų sveikatai, kartais verčiau stebėti, kaip jie aiškinasi santykius, ir nesikišti. Tai galimybė jiems problemos sprendimą atrasti savarankiškai.

Ar bus vaikams leista patiems išspręsti tarpusavio konfliktą ar nebus, daugeliu atveju priklausys nuo vaikų amžiaus, rizikos patirti fizinę ar emocinę traumą ir tėvų tolerancijos lygio. Kuo vaikai mažesni, tuo daugiau tikimybės, kad po poros minučių tėvams vis dėlto teks įsikišti. Tačiau net ir įsikišus, nebūtina iškart siūlyti sprendimo. Net ir maži vaikai geba rasti puikius sprendimus, žinoma, jei jiems suteikiama galimybė jų paieškoti. Būtų idealu, jei vaikams leistumėte dalyvauti tokio sprendimo paieškose ir jei jus jie matytų tik kaip tarpininką, padėjėją. Be abejo, pasiūlymų, kurie užvestų vaikus ant kelio, duoti visada pravartu. Jei vaikai pernelyg nuliūdę ar įsižeidę, pasiūlykite padaryti pertraukėlę ir kiek atvėsti.

Nustatykite saugumo taisykles

Konfliktuodami vieni su kitais vaikai gali susižaloti tiek emociškai, tiek fiziškai, todėl nustatykite aiškias peštynių ir ginčų ribas. Žinodami, kad egzistuoja griežtos taisyklės, draudžiančios vieniems kitus įžeidinėti ir žaloti fiziškai, vaikai jausis saugesni ir bus apsaugoti nuo bet kokių galimų ilgalaikių padarinių.

Tiesiog pasikalbėkite

Jei visi konflikto dalyviai pernelyg įsikarščiuoja, verčiau padaryti pertraukėlę ir bent šiek tiek nusiraminti. Tėvams taip pat patartina pagalvoti, kas ir kodėl atsitiko ar kodėl padėtis tapo nevaldoma. Galbūt ta priežastis labai akivaizdi, pavyzdžiui, visi pavargę, todėl pikti ir suirzę. Taip neretai atsitinka labai įtemptais gyvenimo momentais arba pasikeitus rutinai, pavyzdžiui, per atostogas.

Jei konfliktų nuolat kyla be aiškios priežasties, gali būti, kad vienu iš vaikų (o gal ir ne vienu) reikėtų susirūpinti labiau. Pavyzdžiui, jei vienas iš vaikų itin agresyvus ar nervingas, gali būti, kad jis turi psichinės sveikatos problemų, į kurias būtina atkreipti dėmesį. Kartais psichinės sveikatos sutrikimai vaikams išsivysto tokiose šeimose, kuriose dažnai konfliktuojama dalyvaujant vaikams. Tėvams tokiu atveju derėtų pasistengti pakeisti vaikus supančią aplinką arba stengtis sumažinti konfliktų tikimybę jiems dar neįsiplieskus.

Jei reikia, kreipkitės pagalbos

Jei jūsų pastangos stengiantis numalšinti vaikų tarpusavio konfliktus – bevaisės, o konfliktų padarinius priversti jausti visi šeimos nariai, kreipkitės pagalbos į specialistus. Pradėti būtų galima kad ir nuo tėvystės ir motinystės įgūdžių tobulinimo. Būtų pravartu dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose, išklausyti, kokia kitų tėvų patirtis, ir sužinoti, kokie metodai padeda jiems išspręsti konfliktus. Jei to nepakaks, rekomenduojama kreiptis į specialistus intensyvesnės pagalbos.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode