Reklama 2

Kas nutiktų, jei skrydžio metu kas nors atidarytų lėktuvo duris? Ar viskas tikrai vyktų kaip filme?

 

Įsivaizduokite, kad ramiai sau keliaujate atostogų. Lėktuvas skrieja įprastame 10 km aukštyje, jūs mėgaujatės šiltu gėrimu, o maloniai besišypsantys skrydžių palydovai praeidami klausia, ar nieko netrūksta. Tačiau tuomet jūsų nepažįstamas bendrakeleivis staiga pašoka ir atidaro lėktuvo duris. Kaip manote, kas tuomet nutiktų?

Lėktuvų durys neturi kokio nors specialaus užrakto, kodų ar specialios atidarymo procedūros. Nereikia daug mokslų, kad jas atidarytumėte. Visgi, tokiam pamišėliui nieko nuveikti nepavyktų dėl labai paprastos priežasties – viduje palaikomo slėgio.

Lėktuvo kabinoje palaikomas toks oro slėgis, koks įprastai yra 2-2,5 km aukštyje. 10 km aukštyje oro slėgis yra 4-5 kartus silpnesnis. Kadangi lėktuvo durys visada pirmiausia atsidaro į vidų, jų atidaryti skrydžio metu tiesiog neįmanoma – niekas neturi tiek jėgos. Taigi, nors bandančiųjų buvo, jos tiesiog neatsidarys. Visgi, jei kas nors prisiartina prie durų ir pradeda jas draskyti, tas žmogus turi būti iš karto sutramdytas jau vien dėl to, kad jis yra nusiteikęs kelti problemas.

Tačiau įsivaizduokime, kad kažkokiu būdu pažeisti sandarų lėktuvo fiuzeliažą kam nors pavyktų. Taip ne kartą yra buvę Holivudo filmuose ir rezultatai visada pritrenkia – žmonės ir daiktai tiesiog lekia į lauką, kol tie, kurie yra prisisegę saugos diržais, klykia iš siaubo. Ar kažkas panašaus ir įvyktų?

Vos nukritus slėgiui iš viršaus nusileistų deguonies kaukės – deguonies pakaktų bent kelioms minutėms.

Keista, tačiau šioje vietoje filmai yra bent jau iš dalies tikslūs. Staigus slėgio kritimas kabinoje sukeltų katastrofiškus padarinius. Viskas, kas būtų arti atsivėrusios angos būtų išsiurbta į lauką. Iš viršaus nusileistų deguonies kaukės, kurias reikėtų užsidėti kiek įmanoma greičiau (ir visada pirmiau sau, o tik paskui kitiems). Deguonies pakaktų tik kelioms minutėms. Pilotai lėktuvą staigiai nukreiptų žemyn į tokį aukštį, kuriame būtų galima kvėpuoti, o tada surastų artimiausią nusileidimui tinkamą vietą.

Staigus slėgio kritimas gali sukelti ir į sprogimą panašius padarinius. Lėktuvas gali pradėti byrėti į šipulius tiesiog ore. 1988 metais į Honolulu skrendančio Boeing 737 viršuje atsivėrė nežymi skylė. Aukštesniame nei 7 km aukštyje skridęs lėktuvas pradėjo byrėti iš karto – nuskrido didelis fiuzeliažo gabalas, o per atsivėrusią skylę buvo ištraukta viena skrydžių palydovė. Visgi, pilotams pavyko saugiai nutupdyti lėktuvą ir daugiau niekas nežuvo.

Kas liko iš Boeing 737 lėktuvo, kuriam skrydžio metu 1988 metais buvo nuplėštas stogas. Stebuklas, kad žuvo tik vienas žmogus.

Katastrofomis pasibaigusių įvykių taip pat būta ne vieno. 1985 metais Japonijoje įvyko daugiausia aukų pareikalavusi vieno lėktuvo katastrofa. Boeing 747 vos 12 minučių po pakilimo staiga prarado slėgį kabinoje. Tai įvyko dėl neteisingai suremontuotos galinės orlaivio dalies. Įvykis nutraukė vertikalų uodegos stabilizatorių ir visas 4 hidraulines linijas. Po daugiau nei pusvalandžio pastangų suvaldyti lėktuvą jis rėžėsi į kalnus. Žuvo 520 žmonių, vos keturiems pavyko išgyventi.

Visgi, į nelaimes susikoncentruoti nereikia. Staigus slėgio praradimas įvyksta labai retai. Turint omenyje šiuolaikines saugumo procedūras, tikriausiai neverta manyti, kad nelaimę sukels ir koks nors pamišėlis. Juolab, kad įgulos yra apmokytos, ką reikia daryti tokiais atvejais, o ir keleiviai gauna detalų instruktažą prieš kiekvieną skrydį.

Kita vertus, duris įmanoma atidaryti, kai lėktuvas neskrenda. Vienas lenkas Ispanijoje būtent taip ir padarė, kai nebegalėjo kentėti laukdamas išlaipinimo ir per avarinį išėjimą išlipo ant lėktuvo sparno.

Technologijos.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode