Reklama 2

Valdžia – brangi, bet ar kokybiška?

 

Kasmet mokesčių mokėtojai suneša milijardus į šalies biudžetą, tačiau net ir to nepakanka vis augančioms išlaidoms apmokėti. Maža to, gyventojai mano, kad net pusė jų uždirbtų ir valdžiai atiduotų pinigų yra išleidžiami neefektyviai (Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu „Spinter” atlikta apklausa). Kodėl taip brangiai mokame už paslaugas, kuriomis net nesame patenkinti?

Žinoma, klausimas daugiau retorinis. Skirtingai nei parduotuvėje, sumokėtų mokesčių žmonėms niekas negražina, jei jie nėra patenkinti viešosiomis paslaugomis. Tad ar verta sunerimti? Taip, ir tam yra bent dvi priežastys.

Pirma priežastis yra ta, kad mokesčiams sumokame išties daug dėl vis augančių valdžios išlaidų. Šiemet numatomos viešosios išlaidos yra net 770 mln. (6 proc.) eurų didesnės nei 2016 m., arba 272 eurais gyventojui. Suprantama, kad didžioji jų dalis skiriama socialinėms, sveikatos apsaugos ir švietimo reikmėms. Nors ir čia būtų galima klausti, ar už tai, kad sumokame daugiau, gauname geresnes viešąsias paslaugas? Ar viskas padaroma taip, kad kiekvienas euras būtų išleidžiamas efektyviai?

Klausimų kyla ir dėl to, ar reikia didinti išlaidas pačios valdžios išlaikymui. Pavyzdžiui, Seimui, Vyriausybės kanceliarijai, savivaldybių administracijoms, mokesčių surinkimo administravimui ir kitoms valstybės aparato reikmėms šiemet reikės bent 70 milijonų eurų daugiau nei pernai. Gyventojų skaičiui mažėjant ir valdžios darbo kokybei nedžiuginant, reikėtų tikėtis taupymo, o ne dar didesnio išlaidavimo.

Antra priežastis, dėl ko gyventojai turėtų piktintis, tai KAIP mokesčių mokėtojų sunešti pinigai naudojami. Vis labiau į akis krenta nuolat pasitaikantys švaistymai, korupcijos atvejai, nepagrįstai augančios išlaidos ir kiti neatsakingo biudžeto lėšų naudojimo atvejai.

O tų pavyzdžių – kur dursi pirštu, ten pataikysi. Štai, Viešųjų pirkimų tarnyba ištyrė, kad valdiškos įmonės pirkdamos miltus maitinimo paslaugoms teikti už juos moka 22 proc. brangiau nei vidutinė rinkos kaina. Jei būtų pirkta už rinkos kainą, per penkis metus būtų sutaupyta apie 430 tūkst. eurų. Gal ir ne milijonai, bet čia tik už miltus.

Maža to, pasirodo valdiškos įmonės perka ne tik brangiau nei rinkos kaina, bet netgi brangiau nei kitos šalys! Štai, pavyzdys: Lietuva autogreiderius (žemės kasimo ir transportavimo mašinas) pirko net 42 proc. brangiau nei Lenkija. Vidutiniškai visos ES šalys už šią techniką moka 8 proc. mažiau nei mes.

Į mokesčių mokėtojų pinigų švaistymą pirštu nuolat baksnoja ir Valstybės kontrolė. Neapdairios išlaidos per valstybės investicinius projektus (apie 1,4 mlrd. eurų per metus), socialinius būstus (2012-2014 m. 25 mln. eurų), mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (2007-2016 m. 628 mln. eurų), statybų dokumentus (1 mln. eurų), elektroninę sveikatos sistemą (nuo 2005 m. 40 mln. eurų) – būtų galima tęsti ir tęsti. Atrodo, sunkiau surasti sritį, kurioje biudžeto pinigai būtų leidžiami atsakingai ir efektyviai.

Privačiame sektoriuje už netinkamai atliktą darbą žmonės yra atleidžiami, o savininkai patiria nuostolį. Su valdžia – gerokai sudėtingiau. O juk jos vienas pagrindinių darbų yra atsakingai leisti mokesčių mokėtojų pinigus, kad jie geriausiai tarnautų visuomenės poreikiams. Jei gyventojai mano, kad kas antras jų suneštas euras yra iššvaistomas, akivaizdu, kad žmonių lūkesčių valdžia nepateisina.

Taigi ką daryti? Pirmiausia, tai daugiau domėtis, kiek iš tiesų sumokame valdžiai ir kaip tie pinigai panaudojami. Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimu, šiemet simbolinė laisvės nuo mokesčių diena atėjo net 5 dienomis vėliau nei pernai. Tai reiškia, kad žmogui šiemet reikia dirbti 5 dienomis ilgiau mokesčiams, kad pradėtų dirbti sau.

Antra, reikėtų nebijoti garsiai klausti – valdžia tokia brangi, bet ar kokybiška? Liūdna, bet valdžios darbo klaidos jau kaip įprastas reiškinys, tačiau taip neturėtų būti. Pradėjus dažniau viešai kelti klausimus dėl mūsų pinigų panaudojimo, ir atsakymų turėtų būti daugiau.

Aistė Čepukaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode