Reklama 2

Kodėl pavasarį depresija tampa itin pavojinga

 Pavasarį padidėja kontrastas tarp blogos savijautos ir to, kad viskas bunda, žydi. Šviesos kiekis suteikia energijos, tačiau, jei asmuo galvoja apie savižudybę, energijos kiekis gali paskatinti imtis tragiškų veiksmų. Taip LRT RADIJUI sako psichologė Aušra Mockuvienė. Anot jos, antidepresinį poveikį turi fizinė veikla, pavyzdžiui, bent trys greiti pusvalandžio trukmės pasivaikščiojimai per savaitę, tačiau sergančiam sunkia depresijos forma tai netinka.   

Kaip vertinama depresija?

Kita mitologijos pusė atsiskleidžia tada, kai žmonės tikrai suserga depresija. Tačiau dažnai ir tai nuvertinama, sakoma, kad depresija ne liga, o išsigalvojimas, tinginystė. Tai trukdo priimti savo būseną kaip rimtą dalyką, kreiptis pagalbos, rūpintis savimi.

Viena yra tada, kai žmogus blogai jaučiasi dieną ar dvi, bet visai kas kita, kai depresija sergama septynerius metus, gyvenama didelėje kančioje su mintimis apie savižudybę, baiminantis to impulso nusižudyti. Taip visu baisumu atsiskleidžia kita vyraujančios mitologijos pusė.

Iš kokių simptomų galima suprasti, kad sergama depresija ir reikia pagalbos?

Yra keli kertiniai simptomai. Tai anhedonija, reiškianti, kad žmogus praranda susidomėjimą ir gebėjimą patirti malonumą iš to, kas anksčiau džiugino. Tai gali būti veikla, darbas, bendravimas, lytėjimo pojūčiai, seksualinis malonumas ir susidomėjimas, mėgavimasis maistu ir pan.

Kitas simptomas – miego sutrikimai. Tai nemiga arba polinkis miegoti itin daug, tik nepailsint. Taip pat apetito sutrikimai – arba valgoma labai daug ir žmogus priauga svorio, arba apetito nėra ir reikia prisiversti valgyti. Tarp simptomų – energijos trūkumas, nenoras bendrauti, izoliacija ir t. t.

Žinoma, kartais visi neužmiega, neturi energijos, ko nors nenori. Riba nėra aiški. Eilinis žmogus negali būti tarsi specialistas, kuris staiga ima ir diagnozuoja depresiją. Tačiau svarbu rimtai vertinti savo būseną, eiti pas specialistą ir kalbėtis, kas yra blogai.

Esant tokiems simptomams, depresija gali būti diagnozuota po dviejų savaičių – ne po dvejų metų ar mėnesių. Tai gali skambėti neįtikėtinai, juk kam nepasitaiko blogai jaustis kelias savaites. Tačiau, taip manydamas, žmogus ir ateina pas specialistą po septynerių metų sirgimo. Labai svarbu rimtai vertinti savo būsenas, savijautą. Ne tik lūžusi koja ar temperatūra yra svarbu, bet ir tai, kaip jaučiamasi.

Kiek įtakos depresijai turi metų laikas? Kokie dar veiksniai reikšmingi?

Priežasčių gali būti įvairių. Tai ir biologiniai dalykai, kai nieko neatsitinka, bet vieną rytą žmogus atsibunda visiškai kitokios nuotaikos. Tai lemia biologija ir su tuo tenka gyventi. Priežastys gali būti psichologinės – paveikia atleidimas iš darbo, netektis, stresinis įvykis, sudėtingi santykiai, trukę ilgą laiką. Užsitęsęs stresas arba vienas didelis stresorius gali organizmą paveikti ir tuomet pasireiškia depresija.

Depresiją gali lemti ir metų laikas. Tai vadinamasis sezoninis afektinis sutrikimas – depresijos porūšis, susijęs ne tiek su metų laiku, kiek su šviesa. Dažniausiai jis vyrauja ne pavasarį, bet rudenį ir žiemą, o pavasarį baigiasi. Sutrikimas gali kartotis metai iš metų.

Sezoninis afektinis sutrikimas turi atvirkštinį variantą, kai būsena pablogėja pavasarį, kai yra daugiau saulės. Kiekvieno žmogaus jautrumas šviesai skirtingas. Pavasarinė depresija pavojinga, nes pavasarį būna daugiausia savižudybių.

Tikslaus atsakymo dėl to nėra, bet vienas psichologinių veiksnių yra pavasarį jaučiamas lūkestis – kad bus daugiau saulės, viskas tik geryn. Tačiau ateina pavasaris ir viskas visiškai ne geryn. Padidėja kontrastas tarp to, kaip jaučiamasi ir to, kad viskas bunda, gamta žydi ir pan.

Saulė ir didesnis šviesos kiekis padidina ir energijos lygį. Jei žmogus serga depresija ir turi minčių apie savižudybę, tas padidėjęs energijos kiekis nebūtinai suteikia vilties. Jis gali paskatinti imtis veiksmų, kurie lems tragišką posūkį.

Ką reikėtų daryti norint sau padėti?

Paminėčiau aktyvią fizinę veiklą. Yra ištirta ir patvirtinta, kad aktyvi fizinė veikla yra viena iš depresijos prevencijos formų. Fizinė veikla, kaip prevencijos priemonė, ypač naudinga tiems, kurie turi pasikartojantį depresijos sutrikimą.

Kalbėdama apie aktyvią fizinę veiklą omenyje turiu tai, kas aktyvina širdies ritmą. Tai važiavimas dviračiu, vaikščiojimas, bėgiojimas – kas žmogui patinka. Bent trys pusvalandžio trukmės greiti pasivaikščiojimai per savaitę turi antidepresinį poveikį. Greitas pasivaikščiojimas yra toks, kai einant dainuoti nebegalima, bet kalbėti pavyksta.

Ką daryti artimiesiems, kai depresija sergantis žmogus nenori nei eiti pasivaikščioti, nei valgyti?

Jei kalbama apie sunkią depresijos formą, juokinga siūlyti pabėgioti. Tokiu atveju reikalingi vaistai. Kai depresijos forma sunki, vaistai yra daug efektyvesni, palyginus su kitomis priemonėmis. Jie būtini ir žmogus turi gydytis. Sunku, jei asmuo to atsisako.

Ką daryti artimiesiems? Šalia gyventi sunku, bet nereikia palikti tokio žmogaus vieno, tačiau nereikėtų ir pernelyg įkyriai lįsti. Turint artimą asmeninį ryšį, galima pajusti, kas yra per įkyru, o kas – per mažai.

Artimieji, esantys šalia depresija sergančio žmogaus, gali jaustis, lyg šis juos atstumtų. To nereikia priimti asmeniškai, tai ligos simptomas. Neišeiti ir nekaltinti sergančiojo taip pat yra pagalba. Neretai artimieji suorganizuoja vizitą pas gydytoją, susitaria dėl konsultacijos, palydi. Pirmas žingsnis dažnai yra keblus. Svarbu, kad sergantysis sutiktų. Kartais ateina labai dvejojantys žmonės, bet gauna pagalbą, apsipranta ir pajunta teigiamą poveikį.

Rasa Pekarskienė

LRT RADIJO laidos „Sveikata“ informacija 

LRT logotipas

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode