Kodėl perfekcionizmo siekis gali būti pavojingas?

 

Dažnai manome, kad išdrįsdami būti netobuli pasaulyje, kuriame kiekvienas siekiame atrodyti idealūs, būsime sutrypti ir sunaikinti. Tačiau ar tikrai? Galbūt metas pasekti tobulybės kultui atsipiriančiu gyvenimo būdo keliu – išmokti viską paleisti ir atsipalaiduoti? Juk ir taip kasdien sau nurodinėjame, kokie turėtume būti ir kaip turėtume elgtis. Leidyklos „Vaga“ rekomenduojamoje žymaus prancūzų meditacijos mokytojo Fabrice'o Midalio knygoje „C’est la vie: menas nesukti sau galvos“(vertė Monika Rudokaitė-Marcinkevičienė, 2018) raginama nustoti varginti save siekiant tobulybės, stengiantis atitikti visuomenės primestus ir pačių įsikalbėtus standartus bei reikalavimus. Autorius moko drąsiai tarti „ne“, stabtelėti, jei reikalai nesiklosto taip, kaip norėtume, o kartais ir visai liautis daryti dalykus, kurie nedžiugina, kad atrastume gyvenime vietos tam, kas iš tiesų suteikia mums laimės. Dalinamės penkiomis priežastimis, kodėl perfekcionizmo kultas iš tiesų mums gali būti ne naudingas, bet netgi pavojingas. 

Laisvalaikio pomėgių nauda: padėsite sau ir tapsite įdomesnis kitiems

 

Frazė „aš per daug užimtas“ yra tapusi savotišku prekės ženklu, įrodančiu tariamą žmogaus svarbą ir pranašumą, tačiau iš tiesų mes nesame labai užimti, rašoma portale psychologytoday.com. Pasak straipsnio autorės psichologijos profesorės Jaime Kurtz, atradę laiko kokiam nors pomėgiui nustebtumėte – daugelį darbų galite atlikti kur kas greičiau, be to, taptumėte laimingesni ir įdomesni aplinkiniams.

17 metų psichologo kėdėje: perdegiau ir ėmiau nekęsti savo darbo

 

Sunku dabar ir įsivaizduoti, kad išklausius penkis žmones per dieną būtų įmanoma ramiai užmigti, portalui LRT.lt atvirauja beveik du dešimtmečius psichologu dirbęs Julius Kvedarauskas. „Psichologas bus tau draugas, bet už pinigus. Kodėl gi pirma nepaskambinus draugui?“ – svarsto specialistas. Pasak jo, psichoterapija galima užsiimti ne tik gydytojo kabinete, o visuotine vertybe laikomas atvirumas gali pakenkti pačiam žmogui.  

Vienišų vaikų ligoninėse – 3 kartus daugiau, nei tikėtasi

Daug visuomenės dėmesio ir palaikymo sulaukusi iniciatyva „Niekieno vaikai“ jau skaičiuoja pirmuosius rezultatus, kurie džiugina ir kelia nerimą vienu metu. Vos per mėnesį savanoriai 375 valandas paskyrė 11-ai vaikų, kurie dėl ligos ar krizinės situacijos šeimoje vieni atsidūrė ligoninėje. Galima džiaugtis, kad vaikai itin sunkiomis akimirkomis neliko vieni, tačiau kelia nerimą tai, kad jų buvo keliskart daugiau, nei skelbė ankstesnė statistika.

Emocinių sunkumų patiria kiekvienas

 

Savižudybių statistika Lietuvoje išlieka viena aukščiausių Europoje, tačiau tendencija palengva mažėja aktyvaus visuomenės dėmesio ir gausėjančių diskusijų dėka. Nevyriausybinių organizacijų ir aktyvių, neabejingų žmonių dedamomis pastangomis pradedame suvokti, kad emocinių sunkumų iš tiesų išgyvename visi, ir kiekvienas galime padėti ir stiprinti savo emocinę sveikatą.

Vaiko melas tėvams – nebūtinai žalingas

 

Kartais vaikai gali meluoti – tai nebūtinai blogas dalykas, todėl nerimauti nereikėtų, LRT KLASIKAI sako psichologė psichoterapeutė Rasa Bieliauskaitė. „Tai mane džiugina, nes aš pati paauglystėje tikrai meluodavau tėvams ir mokytojams“, – neslepia ji, bet pabrėžia, kad tėvai savo vaikams niekada neturėtų meluoti.

Vaikas atsiriboja tylos siena: kaip reaguoti tėvams?

 

Apie neigiamus vaiko jausmus ir rizikingą elgesį gali byloti ne tik nekontroliuojamos emocijos, bet ir tyla arba nuolat išsakomas „ne“.

Juk vieni vaikai kenčia garsiai, o kiti – pasineria į tylą, patempia lūpą, juos užklumpa baimės priepuoliai, prasta nuotaika, jie užsisklendžia savyje, tampa pikti ir irzlūs. Kaip tinkamai reaguoti į vaiko užsisklendimą ir nuolat kartojamą „ne“ („nenoriu“, „nežinau“, man „nesvarbu“, „nerūpi“)? Kodėl vaikai taip elgiasi ir kaip pelnyti jų pasitikėjimą?

Kaip užtikrinti vaiko sėkmę gyvenime

Visi norime, kad mūsų vaikai užaugę taptų laimingais ir gerais visuomenės piliečiais. Augdami vaikai it kempinės sugeria tai, ką jiems suteikia geri mokytojai ar aplinkybės, tik bėda, kad kartais aptingstame jiems vadovauti. 

Gėris turi būti išbandytas

 

Politikos mokslų bakalaurės Emilijos Karčevskos kalba, pasakyta per Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto diplomų teikimo šventę, gegužės 22 d.

Gerbiami Vilniaus universiteto ir mūsų bendruomenės nariai, brangūs Instituto darbuotojai, mieli bendrakursiai, mylimi svečiai!

Gera savijauta lemia sėkmę ir stabilumą

Viešojoje erdvėje vis dažniau girdime kalbant apie emocinę sveikatą, emocinį intelektą, jo svarbą gyvenime, darbe ir įtaką savijautai. Suprantame, kad tai yra naudinga ir svarbu, tačiau konkrečios reikšmės neapčiuopiame.

Kas yra emocinė sveikata, kaip ją gerinti, rūpintis ir pasiruošti gyvenimo sukrėtimams?

Kiek seni ir tradiciniai yra „senovės baltai“?

 

Gegužės mėnesį po pateikimo LR Seimas pritarė siūlymui „suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva““. Po savaitės nuo pateikimo Seimo Kultūros komitetas pritarė šiam siūlymui. Labai tikėtina, kad bendrija „Romuva“ įgis valstybės pripažinimo statusą. Tai nereiškia, kad ji įgis tą patį statusą kaip tradicinės religijos, tačiau valstybė suteiks jos „dvasininkams“ socialines garantijas, ji galės kaip religinė bendrija gauti paramą iš valstybės „kultūrai ir švietimui“, gauti kitų valstybės teikiamų lengvatų, eterio laiką apeigoms transliuoti per visuomeninį transliuotoją, galės mokyti šios religijos mokyklose tėvams prašant, netgi sudaryti teisiškai pripažįstamas santuokas ir pan. Suteikdama tokį statusą, valstybė pripažįsta tokios religinės bendrijos „dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą“ kaip valstybiškai reikšmingą ir svarbų.

Išganymas ir praganymas psichologo kabinete

Linos Vėželienės „Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete“ visais atžvilgiais ženkli knyga. Ne vartant knygos puslapius, o vartaliojant kietai suspaustus viršelius – kitaip tariant, ieškant, į kokią kultūros lentyną tą knygą padėti, galima pasidairyti po pačią spintą ir atrasti voratinkliais aptrauktų kerčių, kurių niekas nejudina, nes, kaip sakė vienas populiarus vokietis, Dievas mirė.

Psichologai įrodė: laimingi laiko neskaičiuoja

 

Pasakykite, kaip planuojate savo laiką, o psichologai pasakys, koks jūs ir ar labai laimingas esate. Laiko planavimas ir savijauta yra susiję, todėl kartais verta nusisegti laikrodį, portale psychologytoday.com rašo apžvalgininkė Wendy L. Patrick. Anot jos, skirtingi planavimo įpročiai lemia skirtingą žmonių pasaulėžiūrą bei būdą.

Kam reikalingi santuokos įžadai ir jų atnaujinimas?

 

Prasidėjus vasarai, daug Lietuvos žmonių kviečiami dalyvauti draugų ar giminių vestuvių ceremonijose. Tai labai graži ir jaudinama akimirka, kai jaunieji žengia prie altoriaus ir dažnai su ašaromis akyse taria ir priima mylimojo ištartus žodžius: „Prisiekiu visada tau būti ištikimas(a): kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims, – visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu.“ Tai gražiausi kada nors ištarti dviejų vienas kitą mylinčių asmenų žodžiai. Kam jie reikalingi? Kokią reikšmę turi santuokos įžadai?

Dveji namai – atsakymas į vaiko gerovės klausimą po skyrybų?

 

Visame pasaulyje skyrybos tampa vis dažnesniu reiškiniu. 2015-ųjų metų duomenimis, Lietuvoje šimtui santuokų teko 42 skyrybos, tuo tarpu, pavyzdžiui, Švedijoje, šis skaičius siekė 47.[1] Šeimose, turinčiose vaikų, po skyrybų neišvengiamai kyla klausimų, kokia gyvenamoji aplinka jiems būtų palankiausia. Viename tyrime buvo apibendrinti per beveik trisdešimt metų vykdyti tyrinėjimai apie vaikų būklę ir šeimos struktūrą.[2]Kelios iš minėtų išvadų rodo, kad tėvų skyrybos gali paveikti vaiko emocinio ir ekonominio saugumo pojūtį, psichologinį, socialinį brendimą, požiūrį į seksualumą, akademinius pasiekimus, religinius įsitikinimus bei kitus asmenybės bruožus.

Psichologių patirtis – kodėl reikia suaugusiesiems skirtos emocinės paramos linijos?

 

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo neįprasta: susidūrus su didžiausiomis gyvenimo problemomis, išsipasakoti visiškai nepažįstamam žmogui. Vis dėlto 20 metų veikiančios suaugusiesiems skirtos emocinės paramos „Vilties linijos“ psichologės pripažįsta: artimieji neretai pačioje sunkiausioje situacijoje nemoka deramai išklausyti ir priimti visų žmogaus emocijų. Kiti iš tiesų neturi net tų artimiausiųjų, kuriems galėtų pasipasakoti. Užslėptos ir užgniaužtos emocijos tūno mumyse ir toliau „skauda“ – nesulaukus pagalbos kyla minčių apie savižudybę...

Lietuvoje gyvenantis italas Federico: matau daugybę gyvenimo šioje šalyje privalumų

 

Florenciją į Vilnių iškeitęs keturiasdešimtmetis italas Federico Baglini džiaugiasi lietuvišku klimatu, didesnėmis galimybėmis, ramesniu gyvenimo tempu ir lengvu susisiekimu. Pasak Toskanoje gimusio ir Sicilijoje augusio Federico, Florencija nuostabi tol, kol joje lankaisi kaip keliautojas. Joje apsigyvenus, kasdien tenka brautis pro turistų minias, o vasaromis dėl 40 laipsnių siekiančio karščio užmigti įmanoma tik kondicionuojamoje patalpoje. Nors tai tik detalės, italui gyvenimo kokybė Vilniuje apsivertė aukštyn kojomis.

Narkotikų gydymas narkotikais?

32 metų Bostono gyventojas Mikas, kiekvieną rytą vykdamas į darbą, po liežuviu pakiša oranžinę tabletę, aštriu citrusų skoniu užpildančią jo burną. Tabletėje esantis buprenorphinas, lėtai tirpstantis jo burnoje, padeda Mikui, 10 metų kentusiam priklausomybę heroinui, dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, gyventi puikiame bute ir planuoti vestuves. Tačiau Miko darbovietėje niekas nežino apie šią mažą oranžinę piliulę. 

Kun. V. Šimkūnas sj: santuokoje svarbiausia yra meilė, pagarba ir atsakomybė

 

Šių laikų visuomenėje, daugėjant skyrybų atvejų, dažna pora ryžtasi gyventi ir bendrą ateitį kurti nesusituokus. Toks jaunų žmonių pasirinkimas neretai rodo baimę įsipareigoti ar galbūt neapsisprendimą. Tačiau Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios rektorius kunigas Vidmantas Šimkūnas SJ sako, kad santuoka, paremta meile ir atsakomybe, yra aukščiau už visas bažnytines normas, o tuoktis gali net ir skirtingų religijų asmenys. 

Psichoterapeutė G. Subačiūtė: „Leiskime vaikams pasirinkti, kaip jie nori žaisti“

 

„Turėk vaizduotės“, – turbūt ne kartą teko išgirsti, o gal net ir sakyti šiuos žodžius. Jie  lengvai ištariami, bet sukelia daugybę klausimų. Iš kur gauti tos vaizduotės? Kam ji reikalinga? Ar reikėtų išsigąsti, jeigu vaikas turi įsivaizduojamą draugą? Kaip knygų skaitymas lavina vaizduotę? Apie tai leidyklos „Nieko rimto“ rinkodaros vadybininkė Vaiva Rutkauskaitė kalbėjo su Vilniaus psichoterapijos studijos gydytoja psichoterapeute bei vaikų ir paauglių psichiatre Gabriele Subačiūte. 

Konstruktoriai – viena įdomiausių veiklų jūsų vaikui

 

 

Konstruktoriai yra viena nuostabiausių ir lanksčiausių veiklų jūsų vaikui. Tai žaislai, turintys platų įgūdžių lavinimo diapazoną: rankų judesių koordinavimas, loginis mąstymas bei nuoseklaus kūrybiškumo įgūdžiai. Konstruktoriais smagu žaisti kartu su draugais, tėvais ir netgi vienam. Žaidžiant su draugais ugdomi bendravimo įgūdžiai ir komandinis darbas. Statant vienam gerinama koncentracija ir keliamas pasitikėjimas savimi.

Ar tikrai yra už viską stipresnė viltis?

 

Jis visa daro nauja: Dangų ir Žemę ir visa, kas tau brangu/ John Eldredge. Iš anglų kalbos vertė Simonas Kiela. – Vilnius: VšĮ „Abigailė“, 2018

Knygų „Žavingoji“ ir „Laukinis širdyje“ autorius Johnas Eldredge’as kviečia atidžiau pažvelgti į stulbinamą Dievo pažadą atkurti Dangų ir Žemę. Dalinamės knygos ištrauka.

---

AR TIKRAI YRA UŽ VISKĄ STIPRESNĖ VILTIS?

Britų menininkė Lilias Trotter rašė: „Mūsų pasaulyje daugelio dalykų pradžia – juos pamatyti. Prieš mus – nuostabus, įmanomas gyvenimas“.

Geras mokytojas gali pakeisti pasaulį

 

Lietuvos švietimas išgyvena nuolatinę reformų kaitą. Kiekviena partija, atėjusi į valdžią, imasi įgyvendinti savo švietimo viziją, kartais visuomenei taip ir nepaaiškinant, koks tokios vizijos tikslas. Nesibaigiančios reformos kelia nemenką chaosą, nuo kurio pavargę jaučiasi Lietuvos mokytojai, mokiniai ir jų tėvai. „Mes, nevyriausybinė organizacija, gyvename „nuo rinkimų iki rinkimų“. Žinome, kad atėjus naujai partijai dvejus metus sėdėsime ramiai. Praėjus dvejiems metams bus pradėtos kurti darbo grupės, nuo kurių žmonės jau pervargę“, – sako Daina Šiekštelytė-Valkerienė, nevyriausybinės organizacijos „Kitoks vaikas“ atstovė.

Ar psichoterapeutas gali padėti išgyvenantiems lytinės tapatybės krizę?

Vadovaujantis naujausiomis psichikos sveikatos srities mokslinių tyrimų duomenimis ir psichologų parengtomis psichologinės praktikos gairėmis teiginys, jog žmogaus lyties nustatymo teisinis pagrindas yra genetiškai nulemta žmogaus lytis, jau yra laikomas pasenusiu.2015 metais Pasaulio medikų asociacijos pareiškimas, kad kiekvienas asmuo gali nustatyti savo paties lytį,  kelia daugybę diskusijų, kurių dalyviai renkasi skirtingas radikalias pozicijas. Tačiau ar nepaskęsta tose diskusijose kančia žmonių, kurie čia ir dabar išgyvena savo lytinės tapatybės krizę? 

Įsitikinimas, dėl kurio tyliai kenčiame: kodėl vis dar bijome kreiptis į psichologą?

Pakilus temperatūrai keliaujame pas šeimos gydytoją, suskaudus dančiui – pas stomatologą. O ką darome sušlubavus psichinei sveikatai?

„Vilties linijoje“ dirbančios psichologės pastebi, jog vis dar gajus, rodos, iš sovietinio laikotarpio atėjęs stereotipas, kad apsilankymas pas psichologą tarsi uždės kažkokią neigiamą žymą visam gyvenimu. O kokia alternatyva? Apleidus ligą ar supūliavusį dantį galima ir gyvybę prarasti. O kas su mumis vyksta, kai apleidžiame psichinę sveikatą?

Sunkiai sutariate su aplinkiniais? Kodėl – žino mama

Jeigu jūsų santykiai su aplinkiniais prasti, vadinasi, atėjo metas susitaikyti su mama, žurnale „Psychology Today“, teigia santuokos ir šeimos psichologė Andrea Brandt. Pasak jos, mama yra žmogus, kurio įtaka žmogaus temperamentui, savivertei, humoro jausmui, net požiūriui į gyvenimą yra milžiniška.

Powered by BaltiCode