Padėtis pasaulyje: gerėja, blogėja ar nesikeičia?

Įsivaizduokit: 2015-ieji, vyksta Pasaulio ekonomikos forumas, kuriame susirinkę per 1000 svarbių ir įtakingų pasaulio politikų, verslininkų, mokslininkų, visuomenės veikėjų, žurnalistų, pasiryžusių diskutuoti ir spręsti pasaulio problemas. Vienas kviestinis pranešėjas iš Švedijos, visuomenės sveikatos profesorius, paprašo auditorijos atsakyti į tris faktais paremtus klausimus apie pasaulio padėtį, susijusią su skurdu, gyventojų skaičiaus augimu bei vaikų skiepijimu. Dauguma apklaustųjų pasirenka klaidingus atsakymus.

R. Čičelis: Jonava man – mažasis pasaulio centras

Kasdien gatvėje sutinkame daug žmonių. Vieni lekia, kartais gal net patys nežinodami savo skubėjimo priežasties, kiti, gestikuliuodami rankomis, garsiai dalijasi įspūdžiais, tretieji prasilenkia tylūs, atsakydami į pasveikinimą ir linktelėdami galvą. Greičiausiai šių kategorijai labiausiai tiktų Jonavoje gyvenantis, bibliotekoje dirbantis humanitarinių mokslų daktaras RAMŪNAS ČIČELIS. Savo įžvalgomis apie literatūros kritiko, rašytojo, žurnalisto, mokslininko, piliečio patirtis jis sutiko pasidalyti su „Jonavos naujienų“ skaitytojais.

Norite būti šiuolaikiniais seneliais? Atsiminkite 4 taisykles

 

Kad ir kokie geri jūsų santykiai su sūnumi ar dukterimi ir jų antrąja puse, teks susitaikyti, kad jūsų požiūriai į mažylio auklėjimą, maitinimą, drausmę ir apskritai buvimą drauge išsiskirs. Straipsnyje, kuris skelbiamas psychologytoday.com, amerikietė psichoanalitikė dr. Roberta Satow tvirtina, kad tai normalu – tiesiog kiekvienas šeimos narys turi gebėti prisitaikyti prie naujo vaidmens.

Užimtam R. Rudokui žmona nepriekaištauja: namuose vazos nebūna tuščios

 

Regis, dar visai neseniai žinomas aktorius, režisierius Ramūnas Rudokas ir beveik 30 metų jaunesnė manekenė Justina buvo labiausiai pramogų pasaulyje aptarinėjama pora. Žmones domino ne tik jųdviejų amžiaus skirtumas, bet ir greitai išsirutulioję įsimylėjėlių santykiai. Vos aktorius ir modelis prisipažino apie romantišką draugystę, jiedu nieko nelaukę susituokė. O visai netrukus, praėjusių metų spalio 24-ąją, jų šeimą papildė sūnus. Dabar mažylį Raidą Ramūną auginantys sutuoktiniai ramybę ir laimę randa namuose.

Padėkokite tėčiams: kai kurias savybes vaikai paveldi tik iš jų

 

Vos mažylis išvysta šį pasaulį, aplinkiniai puola spėlioti, į ką gi jis labiau panašus – į mamą ar į tėtį. Anot mokslininkų, daug kas jau būna nulemta gamtos – vienus dalykus vaikai paima tik iš tėčių, kitus – tik iš mamų. Tinklalapis Mama-likes.ru pateikė sąrašą, už ką jūsų atžala turėtų dėkoti būtent tėčiui.

Psichiatras: depresija po gimdymo serga ir vyrai, o mamos liga atsiliepia vaiko raidai

 

Sergant pogimdyvine depresija sutrikdoma ir vaiko raida, nes mama negali atlikti jai ankstyvuoju vaiko raidos metu gamtos skirtų psichologinių uždavinių, portalui LRT.lt sako Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras Laurynas Bukelskis. Be to, priduria jis, dėl antrosios pusės pogimdyvinės depresijos kenčia ir vyras, nes jo būklė siejasi su vaiko mamos sveikata.

Santykio stoka

 

Laisvos visuomenės instituto eksperto mintys po sausio 9 dieną Seimo Žmogaus teisių komitete vykusios diskusijos apie nepriežiūrą ir vaiko teisių užtikrinimą.

Nepriežiūra yra socialinio darbo mokslo terminas. Socialine prasme neprižiūrėti galima ne tik vaikų, bet ir namų, šuns ar katės, senų tėvų, netgi vyro ar savęs (pvz., nagų). Tokiame kontekste nepriežiūra reiškia nelygiavertį, paprastai hierarchinį santykį, kuriame iš vienos pusės yra tas, kas rūpinasi (aktyvus asmuo) ir tas, kuriuo rūpinamasi (pasyvus asmuo). Pirmasis atsako už antrąjį, savo rūpesčio objektą. Buberiškąja prasme tai santykis Aš – Tai.

Sveika, senatve

Šiandieninėje visuomenėje vis dar vyrauja neigiamas požiūris į senatvę. Štai Prancūzijos viešojoje erdvėje žodis senas (žmogus) keičiamas žodžiu senjoras. Toks pasirinkimas grindžiamas tuo, kad senas yra įžeidžiantis žodis. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo lingvistinė smulkmena, tačiau, kaip ir bet kuris kitas politiškai (ne)korektiškų žodžių pasirinkimas, rodo visuomenės požiūrį į tam tikrus reiškinius. Jei žodis senasyra įžeidžiantis, vadinasi, ir senatvė laikoma gėdingu, žeidžiančiu dalyku. Kaip pastebėjo konferencijos Sveika, senatve (pranc. Bonjour vieillesse) dalyviai (religijos antropologas Pierre’as Diarra, rašytoja Véronique Dufief ir filosofas Bertrand’as Quentinas), žodis senas neturėtų būti laikomas įžeidžiančiu, bet atvirkščiai – teigiamą konotaciją turinčiu žodžiu, nes senatvė nėra kiekvieno mūsų laukiantis likimas. Senatvė – tai apdovanojimas, kurį ne kiekvienam pasiseka gauti.

Savo gyvenime pasigendate laimės?

Kai jaučiamės nelaimingi, mus visus kamuoja absoliučiai vienodos pasekmės: prastai miegame naktį, organizme gali įsivyrauti hormoninis disbalansas, taip pat galime jaustis visiškai išsekę ir išsunkti.

Apie ką nereikėtų kalbėtis prie vaikų?

 

Mielas vaizdas, kai suaugusiųjų kompanija linksma šnekučiuojasi, o vaikas ramiai šalia žaidžia, gali būti iš tiesų ne toks jau ir mielas. Net jei jums atrodo, kad vaikas užsiėmęs savais reikalais ir nieko negirdi, taip būna ne visada. Vaikai klausosi, klausydamiesi ne viską supranta, o tai, ko nesuprato, susikuria savo fantazijoje. Todėl nenustebkite, kad jei jūs kalbėjotės su draugėmis apie vaiko netikusią auklėtoją, kitą dieną į darželį jis eis su klyksmais. Klinikinė psichologė Milda Lukašonokienė aptarė keletą tokių temų, kurių reikėtų vengti prie vaikų, net jei jums atrodo, kad jie negirdi.

Ilgametė Sausio 13-osios bėgimo dalyvė: „tai yra Sausio 13-osios tąsa“

Šį šeštadienį, sausio 12 d., minint Sausio 13-osios tragedijos metines 28-ąjį kartą vyks tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę pagerbimui. Šiuo tradiciniu bėgimu pagerbiamos Sausio 13-osios įvykių aukos – žmonės, žuvę 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ir mirę nuo sužalojimų, patirtų sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Stasys Mačiulskas, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. 

Ar mirtininkas vertas gailestingumo?

 

Per metus pasaulyje mirties bausmė yra įvykdoma apie 1000-iui žmonių. Tarptautinės organizacijos Amnesty International duomenimis, 56 pasaulio šalyse, tame tarpe ir JAV (31 valstijoje) yra vis dar legaliai taikoma mirties bausmė. 2017 metais (2018 metų duomenys dar nepateikti) daugiausiai mirties bausmių įvykdyta Irane (virš 500), Saudo Arabijoje (virš 140), Irake (virš 120), Pakistane (virš 60). 2017 metais JAV buvo įvykdytos 23 mirties bausmės (2018 m. – 25) ir šioje, vienintelėje iš taip vadinamų Vakarų pasaulio šalių, kur dar taikoma mirties bausmė, šio nuosprendžio įvykdymo vis dar laukia beveik 3000 nuteistųjų. Europoje mirties bausmės legaliai vis dar vykdomos tik Baltarusijoje. Kinijos duomenys bendruose skaičiuose neatsispindi, nors remiantis įvairiais viešais pranešimais ir liudijimais manoma, kad daugiausia mirties bausmių įvykdoma būtent šioje šalyje – virš 1000 įvykdytų mirties nuosprendžių per metus. Oficialių duomenų iš Kinijos nėra, nes ši informacija laikoma valstybine paslaptimi.

13 būdų pamiršti simpatiją: padeda ne tik pasimatymai su kitais

 

Įsimylėjimas, simpatija – malonūs jausmai, kai paširdžius kutena drugeliai, kai valandų valandas fantazuojama apie savo susižavėjimo objektą. Bet staiga pamatote, kad jūsų susižavėjimo objektas publikuoja „Instagram“ nuotraukas su kita. Akimirksniu įsimylėjimas virsta prakeiksmu. Lyg ir neturėtų būti sunku pamiršti įsimylėjimo objektą, juk jūs nė nebuvote pora.

Penki elgesio tipai, būdingi ir suaugusiems toksiškų tėvų vaikams

 

Gyvendami su tėvais, kurie neturi jokios atjautos, geba tik reikalauti, bet ne duoti, yra žiaurūs ir negailestingi, vaikai tiesiog privalo ieškoti būdų, kaip išgyventi, tad ilgainiui tam tikras elgesys jiems tiesiog prilimpa. Tik  daugiau sužinoję apie šiuos žmones ir švelniai tariant, netobulus tėvus ir apie tai, ką vaikystėje jiems teko patirti, neįprastą jų elgesį pradedame vertinti kitaip.

Žmogus legenda. Partizanui laivui atminti

 

Šis in memoriam pirmiausia skiriamas partizanui Laivui, kaip kadaise save praminė Antanas Petrikonis. Tačiau taip pat ir visiems mūsų mažos šalies žmonėms, kurių jaunos širdys buvo tokios didelės ir veržlios, kad jokiu būdu negalėjo susitaikyti su didžia sovietinės okupacijos neteisybe. Daugelis jų anuomet žuvo miškuose ar lageriuose, o paskutinieji likę, nugyvenę ilgą amžių ir vienas po kito išeidami, su savimi išsineša tam tikrą supratimą apie gyvenimą ir apie tai, ką reiškia būti žmogumi. Jiems – tai pirmiausia mylėti, bet ne žodžiais, o darbais.

Ar laisvų žmonių visuomenė yra įmanoma?

 

Baigiantis metams, dera juos apibendrinti. Todėl paklausiau savęs: žvelgdamas į praėjusius metus, ką ryškiausio matau? Tarp daugybės pasaulio įvykių ir fenomenų, pačiu svarbiausiu reiškiniu man pasirodė besantis atotrūkis tarp mūsų vidinių aspiracijų ir tos visuomenės, kurią sukūrėme. Žinoma, tai yra ne vien praėjusių metų ir ne dešimties, o viso amžiaus bruožas.

Istorikas Gediminas Kulikauskas: laisvė mums tapo vienu sunkiausių išbandymų

 

Bestseleriu tapusioje knygoje „Da Vinčio kodas“ rašytojas Denas Braunas (Dan Brown)pateikė ne vieną paslaptingą kodą, įpintą į pagonišką atributiką, ikikrikščionišką kultą, tamplierių istoriją. Mįslė buvo įminta, o visos situacijos ir reiškiniai įgavo prasmingą ryšį. Būtent ryšio šiandien ir ieškome, norėdami atsakyti į klausimus – kokie esame ir kas kuria mūsų lietuviškąjį veidą? Apie kodą, slypintį mūsų genuose, kalbamės su gerai žinomu istoriku Gediminu Kulikausku, šia tema parašiusiu knygą „Lietuvio kodas“.

Psichologė patarė, kaip darbe išvengti neigiamų emocijų: auklėti kolegų neverta

 

Suaugusių žmonių „auklėjimas“, ypač, kai jie to neprašo ir nenori, absoliučiai bergždžias reikalas, portalui LRT.lt sako „OVC Consulting“ vyriausioji konsultantė psichologė Mirolanda Trakumaitė. Pasak jos, žmonių tarpusavio santykius tiriantys mokslininkai patvirtina, kad emocijos – užkrečiančios, o neigiamas emocijas kitiems dažniau perduoda žmonės, turintys žemą savivokos lygį ir nemokantys kontroliuoti savo emocinių impulsų. Nuo tokių kolegų, priduria psichologė, geriau laikytis atokiau.

Psichiatras: jei žmogui kyla minčių apie savižudybę, turėtume jo drąsiai apie tai klausti

Jeigu žmogus kalba, kad nenori gyventi, tai yra rimta visais atvejais. Net ir tada, kai jis įpratęs šitokiu būdu išsiprašyti dėmesio, gauti norimą brangų daiktą, o juolab tada, kai tokiais žodžiais prabyla girtas žmogus. Asmens sveikatos klinikos psichiatras Edgaras Čiūras ragina jokiu būdu nepalikti tokio žmogaus vieno. Įtarus, kad su žmogumi kažkas vyksta, svarbiausia ne stengtis jį pralinksminti, o išklausyti.

Ilgesys iš naujo sutvarko gyvenimą

 

Ilgesys yra įsivaizdavimas to, kaip galėtų atrodyti gyvenimo pilnatvė. Kiekvienas žmogus pažįstą šį vidinį asmens ar būsenos troškimą, susietą su skausmingu pojūčiu, kai nėra vilties pasiekti to, ko trokšti. 

Prof. V. Landsbergis: Kalėdos yra proga šeimos inventorizacijai

„Visai neseniai buvome susibėgę avansu Kalėdoms, kurios yra būtent proga šeimos inventorizacijai – apsidairyti, susirinkti, prisiminti. Kalėdos taip pat yra džiaugsmo šventė – pabūti tarp savų ir prisiminti tuos, kurie yra jūroje. Sakydavome taip sovietiniais laikais pakeldami taurelę už tuos, kurie yra jūroje. Kurie yra nepasiekiami tolimuose Rytuose arba tolimuose Vakaruose, bet vis tiek kartu“, – apie Kūčių ir Kalėdų reikšmę artimųjų apsuptyje kalbėjo prof. VYTAUTAS LANDSBERGIS. 

Psichologas G. Navaitis: šventės – galimybė pajausti, ar matome prasmę gyvenime

Psichologas, psichoterapeutas, prof. Gediminas Navaitis sako, kad ateinančios laisvos dienos prieš didžiausias metų šventes psichologams kelia pagrįstą nerimą – tikėtina, kad po ilgų šventinių dienų specialistų pagalbos ieškos daugiau susibarusių šeimų ar gilų beprasmybės jausmą stipriau išgyvenančių žmonių.

Pasak jo, šios laisvos dienos – puikus metas ne tik pabūti su artimaisiais ir pailsėti, bet ir aiškiau suprasti bei įvertinti, kokią vietą mūsų gyvenime užima darbas ir ką jis mums iš tiesų reiškia.

Kalėdos – kaip kūdikio laukimas

Tikėtina, kad Kalėdos ir šiemet užklups netikėtai, tačiau reikia prisiminti paprastą tiesą: šventė vargu ar bus džiugi, jeigu nerasime laiko jai pasiruošti.

Bet kurios šventės, o ypač Kalėdų, išskirtinumą ir džiaugsmą kuria būtent laukimas – tik ne bet koks, o aktyvus.

Psichologė R.Klišytė: matau, kaip neprotingai valstybė rūpinasi vaiko teisėmis

Liaudis turi posakį: „Su vandeniu ir kūdikį išpylė...“ Kažin, ar neatsitiko taip ir su naująja Vaiko teisių apsaugos reforma, startavusia š. m. liepos 1 d.? Ar paruošta jai buvo visuomenė? Ar pasirengę jos vykdymui institucijos, dažnai pagalbą šeimai suvokiančios tik kaip kontrolę ir baudimą? O kokią pagalbą gauna šeimos, auginančios elgesio sutrikimus turinčius vaikus, kurių nesupranta aplinkiniai?

Apie didžiausias reformos spragas kalbamės su psichologe RŪTA KLIŠYTE.

Geriausios dovanos vaikams, kad šie būtų laimingi

 

Marta Heineman Pieper ir William, J. Pieper knygoje „Išmintinga meilė“ aprašo vidinę vaiko nelaimingumo būseną, kuri atsiranda dėl tėvų nemokėjimo suteikti jam emocinę paramą kūdikystės laikotarpiu. Būdamas tokios būsenos, vaikas užsigeidžia kažkokio daikto, tikėdamasis, kad žaislas suteiks jam laimės, o gavęs šį daiktą nusivilia, nes nepatiria laukto efekto. Knygos autoriai aprašo savo darbo patirtį su berniuku Natanieliu ir jo tėvais. Natanielis gavo dovanų lenktyninę mašinėlę, kurios labai norėjo, tačiau nejuto jokio pasitenkinimo žaisdamas su ja. Tėvai kūdikystėje nesugebėjo vaikui suteikti emocinės paramos, todėl kai Natanieliui sukako 2 metukai, pradėjo reikštis pirmieji nelaimingumo požymiai. Tėvai, besikonsultuodami su vaikų psichologais, suprato, jog turi palaikyti ir užjausti savo vaiką, todėl jie sakė Natanieliui: „Mes žinome, kad mašinėlės nėra tobulos ir bet kokia mašinėlė neturės visų pranašumų, kurių tu norėtum, tačiau mes galime lažintis, jog ir šios mašinėlės galimybės tau gali suteikti daug džiaugsmo.“ Vaikas pajuto, kad tėvai jį atjaučia ir jo nusivylimas daiktu sumažėjo.

Pikto banalumas

 

Esu tikras, kad pavadinimo nuorodą į Hannos Arendt „blogio banalumą“ supras dar mažiau žmonių negu užuominą apie „Gyvulių ūkį“. Todėl taupydamas brangų brangaus skaitytojo laiką priminsiu, kad viena svarbiausių H.  Arendt knygos minčių yra ta, jog blogis dažniausiai nepasirodo su nagais ir ragais, bet pasireiškia kaip paprastas kasdieniškas atsidavimas savo darbui. Pagrindinis knygos ir filosofės stebėto realaus teismo proceso herojus, nacistinės Vokietijos tarnautojas Eichmanas, tiesiog norėjo būti pripažintas, siekė karjeros ir, tai darydamas, bandė kuo atsakingiau vykdyti jam pavestas užduotis. Kaip gali įtarti nuovokusis skaitytojos,  jos buvo tiesiogiai susijusios su žydų genocidu. Šis atsirandantis blogis, pasak Arendt, banalus tuo, kad atliekamas kasdieniškai, įprastai, giliau nesusimąstant apie jo padarinius.

Laidų vedėja I. Stasiulevičiūtė: siūlau mažiau planuoti, nes planai mus kartais riboja

 

Šie metai buvo įspūdingi, sako televizijos ir radijo laidų vedėja Ieva Stasiulevičiūtė. Ji sėkmingai dirbo eteryje ir neseniai susižadėjo su savo širdies draugu bei žinomu didžėjumi Justinu Žvigu. „Prieš šiuos metus neturėjau tikslo atsidurti ant žurnalo viršelio, karjeros ar asmeninio gyvenimo pokyčių planų. Manau, kad tiesiog reikia leisti įvykti tam, kas turi įvykti“, – teigia ji.

Savarankiškas vaikas – laimingas vaikas

 

Vienas iš svarbiausių tėvų tikslų – padėti vaikams reikiamu metu atsiskirti nuo jų ir tapti savarankiškomis asmenybėmis, kurios gebės priimti protingus sprendimus. Kaip tėvai gali padėti savo vaikams tapti savarankiškais, išlaviruoti tarp saugumo užtikrinimo savo vaikui ir didesnės laisvės jam suteikimo?

Powered by BaltiCode