Konfiskuoti automobilius iš neblaivių vairuotojų galima – Aukščiausiasis Teismas

 

Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Vilniaus teismo paskelbtą nuosprendį, kuriuo iš neblaivaus vairuotojo konfiskuotas jo vadovaujamai įmonei priklausantis automobilis.

Tai vienas pirmųjų neskundžiamų nuosprendžių tokio pobūdžio bylose.

Šiemet sausį Lietuvoje įsigaliojo įstatymų pataisos, kuriomis vairuotojams, kai nustatomas daugiau nei 1,5 promilės girtumas, gresia baudžiamoji atsakomybė: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Taip pat gali būti konfiskuotas automobilis.

Pradėjus taikyti baudžiamąją atsakomybę ne visuomet teismai nurodydavo konfiskuoti pažeidėjo automobilį, motyvuodami teisingumo ir proporcingumo principais. Teisėjai teigdavo, kad nėra susiformavusios teismų praktikos.

Vilnietis Sigitas G. buvo vienas pirmųjų vairuotojų, kurie neblaivūs sustabdyti iškart po įstatymo įsigaliojimo – Naujųjų metų naktį. Apie 4 val. ryto sostinės pakraštyje važiavusiam vyrui nustatytas 2,02 promilės girtumas. Sigitas G. pareigūnus tikino, kad „jis atsikėlė pamiegojęs, daugiau alkoholio nevartojo, jautėsi blaivus, todėl sėdo vairuoti, nežinojo ir nejautė, kad jo kraujyje yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, nes be specialiosios įrangos pasitikrinti blaivumo negalėjo“.

Už vairavimą esant neblaiviam sausio 16 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas vairuotojui skyrė 30 parų areštą. Subendrinus su nuosprendžiu už kitus nusikaltimus, kai bausmės vykdymas buvo atidėtas, vyrui skirta galutinė 1 metų ir 20 parų laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat jam uždraudė trejus metus vairuoti. Automobilis, kurį vairavo vairuotojas, nebuvo konfiskuotas. Mašina priklauso įmonei, kuriai vadovauja nuteistasis.

Bylą pagal prokuratūros ir nuteistojo skundus išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas gegužę bausmę pakeitė – laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir paskirti įvairūs įpareigojimai. Teismas konfiskavo Sigito G. vadovaujamai įmonei priklausantį automobilį „VW Passat“ .

Po šio nuosprendžio nuteistojo advokatas su skundu kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą. Jis prašė panaikinti abu nuosprendžius ir baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl bendrovei priklausančio automobilio „VW Passat“ konfiskavimo ir jį grąžinti teisėtam savininkui. Advokatas taip pat siūlė šią bylą dar kartą išnagrinėti apeliacine tvarka.

Advokatas Marius Zabita teigė, kad teismai padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, neteisingai ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes netinkamai nustatė ir atskleidė kaltės formą ir turinį, nepagrįstai asmens kaltę pripažino nesant nusikaltimo sudėties.

„Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuosavybės teise juridiniam asmeniui priklausantį turtą pripažino nuteistojo turtu ir taikė baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, nesant prokuroro apeliacinio skundo konfiskuoti šią transporto priemonę“, – rašoma advokato skunde.

Generalinės prokuratūros nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad automobilis „Volkswagen Passat“ atitinka konfiskuotino turto sąvoką, nes be jo nusikalstama veika negalėjo būti padaryta. Prokuroras sutiko, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, tačiau nagrinėjamojoje byloje situacija, anot jų, yra kitokia.

„Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir imdamas šios bendrovės automobilį 2017 m. sausio 1 d. naktį parvažiuoti namo, suprato, kad nusikalstamai veikai daryti ima trečiajam asmeniui priklausantį turtą, kurio savininkas jis yra, ir norėjo būtent taip elgtis“, – mano prokuratūra.

Aukščiausiasis Teismas, praėjusią savaitę atmesdamas skundą konstatavo, kad 2,02 promilės alkoholio prilygsta vidutiniam girtumo laipsniui, esant kraujyje tokiam kiekiui alkoholio, asmuo negali jaustis taip, kaip būdamas blaivus ar esant įstatymo leistinam apsvaigimui nuo alkoholio – nuo 0,0 iki 0,4 promilės.

„Įvertinus tai, kad S. G. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra žinomi, tai, kad jam buvo nustatytas vidutinis girtumas, patvirtina, kad jis suvokė, jog yra apsvaigęs, o Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, bet jis vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes S. G. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai“, – paskelbė teismas.

Nuo sausio pradžios, kai įsigaliojo įstatymas dėl baudžiamosios atsakomybės neblaiviems vairuotojams, tūkstančiai šių Kelių eismo taisyklių pažeidėjų sulaukia baudžiamosios atsakomybės. Kai kuriems buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, neretai jos skirtos ne kartą neblaiviems vairavusiems arba įvykdžiusiems daugiau kitų nusikaltimų asmenims. Policija teigia, kad dėl prevencinių priemonių ir šių įstatymų pataisų gerokai sumažėjo neblaivių vairuotojų sukeliamų avarijų.

Autorė: Ingrida Steniulienė

Vilnius, gruodžio 26 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode