Teisė ir technologijos: kol kas „I agree” reikėtų pakeisti į „meh, whatever”

 

Modernėjančios finansinės technologijos, dirbtinis intelektas, duomenų apsaugos iššūkiai, biotechnologijos keičia tai, kaip mes suprantame technologijas, o dėl to ne visuomet spėjama priimti optimalias jų vystymąsi reguliuojančias taisykles, užtikrinti etinių standartų laikymąsi. Vilniaus universiteto organizuotoje tarpdisciplinėje konferencijoje „Future of Tech“ ekspertai aptarė naujausius pasikeitimus ir technologijų sąveiką su teisiniu reguliavimu, etiniais standartais.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius teigė, kad labai svarbu Europai išlikti konkurencingai naujųjų technologijų eroje ir reikia prisiimti riziką daugiau investojant į tyrimus, susijusius su technologijomis ir inovacijomis. Jei 2006 metais iš dešimties didžiausių pasaulio bendrovių tik viena buvo susijusi su technologijomis, tai šiuo metu jau septynios, tačiau nei viena iš Europos.

Konferencijoje aptarta technologijų ir dirbtinio intelekto įtaka žmogaus teisėms. Pasak Gento universiteto (Belgija) profesorės Eva Lievens, technologijos ir dirbtinis intelektas vis labiau daro įtaką mūsų gyvenimams. Apie tai galima spręsti vien pažvelgus į socialinius tinklus – čia mes gauname personalizuotas, būtent mums skirtas reklamas. „Tai galime pastebėti ne tik su komercinėmis, bet ir su politinėmis žinutėmis. O taip pat net ir su naujienomis – mums internete pateikiamos naujienos, išrinktos pagal mūsų pomėgius, sritis, kuriomis domimės, lytį, amžių. Tai nebūtinai yra blogai, tačiau gali kilti grėsmė žmogaus teisėms, galimybėms mums laisvai apsispręsti”, – teigė profesorė.

Pagrindinės grėsmės, pasak profesorės, kyla keturioms žmogaus teisėms: „Visų pirma, grėsmė kyla teisei būti nediskriminuojamam, kai internete mums pagal tam tikras atpažintas savybes pateikiamas tik pagal šiuos parametrus tinkamiausias turinys. Taip pat grėsmė kyla teisei į teisingą teismą, kai dirbtinis intelektas naudojamas teisėsaugos tikslais. Trečia, jis gali pažeisti teisę į privatumą ir duomenų apsaugą. Galiausiai, dirbtinis intelektas gali pažeisti teisę į saviraiškos laisvę ir informaciją.” Esą dirbtinio intelekto dėka galima patekti į užburtą ratą, kai tam tikros savybės daro įtaką turiniui, kuris asmenį pasiekia, ir kartu kitoks turinys, neatitinkantis asmens savybių, ne. Dėl šios priežasties yra siūloma vaikų apskritai neprofiliuoti, kadangi automatizavimas to, kokie turėtų būti jų domėjimosi laukai ir kokia informacija gali juos pasiekti, gali daryti įtaką jų radai, galimybei eksperimentuoti ir atrasti save bei savo pomėgius, interesų laukus.

Konferencijoje taip pat aptarti biotechnologijų ir gyvybės mokslų reglamentavimo teisiniai iššūkiai. Kaip pabrėžė Dž. Vašingtono universiteto (JAV) profesorius Martin. J. Adelman, patentų gavimo procesas yra ydingas, dėl to šioje srityje išradimai ir jų autoriai dažnai įvertinami neteisingai, kaip kad galėjo nutikti ir profesoriaus Virginijaus Šikšnio atveju. Apskritai, pasak Martin. J. Adelman, Europoje patentų gavimas šioje srityje yra labai komplikuotas ir sudėtingas, kai JAV – gerokai paprastesnis. Dėl ilgų terminų ir sudėtingų procesų, tam tikri išradimai Europos valstybėse gali būti užpatentuoti vėliau, nei kitapus vandenyno, dėl to likti nuvertinti.

Lodzės universiteto (Lenkija) mokslininkė Joanna Kulesza atkreipė dėmesį, kad internetui reguliuoti tik įstatymų leidėjų ar teisininkų nepakanka. Reikia, jog dalyvautų tiek visuomenė, tiek verslas, ir tada jau teisininkai. „Apskritai Europa ir teisė didelio vaidmens internete nevaidina”, – sakė J. Kulesza.  

Trečioji aptarta tema – duomenų ir kibernetinė sauga. Cosimo Monda, Mastrichto universiteto (Olandija) profesorius, atkreipė dėmesį į tai, kad šiais laikais itin sunku apsaugoti duomenis ir užtikrinti, kad šie nepatektų į netinkamas rankas, taip pat paskatinti žmones domėtis savo asmeninių duomenų saugumu. Šiandien asmenys patys nėra linkę rūpintis savo duomenų apsauga. „Žmonės kaip niekad užsiėmę, skuba, niekas neskaito skilties „terms and conditions”, pateikdami asmeninius duomenis, todėl mygtuką „I agree” reikėtų pakeisti į „meh, whatever”, – juokavo profesorius.

Galiausiai konferencijoje aptarta finansinių technologijų (FinTech) revoliucija. Vrije Briuselio universiteto (Belgija) profesorius Joseph Tanega pabrėžė, kad nors žmogaus teisių ar duomenų apsaugos srityje yra išskiriami vakarų ir rytų požiūriai, Fintech srtyje tokio skirtumo nėra ir čia labai svarbų vaidmenį jau dabar ir ateityje dar didesnį vaidins Kinija.

Kalbėdamas apie technologijų inovacijas Lietuvoje, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius Gintaras Valinčius sakė, kad šalyje į mokslą apskritai labiau žiūrima kaip į kultūrinį reiškinį, o ne galimybę plėsti ir tobulinti socioekonominę padėtį: „Trūksta suvokimo, kad mokslo inovacijos gali prisidėti prie ekonominio augimo ir būti naudingos valstybei. Jos gali skatinti verslo plėtrą, pritraukti finansus.”

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode