Paskaičiavo su kokia tikimybe Kalifornijoje įvyks kataklizmas

 

Jau daugelį metų Kalifornija tikisi „Didžiojo“ – 6,7 balų pagal Richterio skalę (ar net dar galingesnio) žemės drebėjimo, kuris, tikimasi, sukels pavojingus smūginius raibulius per visą valstiją. Būgštaujama, kad tai nutiks per artimiausią šimtmetį.

Tačiau egzistuoja dar viena mirtina grėsmė, kuri yra beveik tokia pat tikėtina – ir žmonės gali būti jai daug mažiau pasiruošę.

Pasak JAV Geologijos tarnybos, egzistuoja 16 procentų tikimybė, kad per artimiausius 30 metų kažkur Kalifornijoje įvyks ugnikalnio išsiveržimas, kuri mokslininkai vertina „nuo mažo iki vidutinio“. Ši prognozė skelbiama atsižvelgiant į 5000 metų vulkaninio aktyvumo analizę. Rizikos zonoje gyvena arba dirba apie 200 000 žmonių, o dar milijonai aplanko teritoriją kasmet, skelbiama tarnybos tyrime, apie kurį rašo portalas „Live Science“.

Palyginimui – tikimybė, kad tuo pačiu metu žemės drebėjimas įvyks garsiojo San Andreaso lūžio zonoje, yra 22 proc.

„Apie žalą sukeliančius žemės drebėjimus, nuošliaužas, potvynius, cunamius ir miškų gaisrus Kalifornijoje žinoma ir jų tikimasi. Bet to negalima pasakyti apie ugnikalnių išsiveržimus – nepaisant fakto, kad jie valstijoje nutinka beveik taip pat dažnai, kaip didžiausi žemės drebėjimai San Andreaso lūžyje“, – teigia mokslininkai.

Ekspertai sako, kad valstijoje yra aštuonios vulkaninės zonos, kurios grėsmingos žmonėms ir jų turtui. Mažiausiai septyni iš tų aštuonių ugnikalnių iškilę virš magmos telkinių ir yra laikomi aktyviais. Keturi iš jų yra išsiveržę per paskutinius 3000 metų ir jų rizikos lygis laikomas nuo „pavojingo“ iki „labai pavojingo“.

Pasak tyrimo, ugnikalnis gali daryti žalą plačiu mastu net ir be išsiveržimo. Ugnikalnio išsiveržimas gali sukelti balistines uolų liūtis, greitai judančias pelenų ar lavos sroves (vadinamąsias piroklastines sroves), taip pat – rūgštinį lietų. Bet net ir tie ugnikalniai, kurie šiuo metu „tyli“, gali kelti grėsmes: pavyzdžiui, žemės aplink ugnikalnį gali pasidaryti nebestabilios ir taip gali prasidėti pavojingos nuošliaužos.

Ir nors tokie padariniai dažniausiai jaučiami arčiausiai ugnikalnio, tokie reiškiniai kaip purvo nuošliaužos ar potvyniai gali nutikti ir už 80 kilometrų, o pelenai atmosfera gali nukeliauti ir 1600 km.

Ir nors ugnikalnių išsiveržimams užkirsti kelio neįmanoma, kartais juos galima išprognozuoti.

JAV Geologijos tarnybos Kalifornijos ugnikalnių observatorija naudoja GPS imtuvus, kuriais registruoja žemės paviršiaus deformacijas. Taip pat seismometrais matuoja žemės virpesius, o spektrometrais ieško iš po žemės besiveržiančių dujų. Pasak pranešimo, bet kuris padidėjęs šių trijų parametrų aktyvumas gali būti pirmasis ženklas, kad ugnikalnis netrukus išsiverš.

„Nors išsiveržimai negali būti sustabdyti, priemonės, skirtos riboti poveikį ir didinti toleranciją gali padaryti visuomenę mažiau pažeidžiamą jų poveikiui“, – teigia tyrimo autoriai. Tai apima pavojaus zonų evakavimą išsiveržimo metu, o taip pat kūrimą infrastruktūros, kuri būtų atsparesnė poveikiui, po įvykio būtų greitai ir lengviau nuvaloma, o lava būtų nukreipiama į šoną, ar nuo jos kelio būtų patraukiamos degios medžiagos. Pelenų kritimo atveju žmonės galėtų dėvėti specialias daleles filtruojančias kaukes, turėtų vengti vairavimo, užsandarinti pastatus – tame tarpe ir tuos, kuriame laikomi gyvuliai.

Paskutinis ugnikalnio išsiveržimas Kalifornijoje nutiko 1915 m. Tų metų gegužės 19-22 d. Lasseno ugnikalnis apsipylė lava ir pasiuntė riedančių uolų, pelenų ir ištirpusio sniego bangas, kurios viską išnaikino iki 40 kilometrų spinduliu. Ugnikalnio garų ir pelenų srovė tąkart iškilo į aštuonių kilometrų aukštį, o pelenais lijo ir už 760 kilometrų.

Technologijos.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode