Reklama 2

Nuo ko priklauso, ar žmogus bus kairiarankis, ar dešiniarankis? Tai priklauso ne tik nuo genų

 

Žmogus gali gimti su dešiniarankio arba atsitiktiniu genu, LRT RADIJUI sako neuromokslininkė, biochemijos mokslų daktarė Urtė Neniškytė. Anot jos, pirmieji visuomet bus dešiniarankiai, antrieji gali būti kairiarankiai arba dešiniarankiai. Tai priklauso nuo aplinkos.

Didžiausią įtaką tam, ar žmogus kairiarankis, ar dešiniarankis, turi genai, tvirtina U. Neniškytė. Jos aiškinimu, įdomu tai, kad šių genų pasiskirstymas tarp žmonių nėra tolygus.

„Dešiniarankių turime apie 85 proc., kairiarankių – tik 15 proc. Dar įdomiau tai, kad iš tiesų turime ne kairiarankio ir dešiniarankio genus, o dešiniarankio geną ir atsitiktinį geną. Tai reiškia, kad atsitiktinį geną turintys žmonės gali būti arba kairiarankiai arba dešiniarankiai“, – teigia U. Neniškytė.

Ji priduria – mokslininkai kol kas nežino, kodėl susiklostė būtent toks genų pasiskirstymas. Pasak U. Neniškytės, evoliucijos biologai bando aiškinti, kad būtent dešinės rankos dominavimas išsivystė dėl smegenų veiklos – dešinę ranką valdo kairysis pusrutulis, kuris valdo mūsų judesius ir kurio žievėje yra kalbos centrai.

„Žmogus, kaip rūšis, labai daug priklauso nuo savo kalbos. Tie kalbiniai centrai labai svarbūs, todėl mokslininkai mano, kad stiprėjant ir vystantis kalbos centrams kartu stiprėjo ir kiti motorinės žievės centrai ir dėl to atsirado dešinės rankos dominavimas“, – sako U. Neniškytė.

Jeigu žmogus gimsta su dešiniarankio genu, jis bus dešiniarankis ir tai nulemta jau nuo pastojimo. Tačiau, jeigu žmogus turi atsitiktinumo geną, ar jis bus dešiniarankis, ar kairiarankis, priklausys nuo aplinkos. Panaši situacija susiklosto ir tuo atveju, jei gimsta dvynukai.

„Dvyniai būna dviejų tipų – monozigotiniai (tie tikrieji, kurie iš tikrųjų turi visiškai vienodą genetinę informaciją) ir dizigotiniai (kurių genetinė informacija iš tiesų skiriasi). Tie dvyniai, kurių genai skiriasi, yra kaip broliai ir sesės ne dvyniai. Kadangi pastarieji gali turėti skirtingą rankos dominavimą, tai gali ir dvyniai. Jeigu kalbame apie monozigotinius dvynius, jeigu jie turi dešiniarankio geną, tai abu bus dešiniarankiai, jeigu turi atsitiktinumo geną, iš tiesų gali pasitaikyti, kad vienas bus dešiniarankis, o kitas – kairiarankis“, – aiškina U. Neniškytė.

Tai, kad kairiarankiai ir dešiniarankiai rašo skirtinga ranka, nėra vienintelis skirtumas. Kaip teigia neuromokslininkė, skirtumai pastebimi ir smegenyse: „95 proc. dešiniarankių kalbos centras yra kairiajame pusrutulyje. Jeigu žiūrime į kairiarankius, didžiosios dalies žmonių (70 proc.) smegenų centras vis dar yra kairėje pusėje. Likusiems 30 proc. yra kitaip. Daliai pasiskirsto per abu pusrutulius, daliai persikelia į dešinį pusrutulį.“

U. Neniškytės teigimu, jeigu 70 proc. kairiarankių „kalba“ kairiąja smegenų puse, o ranką „judina“ dešiniąją, tai abu smegenų pusrutuliai privalo turėti stiprią sąsają. Pašnekovės tvirtinimu, kol kas mokslininkai nežino, ar stipresnę sąsają lemia genai, ar tiesiog tai, kad kairiarankiai priversti judėti dešiniarankiams pritaikytame pasaulyje.

„Geriau susiję smegenų pusrutuliai dažnai padeda geriau orientuotis trimatėje erdvėje. Dėl to daugiau kairiarankių pastebime tam tikrose profesijose, pavyzdžiui, architektų, kur žmonės turi įsivaizduoti trimatį objektą, turi gebėti jį atvaizduoti. Tai lemia būtent stipriau susieti smegenų pusrutuliai“, – tvirtina U. Neniškytė.

Anot jos, tokį patį privalumą galėtų turėti ir dešiniarankis, kuris nuo vaikystės įvairiais būdais treniravo šias smegenų sąsajas. Tačiau, tvirtina U. Neniškytė, žmogus yra tinginys, todėl mes dažniausiai pasirenkame paprastesnį kelią.

U. Neniškytė atkreipia dėmesį – tyrimai rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo labiau jis geba naudotis abiem rankomis. Jos aiškinimu, tai lemia dvi priežastys. Pirmoji – kai kuriuos veiksmus tiesiog išmokstame daryti tam tikru būdu. Mokslininkė pateikia pavyzdį – rašydami kompiuterio klaviatūra dažnai naudojamės abiem rankomis, o dešine kartais netgi mažiau, nes ji vis perkeliama ant pelės.

„Eilinis dešiniarankis negalvoja, kad tai kažkoks kairiarankiškumas, bet yra tam tikri gebėjimai, kuriuos žmonės sugeba atlikti kaire ranka. Tai gali būti įprotis. Jeigu, pavyzdžiui, reikia išmokti įsidėti lęšius, kadangi tai bet kokiu atveju yra naujas judesys, gali vienodai išmokti tai atlikti tiek kaire, tiek dešine ranka“, – sako U. Neniškytė.

Vyresni žmonės, teigia mokslininkė, abiem rankomis taip pat pradeda naudotis dažniau nei savo dominantine ranka ir dėl bendro silpimo: „Jeigu žiūrime į pagyvenusius suaugusius, rankos dominavimo, atliekant testų užduotis, beveik nelieka. Bet kita problema – dominavimo nelieka dėl to, kad prarandami dominuojančios rankos gebėjimai. Vyksta atvirkštinis procesas – mes ne stipriname savo nedominuojančią ranką, bet, deja, dėl senatvinių, degeneracinių pokyčių mūsų abi rankos silpnėja.“

Neuromokslininkė pabrėžia – tiek kairiarankiams mokantis dirbti dešine ranka, tiek atvirkščiai – dešiniariankams mokantis dirbti kaire, tobulinamos žmogaus smegenys, jos lavinamos ir mokomos naujų užduočių.

Šiuo metu pasaulyje yra daugiau kaip 550 mln. kairiarankių. Jie sudaro apie 15 proc. visos populiacijos. Statistika rodo, kad kas penktas garsus žmogus – kairiarankis.

Technologijos.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode