Reklama 2

Lietuvių atostogos: išleidžia daugiau, vyksta toliau, už jas sumoka vėliau

 

Vyresnei lietuvių kartai įprastą atostogų standartą, tai yra vasaras soduose ar Palangoje, pakeitus poilsinėms–pažintinėms kelionėms į svečias šalis, kelionių organizatoriai fiksuoja kasmet didėjančią šių kelionių paklausą ir vis didesnę joms skiriamą pinigų sumą. Tačiau ši tendencija turi ir kitą pusę – lietuvių keliautojai tampa reiklesni, išrankesni ir turi daugiau lūkesčių dėl būsimų paslaugų bei atostogų patirčių, rašoma pranešime spaudai.

Keliauja dažniau, leidžia sau daugiau

Kelionių organizatoriai pastebi, kad didėjanti perkamoji galia bei kartų pokyčiai lemia ir atostogų sezoniškumą: „Anksčiau žmonės atostogaudavo kartą per metus – vasarą arba žiemą. Dabar vis dažniau poilsio ir įspūdžių pasiilgę lietuviai renkasi keliauti du kartus per metus. Tai galima paaiškinti patogiais skrydžiais, patiriamu stresu darbe bei pakitusia atostogų samprata – žiemą važiuojama slidinėti ar į egzotines šalis „gaudyti“ saulės, o vasarą – susipažinti su kitų šalių kultūra. Tiesa, kai kas nesikeičia – populiariausiomis poilsinių kelionių kryptimis išlieka Turkija ir Egiptas, tačiau turistų stygiumi nesiskundžia ir kitos „klasikinės“ atostogų šalys: Viduržemio jūros bei Kanarų salos, Graikija, Italija, Ispanija, Bulgarija“, – patirtimi dalijasi kelionių agentūros „Baltic Clipper“ pardavimų ir rinkodaros vadovė Vilija Skaudžiuvienė.

Didėja ne tik kelionių skaičius – auga ir lietuvių vienai kelionei skiriamos pajamos. Tai įrodo finansinės paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ duomenys.

„Pastaruosius metus stebime tendenciją, kad populiariausiais sezonais – vasarą ir žiemą – lizingu iš mūsų partnerių, kelionių agentūrų, įsigyjamų kelionių skaičius auga. Pavyzdžiui, šiais metų laikais nuo 2016 m. iki 2017 m. krepšelio suma kelionėms padidėjo penktadaliu. Tai atskleidžia, kad žmonės ieško būdų palaikyti darbo bei poilsio balansą ir atostogos jau nebėra prabangos prekė, o toks pat būtinas ir iš anksto planuojamas pirkinys kaip buitinė technika ir pan.“, – pasakoja „Mokilizingas“ pardavimų vadovė Lina Luneckienė.

Kad lietuviai keliavimui skiria daugiau lėšų, patvirtina ir Lietuvos statistikos departamento duomenys: užsienyje keliavę lietuviai 2017 m. ten išleido 912,8 mln. eurų, kas yra 4,1 proc. daugiau nei 2016 metais.

Kelionių planavimas – kas svarbu lietuviams?

Nors lietuvių poilsinių kelionių kryptys favoritės nesikeičia, kelionių planavimo įpročiai kinta. Pasak specialistų, susiformavo tokios kelionių planavimo tendencijos.

Keliavimas ne piko metu. Pasak pardavimų vadovės L. Luneckienės, pastaraisiais metais žmonės atranda keliavimą ne sezono metu, pavyzdžiui, palyginti 2017 m. kovą ir balandį su šių metų tais pačiais mėnesiais, finansinių paslaugų bendrovės partnerių – kelionių agentūrų – sudarytų lizingo sutarčių skaičius išaugo 44 proc., o kelionėms skiriama suma  padidėjo 46 procentais.

„Keliavimas ne piko metu tampa vis populiaresnis, tačiau tai nestebina – vadinamuoju ne sezono metu kurortai ne tokie apkrauti žmonėmis, o tai mėgstantiems ramybę leidžia kokybiškiau pailsėti. Kitas privalumas – mažesni įvairių paslaugų įkainiai, pradedant nuo pragyvenimo išlaidų, baigiant kelionėmis aplink kurortą ar jų siūlomomis pramogomis, – pasakoja V. Skaudžiuvienė. – Pavyzdžiui, vis daugiau kelialapių į Turkiją įsigyjama būtent kovo ir balandžio mėnesiais. Tuo metu šioje šalyje – žalias, ryškus ir vis dar ne per karštas pavasaris, tad pats tas metas, kai norisi pakeliauti po šalį ir ją pažinti.“

Kelionių planavimas iš anksto. Pasak V. Skaudžiuvienės, žmonės jau išmoko pamoką, kad iš anksto užsakyta kelionė ne tik mažiau kainuoja, bet ir pasiūla rinktis iš kelionių paketų ar pačių viešbučių yra didesnė.

„Visame pasaulyje turizmo rinka šiuo metu klesti, tad ieškant kokybiško poilsio, atitinkančio asmens ar šeimos lūkesčius,  paskutinės minutės laukti nevertėtų – gerų paskutinės minutės pasiūlymų arba nebus, arba viešbučių ir skrydžių pasiūla bus gerokai sumažėjusi“, – pasakoja kelionių ekspertė.

Informacijos paieška: internetas ir kelionių konsultantas. „Nors labai daug informacijos galima rasti internete, pastebime, kad dažnai galutinis žmonių sprendimas dėl poilsinių kelionių yra priimamas kelionių agentūrose bendraujant ir ieškant geriausių kelionės variantų drauge su kelionės konsultantu. Jo patarimai  dažnai turi didesnį pranašumą už anoniminius ar nepažįstamų žmonių komentarus internete, nes konsultantas yra lankęsis konkrečioje vietoje, konkrečiame viešbutyje bei yra tikras dėl maitinimo, kambarių, aptarnavimo kokybės ar pačios vietos privalumų, kaip kad paplūdimio tipas ir viešbučio tinkamumas vaikams. Klientai vertina gyvą bendravimą su konsultantu, nes dažnai tokia informacija internete būna apgaulinga arba pateikta nedetalizuotai, per daug bendrai“, – pasakoja V. Skaudžiuvienė.

Kaip niekad didelis saugumo poreikis. Pasak kelionių organizatorių atstovės, vykstant įvairiems su saugumu susijusiems neramumas pasaulyje, jo užtikrinimas keliautojams tapo kaip niekad svarbus.

„Tikrai dažniau nei bet kada anksčiau iš klientų sulaukiame klausimų apie atostogų vietos saugumą, o nuo išpuolių nukentėjusios šalys kurį laiką sunkiai pritraukia turistus. Tokios vietovėms reikia mažiausiai poros metų, iki kol atgauna žmonių pasitikėjimą ir jų norą leisti savo atostogas būtent ten“, – pasakoja kelionių agentūros atstovė.

Daugiau dėmesio paslaugų kokybei. Kelionių organizatoriai pastebi, kad vis daugiau dėmesio skiriama atostogų metu gaunamų paslaugų kokybei – kiek laiko trunka kelionė lėktuvu, kokios trukmės pervežimas iš oro uosto į viešbutį, ar viešbutis yra ant jūros kranto, ar natūralus ir kokybiškas maistas, ar platus pramogų pasirinkimas, kokios vandens pramogos yra numatytos viešbutyje ir pan. Žmonės linkę mokėti už atostogas daugiau, kad būtų ramūs dėl jų kokybės. Čia ne mažesnį vaidmenį turi ir naudojami patikimi finansiniai įrankiai, leidžiantys planuoti atostogų išlaidas ir vėlesnį jų grąžinimą.

„Šiuolaikinis vartotojas kitoks nei prieš 19 metų – vis labiau artėjame prie vakarietiškų standartų, kai paslauga norima naudotis iškart, o įmoką atidėti vėlesniam laikui. Lietuviai taip pat turi vis daugiau finansinių žinių, naudojasi įvairiais finansiniais įrankiais, tiksliai pasiskaičiuoja būsimas pajamas ir išlaidas bei tinkamai valdo savo piniginius srautus“, – pasakoja L. Luneckienė.

Drąsiau keliaujama naujomis kryptimis. „Nors poilsinių–pažintinių kelionių populiariausios kryptys išlieka tos pačios, lietuviai vis drąsiau vyksta į mažiau pažintas kultūras bei šalis. Iš egzotinių krypčių šiuo metu tarp lietuvių favoričių yra Tailandas, Indonezijos salynui priklausanti Balio sala, taip pat labai populiarėja Šri Lanka. Dažniausiai šiose šalyse apsilankę keliautojai renkasi išsamiau pažinti Aziją ir vyksta į Vietnamą, Kambodžą, Filipinus, o tarp norinčių „paveiksliukiniu“ vadinamo poilsio – itin populiarūs Maldyvai. Taip pat naujų krypčių populiarumui didelę įtaką turi skrydžių bendrovių reguliarių skrydžių pasiūla: atsiradus patogesniam susisiekimui,  šiemet itin daug lietuvių renkasi poilsines–pažintines keliones Maroke, Izraelyje ar Dubajuje“, – pasakoja kelionių organizatorių atstovė.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode