Reklama 2

Kodėl kai kurie žmonės pražyla anksti, o kiti ilgai išlaiko įprastą plaukų spalvą?

 

Pilki plaukai anksčiau buvo senatvės požymiu. Dar visai neseniai net ir vyrai juos bandė maskuoti, tačiau dabar mados jau yra kitokios - žili plaukai matomi kaip stilingas brandos požymis. Tačiau ta branda kai kuriuos aplanko visai anksti - kai kurie ima žilti dar net nesulaukę trisdešimties. Kodėl?

Plaukus nuspalvina pigmentas melaninas, kurį gamina specializuotos ląstelės melanocitai. Kuomet šios odos ląstelės nustoja gaminti pigmentus, jie po truputį iš plaukų pasišalina ir žmogaus plaukai tampa pilki ar net beveik balti. Taip dažniausiai nutinka ne todėl, kad sumažėja melanocitų aktyvumas, o todėl, kad jie apskritai kažkodėl ima mirti. Tuo pačiu, beje, ir oda tampa pilkesne, tačiau šis efektas yra kur kas lėtesnis ir sunkiau pastebimas.

Birmingemo ir Alabamos universitetų mokslininkai nusprendė patikrinti, kodėl kai kurie žmonės pražyla anksčiau, o kiti - vėliau. Savaime aišku, kad genai šiame procese yra pagrindinis veiksnys, tačiau tikslus mechanizmas iki šiol nėra žinomas. Mokslininkai nusprendė eksperimentais su pelėmis patikrinti, kaip mes prarandame melanocitus. Egzistuoja genas (vadinamas MITF), kuris reguliuoja melanino gamybą. Mokslininkai sukūrė greitai pražylančias peles ir pastebėjo, kad jos tokių genų turi daugiau. Taigi, atrodė, kad ir tie žmonės, kurie paveldi daugiau MITF geno, pražyla jaunesni, tačiau tolesni tyrimai tai paneigė. Genetiškai modifikavę kitas peles, dirbtinai sumažindami MITF kiekį jų genome, mokslininkai nustebo - jos taip pat pražilo lygiai taip pat greitai.

Pasirodo, tos pelės, kurios turėjo mažiau MITF, pasižymėjo didesniu nei įprasta interferono lygiu. Interferonas - tai baltymas, kurį imuninė sistema išskiria, kai į organizmą patenka koks nors virusas. Kitaip tariant, MITF lygis organizme būna atvirkščiai proporcingas interferono lygiui - kai vieno būna daugiau, kito būna mažiau. Kai interferono lygis organizme yra per aukštas, imuninė sistema kažkodėl ima pulti melanocitus. Kitaip tariant, kai kurių žmonių genai lemia, jog jų imuninė sistema laikui bėgant ima pulti odos ląsteles.

Tai kodėl pirma laiko pražilo ta pirmoji pelių grupė, kuri pasižymėjo aukštesniu MITF lygiu? Mokslininkai mano, kad tai - sutapimas. Tos pelės buvo specialiai išvestos, kad pražiltų anksčiau, ir tik vėliau pastebėta, kad jos turi stipresnius MITF genus.

Tokie tyrimo rezultatai iš tiesų skamba kaip gera žinia. Dabar aišku, kad MITF genas yra susijęs su plaukų spalva, o pats žilimo mechanizmas veikia per interferoną. Tačiau mokslininkai daugiau žinių neturi. Jie nežino, ar MITF lygis daro įtaką interferonui, ar atvirkščiai. Jie taip pat negali atsakyti, ar įmanoma žilimą sustabdyti, bet tokio tikslo jie ir neturėjo. Tikimasi, kad tokie tyrimai kada nors padės išgydyti kitas su odos pigmentais susijusias ligas, pavyzdžiui, vitiligo ligą.

Technologijos.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode