Reklama 2

Jau galbūt rasti nežemiškų mikrobų ženklai Encelade

Skystas vanduo – būtina mums žinomos gyvybės sąlyga. Po Encelado ledu skysto vandens pilna. Ir, panašu, ne vien vandens. Iš kažkur ten atsiranda organinė medžiaga – metanas.

Encelade, Saturno palydove, kuris gali būti tinkamas gyvybei, nes jame po storu ledo sluoksniu yra skysto vandens okeanas, ir keisti plunksniniai debesys, galėtų gyventi metaną gaminantys mikrobai. Tokios prielaidas implikuoja tyrimas, rodantis, kad metaną gaminantys Žemės organizmai galėtų puikiausiai išgyventi Encelade esančiomis sąlygomis, kurias rodė Cassini kosminio zondo stebėjimai prieš jo misijos pabaigą pernai.

Šalia Japonijos esančiame Okinavos tarpeklyje, 1000 metrų gylyje, izoliuotas nuo jūros gelmių, Methanothermococcus okinawensis ilgiau nei penkis metus buvo laikomas fizinėmis ir cheminėmis sąlygomis, kokios yra Encelade.

Šis mikroorganizmas, priklausantis metanogeninių archėjų grupei, išgyvena be deguonies, energiją gauna, jungdamas vandenilį su anglies dvideginiu – abiejų medžiagų Encelado atmosferoje rasta, – o jo veiklos šalutinis produktas yra metanas. Cassini aptiko metano pėdsakus Encelado plunksniniuose debesyse, ir gali būti, kad dalį jo sukūrė būtent tokie mikrobai.

„Sąlygos, kurias sudarėme laboratorijoje, yra kaip įmanoma panašios į tas, kurias Cassini zondas užfiksavo Cassini zondas Encelade,” sako tyrimui vadovavęs Simon Rittmann iš Vienos universiteto.

Rittmannas veikė mikrobus įvairiomis Encelede randamų dujų kombinacijomis, ir išsiaiškino, kad jie visada išgyvendavo, kai vandenilio ir anglies dvideginio lygis atitikdavo esantį palydove. Mikrobai išgyveno ir temperatūrą bei slėgį, kuris veikiausiai yra Encelado vandenyne, – nuo 0 iki 90 °C ir iki 50 Žemės atmosferų.

GYVENIMAS JŪROS DUGNE

Rittmanno komanda taip pat paskaičiavo, kiek vandenilio išsisikiria, skylant olivino mineralams – kurie, kaip spėjama, sudaro palydovo kietą plutą – įvairiomis geologinėmis sąlygomis Encelade. Jie išsiaiškino, kad šie mineralai gali irti chemiškai, išskirdami pakankamai vandenilio metanogeninių mikroorganizmų klestėjimui.

Labiausiai jiems tinkama aplinka – jūros dugnas. „Ten kontaktuoja uolienos ir mineralai, slėgis apie 50 atmosferų ir temperatūros veikiausiai kiek aukštesnės nei 0 laipsnių pagal Celsijų,” sako Rittmannas.

„Ši [komanda] žengė pirmuosius žingsnius, eksperimentiškai pademonstruodama, kad metanogenai išties gali gyventi tokiomis sąlygomis, kokios tikriausiai yra Encelade,” sako Chris McKay NASA Ames tyrimų centre Moffett Field, Kalifornijoje.

Rittmann viliasi, kad vyks misijos į Enceladą, kuriomis bus toliau ieškoma gyvybės ženklų. Jis sako, kad masės spektrometru aprūpintas zondas galėtų aptikti gyviems organizmams unikalius anglies izotopo santykius, o taip pat kitus potencialius metanogenų „biožymenis“, tarp kurių lipidai ir angliavandeniai.

„Jei rasime gyvybę Encelade, ji tikriausiai bus nelabai panaši į žemišką, nebent šios gyvybės formos kilo iš bendro šaltinio iš už Saulės sistemos ribų, kas labai menkai tikėtina,” svarsto Hunter Waite iš Pietvakarių tyrimų instituto Teksase. Koncepcijos įrodymas Žemėje, žinoma, įdomu, bet niekas nepakeis metanogeninių organizmų aptikimo ir tyrimo jų gimtojoje aplinkoje Encelade, pabrėžia jis.

Technologijos.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode