Slaptų pirkėjų antplūdžio vaistinėse nėra, fiksuotas vienas pažeidimas

 

 

 

Praėjus daugiau nei metams po didelį rezonansą sukėlusio „slaptų pirkėjų“ vaistinėse įteisinimo ši praktika reikšmingų rezultatų nedavė.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVTK) duomenimis, šiemet slapti pirkėjai dėl galimo farmacijos praktikos taisyklių nesilaikymo tikrino penkias vaistines, užfiksuotas vienas pažeidimas.

„Gyventojai dažniausiai informuoja, kad vaistinėse receptiniai vaistai parduodami be gydytojo recepto“, – BNS teigė VVTK atstovė spaudai Aistė Tautvydienė.

Už pažeidimus farmacininkams gresia baudos nuo 30 iki 290 eurų, nes sulaužomos farmacijos praktikos sąlygos.

Tokie kontroliniai pirkimai vykdomi tik tuo atveju, jei apie galimus nusižengimus taisyklėms praneša gyventojai, yra gautas kitos institucijos skundas ar vaistinė yra tikrinama dėl pakartotinių pažeidimų.

„Kontroliniai pirkimai yra atliekami tik tam turint aiškų pagrindą ir nesant kitos galimybės patikrinti faktus ar įtarimus apie vaistų pardavimą gyventojams“, – sakė A. Tarvydienė.

„Slapto pirkėjo“ vaistinėse sistema įsigaliojo 2018 metų gegužės 1 dieną. Per praėjusius metus slapti pirkėjai vykdė du kontrolinius pirkimus.

Svarbiausias kontrolinių pirkimų tikslas – užtikrinti, kad vaistinėse vaistai būtų parduodami laikantis nustatytų reikalavimų ir sudaryti galimybes rinktis pigesnius vaistus.

Kontrolinius pirkimus gali atlikti vaistinių veiklą kontroliuojantys geros vaistinių praktikos inspektoriai, taip pat kiti VVKT darbuotojai, įgalioti vykdyti priežiūrą.

Į visus septynis pranešimus reagavo apmokyti VVTK specialistai.

2017 metais Seimui priėmus pataisas dėl „slaptų pirkėjų“ vaistinėse, visuomenėje kilo pasipiktinimas, pacientai ėmė skųstis, jog vaistinės ėmė prašyti receptų vaistams, kuriems iki tol tokių reikalavimų netaikė. „Slaptų pirkėjų“ įteisinimas tapo vienu iš interpeliacijos sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai pretekstų.

Atsižvelgusi į kilusį pasipiktinimą, ministerija pusmečiui buvo atidėjusi nuobaudų taikymą vaistų pardavimo tvarką pažeidusioms vaistinėms.

Autorius: Austėja Šataitė

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Poatominę erą išgyvenantis Visaginas tikisi postūmio iš pramonės ir turizmo

 

 

 

Kukli Visagino geležinkelio stotis keliautojus pasitinka miške – išlipus iš traukinio prireikia laiko susigaudyti, kurioje pusėje yra miestas.

Pušynų ir ežerų krašte pastatytą miestą supa išskirtinė gamta – kaip kartais juokauja vietiniai, čia kiekvienas turi po ežerą.

Prieš 44 metus įkurtas Visaginas buvo skirtas būsimos Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams. Dauguma jo gyventojų yra rusakalbiai. Apie tai, kad esi Lietuvoje, liudija nebent lietuviški gatvių pavadinimai, įvairūs užrašai ar parduotuvių pavadinimai.

Vietinių, kalbančių lietuviškai, reikia gerai paieškoti, o lietuvių kalba dominuoja nebent masyviame sovietinės architektūros savivaldybės pastate.

Nemokant rusų kalbos Visagine sunku išsikviesti taksi, pasiklausti krypties ar gauti kitos informacijos, todėl tokiems turistams gali kilti keblumų. 

Serialas „Černobylis“ sukėlė branduolinį turizmą

„Čia bus pastatytas atominės elektrinės energetikų miestas“, – toks užrašas lietuvių ir rusų kalbomis iškaltas akmenyje vienoje miesto aikščių. Jo data – 1975 metų rugpjūtis.

Ignalinos AE iki 2010 metų pagamindavo didžiąją dalį Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Tačiau miestui netekus to, kas buvo įrašyta jo DNR – atominės elektrinės – jis gerokai pasikeitė.

Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais miestas išgyvena savotišką renesansą, o jį labai paskatino  amerikiečių kompanijos HBO serialas „Černobylis“.

Itin teigiamų atsiliepimų sulaukęs serialas, filmuotas Vilniuje ir Ignalinos atominėje elektrinėje, paskatino susidomėjimą branduoliniu turizmu – prie Drūkšių ežero esanti atominė elektrinė dabar neatsigina lankytojų, norinčių iš arti pamatyti, kaip atrodo garsusis RBMK tipo reaktorius – toks pat, koks 1986 metais sprogo Černobylyje, Ukrainoje. 

Miesto meras Erlandas Galaguzas kalba apie įspūdingus skaičius – pasirodžius serialui „Černobylis“, turistų srautai Visagine išaugo kelis kartus. Tačiau jis pripažįsta, kad tai miestui kelia naujų iššūkių, kuriems jis nėra pasiruošęs.

„Nelabai galiu pasakyti, kad mes esame pasiruošę tam turistų srautui. Turime galvoti, kaip prišaukti turistus ne tik į pačią atominę elektrinę, bet kad mūsų turistai sustotų pas mus ir mieste“, – pabrėžia E. Galaguzas.

Tuo metu Ignalinos AE norintiems pamatyti smalsuoliams gali tekti palaukti – vietų į ekskursijas nebėra iki metų pabaigos. Be to, ekskursija nėra pigi – ji kainuoja beveik 60 eurų.

Ignalinos AE skystųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo skyriaus vyresnioji inžinierė Ana Aliončik yra viena iš dviejų papildomai laikinai įdarbintų gidų po atominę jėgainę. Ji sako  nemačiusi serialo apie Černobylį. 

„Neturėjau laiko“, – lankytojams prisipažįsta gidė.

Jos nuomone, Ignalinos ir Černobylio AE istorijos yra neatsiejamos. A. Aliončik teigimu, po Černobylio AE avarijos situacija pasikeitė iš esmės – stojant į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo sovietų statytą elektrinę uždaryti.

Ji ekskursijos dalyviams papasakoja, kad 2038 metais, baigus Ignalinos AE uždarymo darbus, buvusios elektrinės vietoje liks žalia pievelė.

Poatominė realybė: emigruojantis jaunimas ir nedarbas

„Černobylis“ ir jo sėkmė tik paviršutiniškai gali užmaskuoti problemas, su kuriomis susiduria Visaginas.

Daugelis šių problemų yra panašios kaip ir kituose regionuose, pavyzdžiui, jaunimo migracija į užsienį ar didžiuosius miestus, populiacijos senėjimas ir t.t., tačiau dėl miesto specifikos, šios problemos Visagine yra kiek aštresnės nei kitur.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį mieste darbo neturėjo 12,9 proc. gyventojų. Šis rodiklis yra 4 procentiniais punktais aukštesnis nei Lietuvos vidurkis. Moterų nedarbas Visagine yra didžiausias šalyje – darbo neturėjo beveik 15 proc.

Prieš sustabdant abu Ignalinos AE reaktorius, nedarbas Visagine buvo mažesnis arba artimas šalies vidurkiui.

„Aš baigiu čia darbą vasarą ir važiuoju į Kauną. Čia nėra ką veikti – nei darbų, nei algų normalių, nieko. Niekas čia nesikeis – ką ten žada, vienodai šviečia“, – pasakoja 30-ies neturinti visaginietė Jovita, sutikta prie Visagino ežero, kuriame dažnai treniruojasi irkluotojai.

Pasak jos, dalis jaunimo atostogų metu vasarą dirba fabrikuose: šaldytų maisto produktų gamybos įmonėje „Kogus“, baldų fabrike „Visagino linija“ ir siuvykloje „Visatex“.

Jovita pasakoja, kad jaunimas noriai dirba „Kogus“ gamykloje.

Iš taksi automobilį vairuojančio 35-erių Andrejaus pasakojimo galima suprasti, kad oriai išgyventi Visagine nėra labai paprasta.

Andrejus pripažįsta – kad prisidurtų papildomai pinigų, dar dirba apsauginiu. Pasak jo, tokia praktika Visagine yra įprasta, žmonės ieško papildomų pajamų šaltinių.

Andrejus teigia, kad taksi verslui užsakymų, ypač šventiniais laikotarpiais, pakanka. Visagine yra trys taksi įmonės, todėl konkurencijos netrūksta.

„Dirbantys atominėje dar gali gyventi“

Pirmasis Ignalinos AE reaktorius elektrą gaminti nustojo 2004 metų gruodžio 31 dieną, antrasis – 2009 metų paskutinę dieną. Iš didžiausios elektros gamintojos Ignalinos AE tapo viena didžiausių elektros vartotojų Lietuvoje.

AE uždarymas reiškė, kad nemažai žmonių neteko gerai apmokamų darbo vietų, nemaža dalis jų išvyko į kitus miestus ar užsienį.

2018 metais Visagine gyveno tik daugiau nei 18 tūkst. žmonių, klestėjimo laikais jų skaičius svyravo apie 30 tūkst.

Nors Ignalinos AE vis dar tebedirba beveik 1,9 tūkst. žmonių, stendas, į kurį darbuotojai deda savo identifikacijos korteles, dabar yra pustuštis.

Parkelyje sutiktos 67-erių Irinos vyras iki šiol dirba Ignalinos AE, o jos dukra Vilniuje baigė multimedijų programavimo studijas anglų kalba, tačiau grįžus namo darbo rasti nepavyko.

„Netekome lengvatų, atlyginimo nekelia, bet mūsų mieste tie, kurie dirba atominėje, dar gali gyventi“, – sako Irina.

E. Galaguzas neneigia, kad atominės uždarymas buvo itin didelis smūgis Visagino miestui.

„Taip, tai iš tikrųjų buvo toks didžiulis smūgis ir tikrai ateitis buvo miglota ir neaiški“, – sako E. Galaguzas.

Jis priduria, kad miestas baigia susigyventi su realybe.

„Dabar šiek tiek jau viskas susigulėjo. Visi esame pripratę, kad atominė nebegamina elektros ir nebeuždirba. Moralinė pusė jau kaip ir praėjusi, visi susitaikė, kad taip jau yra“, – teigė meras.

Jis pabrėžia, kad branduolinio identiteto Visaginas nepraras dar ilgą laiką – nors ir nebeveikianti, elektrinė kaip branduolinis objektas egzistuos ne vieną šimtą metų.

„Mes nesame tie, kurie visiškai prarado branduolinį objektą. Mes praradome atominę elektrinę kaip elektrą generuojančią įmonę, tačiau kaip branduolinis objektas, ji, matyt, liks dar keliems šimtams metų“, – sako miesto vadovas.

Jis paaiškina, kad 2038 metais Ignalinos AE turėtų būti sulyginta su žeme, tačiau dar veiks įmonės, kurios prižiūrės ir saugos saugyklose palaidotas radioaktyvias atliekas.

Jo manymu, po 2038 metų čia dirbs iki kelių šimtų darbuotojų.

Miesto vizijoje – branduolinis turizmas ir investicijos

HBO serialo sėkmė ir padidėję lankytojų srautai Visaginui leido tvirtai užčiuopti pelningą gyslą – branduolinį turizmą. 

E. Galaguzo, kuris pats daugelį metų dirbo Ignalinos AE, vizijoje planų paleisti šią gyslą nėra – jo vadovaujamas Visaginas branduolinio turizmo sritį žada plėtoti toliau.

Visagino parke yra atominės elektrinės valdymo skydo simuliatorius, kuris yra identiškas esančiam atominėje. 

Mero teigimu, ateityje galbūt bus rengiamos ekskursijos ir imituojama, kaip atrodytų branduolinė avarija.

„Mes pakankamai realistiškai žiūrime į turizmą. Tikrai norėtume šita linkme ir dirbti. Mes esame unikalus miestas branduolinio turizmo aspektu, tai matyt pasiliksime šitą sferą ir stengsimės ją plėtoti. Esame numatę daryti informacinį centrą, kuris būtų inovatyvus, informatyvus, kad jame būtų galima sužinoti, kaip viskas vyko eksploatacijos ir išmontavimo metu“, – teigė E. Galaguzas.

Tikimasi, kad prie Visaginą išjudins ir naujos investicijos, pavyzdžiui tarptautinės medicinos priemonių gamintojos „Intersurgical“ statoma nauja nauja gamykla.

Kitais metais numatoma joje įdarbinti apie 200 darbuotojų, o iki 2030 metų – apie 1,5 tūkst.

E. Galaguzas teigia, kad viena priežasčių, dėl kurių „Intersurgical“ investicijai pasirinko Visaginą – stiprus vietinis profesinio mokymo centras.

„Mes turime tikrai stiprias mokslo įstaigas. Pradedant nuo mokyklų, vaikų darželių, bet reikėtų labai pasidžiaugti profesinio mokymo centru. Būtent jis yra traukos centras investuotojams ir visiškai ne paslaptis, kad būtent „Intersurgical“ priėmė sprendimą dėl to, kad yra profesinio mokymo centras, kuris gali ruošti specialistus tam tikrai sričiai, tam tikram investuotojui“, – sakė jis.

Meras tikisi, kad „Intersurgical“ atėjimas paskatins ir kitus investuotojus, su kai kuriais jų jau deramasi.

„Intersurgical“ yra mūsų kelrodė žvaigždė. Žiūriu į tą investuotoją ne tik kaip apie darbo vietų kūrėją, bet ir kaip traukos kitiems investuotojams centrą“, – sako E. Galaguzas.

„Galvoju, kad eisime būtent tuo keliu, kad vystysim daugiau pramoninę sferą“, – apibendrindamas miesto viziją teigia Visagino meras.

Autorius: Paulius Viluckas

Visaginas, rugpjūčio 12 d. (BNS).

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Dėl prastų grūdų kainų gali branginti maisto produktai ir pašarai

 

 

Įsibėgėjus javapjūtei grūdų augintojai skaičiuoja, kiek negaus suplanuotų pajamų, o grūdų perdirbėjai neišsižada ir juodžiausio scenarijaus, kad dėl prastos grūdų kainos gali įvykti ir maisto produktų bei pašarų kainų šuolis, nors su tuo nesutinka ekonomistai, praneša portalas rinkosaikste.lt. 

Bendrovės „Krekenava“ generalinis direktorius Vaidas Lebedys sako, kad nedžiugina nei grūdų kiekybė, nei kokybė. Pasak jo, bendrovė nuostolių patirti šiais metais neturėtų, bet jau dabar akivaizdu, kad planuotas pelnas gali ženkliai sumažėti.

Grūdus superkančios įmonių grupės „KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys tikina, kad jei likusi vasara bus lietinga, vėliau nuimamo derliaus kokybė gali ir dar prastėti.  

„Kokybės prasme šie metai panašūs į praėjusius: daug smulkių grūdų, mažesnis jų glitimas“, – kalbėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas.

Ekonomistai sako, kad kainų kilimo pavyks išvengti, nes pasaulinėje rinkoje javų kainos yra mažos, grūdų pasiūla – kaip niekad didelė, tad žaliavas bus galima importuoti. 

Vilnius, rugpjūčio 10 d. (BNS). 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Šeimos kortelių jau paprašė 6 tūkst. žmonių

 

 

Pirmosios šeimos kortelės jau gaminamos ir gyventojus  turėtų pasiekti iki rugsėjo.  

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė Rasa Žemaitė LRT radijui teigė, kad šeimos kortelės paprašė 6 tūkst. žmonių, tačiau, anot jos, lūkesčiai buvo didesni, bet jas suteikti didesnei daliai gyventojų trukdo duomenų apsaugos reikalavimai.

SADM teigia, jog gauta daugiau nei 40 verslo paraiškų iš visos Lietuvos dėl įvairių nuolaidų kortelės savininkams. 

„Jau dabar sudaromos pirmosios tęstinės sutartys“, – sakė R. Žemaitė. 

BNS anksčiau rašė, kad šeimos kortelės jau yra paprašęs ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, auginantis penkis nepilnamečius vaikus. 

Šeimos kortelių turėtojai galės naudotis nuolaidomis „Maxima“ parduotuvėse, Vilniaus parodų centre „Litexpo“,biuro ir kanceliarinių prekių parduotuvėje „Officeday“, Trakų pramogų ir sveikatingumo centre „Trasalis“, Kaune esančiame Mediacijos ir teisinių paslaugų centre,  kompiuterių remonto įmonėje „Picius“.

Šeimos kortelėmis galės naudotis gausios šeimos, auginančios tris ir daugiau nepilnamečių vaikų (arba nedirbančių moksleivių ar studentų iki 24 metų), taip pat auginantieji neįgalius vaikus, nepaisant jų amžiaus. Tokių šeimų Lietuvoje yra apie 69 tūkstančiai.

SADM skaičiuoja, kad šeimos korteles galėtų pasinaudoti apie 60 tūkst. šeimų, daugiausia – daugiavaikiai tėvai.

Autorius: Sniegė Balčiūnaitė

Vilnius, rugpjūčio 9 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Nedarbo lygis antrąjį ketvirtį Lietuvoje – 6,1 proc., rodo tyrimas

 

 

Nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo 6,1 proc., arba 0,2 proc. punkto didesnis nei pernai balandį–birželį, rodo Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys.

Per ketvirtį (palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu), nedarbo lygis šalyje sumažėjo 0,4 punkto. Vyrų nedarbo lygis siekė 6,8 proc., moterų – 5,4 procento.

Bedarbių buvo 90,2 tūkst. – per ketvirtį jų skaičius sumažėjo 4,9 tūkst. (5,1 proc.), o per metus sumenko 4,3 tūkst. (5 proc.).

Jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis siekė 10,2 proc. – per ketvirtį jis sumažėjo 2,3 punkto, per metus – 0,7 punkto.

Ilgalaikis nedarbas sudarė 1,8 proc. – per ketvirtį jis nepakito, o per metus sumažėjo 0,2 punkto.

Antrąjį ketvirtį šalyje dirbo 1,382 mln. gyventojų – 0,6 proc. (8,2 tūkst.) daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį.

Vilnius, rugpjūčio 9 d. (BNS). 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pagrindinio priėmimo metu aukštosios mokyklos sulaukė beveik 18,5 tūkst. studentų

 

 

 

Į aukštąsias mokyklas šiemet priimta beveik 18,5 tūkst. studentų, penktadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO).

Skelbiama, kad po antrojo pagrindinio priėmimo etapo 10,4 tūkst. sutarčių sudaryta universitetuose – apie 200 mažiau nei pernai, taip pat beveik 8,1 sutarčių kolegijose – per 1000 mažiau nei pernai.

Po pirmojo priėmimo etapo aukštosios mokyklos šiemet buvo pasirašiusios apie 16 tūkst sutarčių.

Didžiąją dalį būsimų studentų sudaro šių metų abiturientai – 11,9 tūkst., iš jų valstybės finansuojamose vietose studijuos 7,6 tūkst.

Universitetuose nemokamai studijuos 5,3 tūkst. šių metų abiturientų – beveik tiek pat, kiek pernai, kolegijose – 2,3 tūkst. – beveik 800 daugiau nei pernai.

Universitetuose stojantieji daugiausia – beveik penktadalis – rinkosi socialinių mokslų studijų krypčių grupės programas. Kolegijose populiariausios buvo verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės programos, kurias rinkosi beveik trečdalis stojančiųjų.

Taip pat universitetai sudarė beveik 7 tūkst. sutarčių dėl valstybės nefinansuojamų vietų su studijų stipendija, daugiausia jų – Vilniaus, Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose. Kolegijose sudaryta 4,4 tūkst. tokių sutarčių, daugiausia – Vilniaus ir Kauno kolegijose. Dažniausiai studijų stipendijos skiriamos privačioms aukštosioms mokykloms, tai yra viena iš studijų finansavimo formų.

Būsimi studentai universitetuose taip pat sudarė ir beveik 3,5 tūkst. sutarčių dėl valstybės nefinansuojamų studijų vietų, daugiausia – Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos ir Vytauto Didžiojo universitetuose. Kolegijose sudaryta 3,6 tūkst. tokių sutarčių, daugiausia – Socialinių mokslų, Vilniaus ir Kauno kolegijose. 

Pasak LAMABPO, populiariausia studijų programa yra medicina Lietuvos sveikatos mokslų universitete, taip pat populiarios programų sistemos Kauno technologijos universitete ir teisės studijos Vilniaus universitete.

Kolegijose populiariausia studijų programa – estetinė kosmetologija, taip pat studentai dažniausiai rinkosi tarptautinio verslo ir bendrosios praktikos slaugos studijų programas. 

Pirmadienį prasideda papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas. Stojantieji savo prašymus jame galės registruoti iki kito ketvirtadienio.

Autorius: Ramūnas Jakubauskas

Vilnius, rugpjūčio 9 d. (BNS). 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Signatarų rūmuose pristatoma po 90 metų grįžusi A. Smetonos plunksna

 

 

 

Vilniuje, Signatarų namuose, ketvirtadienį bus pristatyta į Lietuvą po beveik 90 metų sugrįžusi auksinė prezidento Antano Smetonos plunksna.

Kauno juvelyro pagamintą auksinę plunksną prezidentui jo vardo dienos proga 1933 metais padovanojo Ukmergės inteligentai.

Smetonų šeimos relikvija nuo 1987 metų buvo saugoma Amerikos lietuvių kultūros archyve, o šiemet, per Antanines, buvo pargabenta į Lietuvą ir padovanota Signatarų namams.

Autorius: Vaidotas Beniušis

Vilnius, rugpjūčio 8 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Gyventojai: būsto kainos ir toliau augs – apklausa

 

 

Būsto kainoms šalyje stabiliai kylant, gyventojų lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto (NT) kainų pokyčių beveik nepakito – 53 proc. jų mano, kad kainos per vienerius metus padidės, atskleidė naujausia apklausa. 

Anot SEB banko užsakymu birželio pabaigoje atliktos apklausos, 11 proc. žmonių mano, kad būstas pigs, 26 proc. nesitiki pokyčių, o 10 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.

Skirtumas tarp prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, buvo 42 proc., arba 5 proc. punktais didesnis negu prieš metus ir 1 punktu mažesnis negu pirmojo ketvirčio pabaigoje. Didžiausias skirtumas, siekęs 50 proc., buvo 2014 metų pavasarį ir 2017 metų vasarą.

Vilniaus regione besitikinčių būsto brangimo birželio pabaigoje buvo 59 proc. – 5 punktais daugiau nei pernai, o jo pigimo tikėjosi beveik 10 proc. apklaustųjų, Kaune brangimo tikėjosi 51 proc. (5 punktais daugiau), Klaipėdoje – trečdalis (prieš metus 51 proc.)

„Sudėtinga paaiškinti, kodėl per metus taip pasikeitė Klaipėdos krašto gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų, nes vidutinė būsto kaina Klaipėdoje šiemet taip pat augo, nors ir lėtesniu tempu negu Vilniuje ar Kaune“, – pranešime sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Anot jo, įprastai gyventojai galimą būsto kainos pokytį vertina pagal tai, kaip kito kainos rinkoje pastaruoju metu ir kokia yra šalies bei jų pačių ekonominė padėtis. Lietuvoje vidutinė būsto kaina šiemet vis dar didėja, o ekonomika pirmąjį pusmetį augo 4 proc. tempu.

„Nenuostabu, kad dauguma gyventojų toliau galvoja, kad būstas artimiausiu metu brangs, o dažnesni perspėjimai viešojoje erdvėje apie būsimą ekonomikos augimo sulėtėjimą tokiems lūkesčiams kol kas įtakos neturi“, – sakė T. Povilauskas.

Būsto paklausa Vilniuje didėjo ir dėl augančio gyventojų skaičiaus

NT agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, birželį vidutinė būsto kaina Vilniuje buvo 5,1 proc.,
Kaune – 5,5 proc., o Klaipėdoje – 3,9 proc. didesnė nei prieš metus. Panašiu tempu augo ir senos, ir naujos statybos būsto kaina.

„Toks kainų pokytis vis dar yra lėtesnis už vidutinių dirbančio asmens pajamų ar bankų būsto paskolų portfelio pokytį, tad kol kas nerimo nekelia. Tiesa, būsto kaina sparčiau auga mažesniuose miestuose, kur naujo būsto pasiūla yra labai nedidelė, todėl būsto įperkamumo rodikliai didėja ne visoje Lietuvoje“, – sakė ekonomistas.

Po aktyvios metų pradžios pirminėje Vilniaus butų rinkoje, kai per mėnesį buvo parduodama ir rezervuojama apie 500 butų per mėnesį, birželį ir liepą vidutinis sandorių skaičius sumažėjo iki šiek tiek mažiau negu iki 400.

„Galima bandyti aiškinti, kad sandorių vasarą įprastai sudaroma mažiau, ypač kai karšta, tačiau tikėtina, kad antrą pusmetį nebepavyks pakartoti įspūdingo pirmo pusmečio rezultato“, – teigė T. Povilauskas. 

Bendrovės „Inreal“ duomenimis, neparduotų butų skaičius pagal statomų ir jau pastatytų būstų projektus šoktelėjo iki 5,4 tūkst. ir buvo 12 proc. didesnis negu prieš metus.

Pasak ekonomisto, jei pasiteisins lūkesčiai, kad naujų butų paklausa Vilniuje antrą pusmetį bus mažesnė nei pirmą, būsto kainų augimas gali sulėtėti.

Antrąjį pusmetį nuotaikos išliks panašios

Anot ekonomisto, nors ir lėtesniu tempu, gyventojų pajamos antrąjį pusmetį didės, todėl didelių pokyčių būsto rinkoje dar neturėtų būti. Didžiausią nerimą ūkio plėtrai kelia nepalankūs ekonominiai pokyčiai Vakarų Europoje.

Antrąjį pusmetį gyvenamojo būsto rinka ir toliau bus aktyvi, tačiau sandorių skaičius pirminėje rinkoje bus šiek tiek mažesnis – tai perspėja, kad bent Vilniuje neparduotų naujų būstų skaičius neturėtų mažėti.

„Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių bus panašūs kaip ir dabar. Labai svarbu, kiek dar ilgai Lietuvos ekonomika sugebės atsispirti prastėjančioms pasaulio ekonomikos tendencijoms ir kaip ilgai sparčiai augs gyventojų pajamos. Pirmą pusmetį atsargūs lūkesčiai dėl ekonomikos pokyčių nepasiteisino, tačiau tai nereiškia, kad reikia atsipalaiduoti – netgi priešingai, nepalankių pokyčių tikimybė tik didėja“, – teigė T. Povilauskas.

Apklausą birželio pabaigoje SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Apklausta 1010 15–74 metų gyventojų 118-oje šalies vietovių.

Vilnius, rugpjūčio 7 d. (BNS). 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Punios šile stabdomi plynieji miško kirtimai

 

 

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika trečiadienį pavedė Valstybinių miškų urėdijai stabdyti plynuosius miško kirtimus viename vertingiausių šalies miškų Punios šile.

„Punios šilas yra unikalus ir išsiskiria didžiule verte, todėl ieškome subalansuotų sprendimų, kalbamės su ekspertais vietos bendruomene, kaip geriausia apsaugoti šį mišką ir ypač vertingas paprastąsias pušis ir egles. Todėl Valstybinių miškų urėdijai buvo pavesta čia nevykdyti miško kirtimų, kol nebus surastas tinkamiausias šiai teritorijai apsaugos mechanizmas“, – ministerijos pranešime cituojamas K. Mažeika.

Dokumente, kurį turi BNS, ministras paveda stabdyti plynus sanitarinius miško kirtimus, išskyrus būtinuosius atrankinius sanitarinius ir jaunuolyno ugdymo kirtimus.

Taip pat ministras pavedė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai iki šių metų gruodžio pirmos dienos parengti Punios šilo apsaugos tikslų projektą.

Antradienį K. Mažeika BNS teigė, kad norint apsaugoti vieną vertingiausių Lietuvos miškų masyvų, norima iš viso atsisakyti kirtimų bei medžioklės. 

Ministras teigė, kad planuojama palikti tik ugdomuosius kirtimus, kuriais būtų retinami jaunuolynai, kad medžiai tinkamai subręstų.

Praėjusią savaitę daugiau nei 100 gamtosaugininkų ir visuomenininkų kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydami apsaugoti Punios šilą, taip pat šiuo metu renkami ir gyventojų parašai.

Šiuo metu peticijos iniciatoriai surinkę 11 tūkst. parašų.

Visi jie kritikavo K. Mažeikos liepos viduryje priimtą sprendimą stabdyti Alytaus rajone esančio Punios šilo gamtinio rezervato teritorijos plėtrą ir ragino imtis veiksmų apsaugant vieną vertingiausių šalie miškų.

Punios šilas užima daugiau nei 2,7 tūkst. hektarų teritoriją, o rezervatas šiuo metu yra 457 hektarų plote. Rezervatą buvo planuojama išplėsti iki beveik 2,2 tūkst. hektarų.

Prezidentas penktadienį paragino adekvačiai saugoti unikalias šalies vietoves, tokias kaip Punios šilas, bei teigė laukiantis ministro K. Mažeikos sprendimų, kurie kurie teisiškai sureguliuotų ir įtvirtintų griežtesnę apsaugą viename vertingiausių Lietuvos miškų masyvų.

Šile gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.

Autorius: Ramūnas Jakubauskas

Vilnius, rugpjūčio 7 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Prašoma daugiau laiko pasirengti neteisminiam skolų išieškojimui

 

 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija prašo Vyriausybės suteikti dar vienerius metus, kad būtų geriau pasirengta neteisminio skolų išieškojimo reglamentavimui.

Šį prašymą trečiadienį svarstysiantis ministrų kabinetas liepą nusprendė nepritarti dalies Seimo narių inicijuotam įstatymo projektui ir nutarė, kad Vyriausybė pateiks Seimui ministerijos parengtą projektą.

Tačiau ministerija dabar prašo iki 2020 metų spalio 1 dienos nukelti pavedimo terminą. Pasak jos, reikia išnagrinėti faktinę situaciją, suderinti skirtingų visuomenės grupių interesus.  

„Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir aplinkybę, kad įstatymo, kuriuo būtų reguliuojama iki šiol nereglamentuota neteisminio skolų išieškojimo veikla, projektą pavesta parengti per 2 mėnesius, o vienas iš jų – vasaros mėnuo, yra realus rizikos veiksnys, kad Vyriausybės siekis nebus įgyvendintas“, – nurodoma ministerijos rašte.  

Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos direktorius Marius Šlepetis BNS teigė, kad asociacija aktyviai palaiko reglamentavimo idėją, ji bendradarbiavo su įstatymo iniciatoriais Seime. 

Pasak jo, skolų išieškojimo įmonių veiklos reglamentavimas užtikrintų sąžiningas paslaugas, nes dalis įmonių kartais linkusios peržengti etiškos veiklos standartus. 

„Kažkokių mokesčių pridėjimas skolininkui (...), skambinimas vakarais, skambučiai naktimis. Mes (asociacijoje – BNS) turime įsivedę tam tikrą elgesio standartą, kuriuo vadovaujamės jau ir dabar, net be įstatymo. Dėl to ir palaikome to įstatymo idėją“, – sakė bendrovės „Legal Balance“ vadovas M. Šlepetis. 

Jo teigimu, aiškūs, apibrėžti reikalavimai garantuotų ir paslaugų skaidrumą – pateikti visą informaciją, neklaidinti žmonių.

„Būtų gerai, kad būtų sureguliuota visa rinka (...) Pavyzdžiui, Latvijoje yra įstatyme numatyta, kad visos išieškojimo išlaidos negali viršyti 17 eurų. Tai mes einame prie to pavyzdžio, kad būtų reglamentuota ir aiškiai rinkos žaidėjams pasakyta, kad yra „tiek ir tiek ir jūs iš skolininko galite paimti tokį mokestį“. Ir mes visi žaistume pagal tas taisykles, ir būtų skaidru, nebūtų piktnaudžiavimo“, – aiškino M. Šlepetis. 

Asociacijos vadovas vis dėlto pasisako už tai, kad įstatymas būtų patobulintas, nes svarbiausia yra jo kokybė ir praktinis pritaikymas. 

„Šiuo metu įstatymas galbūt per platus, per painus ir praktiškai labai sunkiai įgyvendinamas. Norime, kad įstatymas būtų praktiškai įgyvendinamas (...) Šiuo metu Vyriausybė inicijavo naują tarpžinybinę darbo grupę, kuri susidėtų iš Teisingumo ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos, Antstolių rūmų bei Vartotojų teisų apsaugos (tarnybos – BNS). Mes aktyviai palaikome tokį reglamentavimą“, – kalbėjo M. Šlepetis. 

Seimo narių Andriaus Palionio, Rimantės Šalaševičiūtės ir Valiaus Ąžuolo įnicijuotu Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu, be kita ko, siūloma paskirti priežiūros instituciją, kuri išduotų licencijas ir prižiūrėtų tokias įmones, taip pat nustatyti veiklos licencijavimo tvarką, numatyti įmonių savivaldos organus, jų funkcijas ir teises.

Įstatymo projekto iniciatoriai argumentuoja, kad šiuo metu Lietuvoje nėra reglamentuota skolų išieškojimo įmonių veikla, nors tokios įmonės daro didžiulę įtaką finansų rinkai, stambiems ir smulkiems ūkio subjektams bei vartotojams.

Vilnius, rugpjūčio 7 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

„Jūros vartų“ projektus toliau siūloma įgyvendinti Klaipėdai

 

 

Vyriausybė trečiadienį posėdyje ketina naikinti svarbaus ekonominio projekto statusą vadinamiesiems „Jūros vartams“.

Tai siūlanti Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad dalis „Jūros vartų“ projektų jau yra įgyvendinta, o likusius siūloma toliau įgyvendinti Klaipėdos miesto savivaldybei.

Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas sako, kad kol kas savivaldybė neapsisprendė, kaip galėtų būti naudojama pati pilis. 

„Galbūt galėtų atsirasti privatūs investuotojai ar operatoriai, kaip kitose Kryžiuočių pilyse, Mozūrijoje, ten įrengti viešbučiai, konferencijų salės. Kol kas dar nematome tolesnės perspektyvos, vyksta diskusijos“, – BNS sakė R. Zulcas. 

Anot jo, savivaldybė taip pat dalyvavo Jachtklubo krantinių įrengimo projekte, tačiau šiais metais aukcione atsisakė savo dalies.

Klaipėda piliavietėje jau yra įrengusi pilies aikštę, rytinėje kurtinoje (viduramžiais statiniuose naudota gynybinė siena tarp dviejų pilies bokštų arba siena jungianti tvirtovės gretimus bastionus) – konferencijų salę ir muziejų, šiaurinėje kurtinoje pastatytas ir įrengiamas interaktyvus archeologijos muziejus.

Be to, šiemet baigiama tiesti Priešpilio gatvė, projektuojamas Pilies bokštas.

„Tiesiama perklojama Priešpilio gatvė, kuri padės atverti visą pilies žvaigždę. Klaipėdos pilis yra unikali, nes ji buvo žvaigždinė. Atlikus archeologiją buvo nustatytos tos žvaigždės ribos, ir dabar gatvė pastumta link Baltijos laivų statyklos“, – BNS sakė R. Zulcas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, bendra įgyvendintų projektų vertė siekia daugiau nei 10 mln. eurų, dalis jų – Europos Sąjungos lėšos. 

„Jūros vartus“ sudaro 8 projektai: Klaipėdos pilies princų Frydricho ir Karlo bastionų sutvarkymas, išvystant Mažosios Lietuvos muziejų, kultūros pramogų ir amatų centro atstatytuose Klaipėdos pilies bastionuose įkūrimas, visuomeninių renginių bei rotušės ir konferencijų centro infrastruktūra buvusioje pilies teritorijoje, Jachtingo centras, jachtų techninio aptarnavimo centras, Smiltynės jachtų uosto rekonstrukcija bei Smiltynės jachtų uosto plėtra – naujo jachtų baseino statyba.

Klaipėdos miestas šiuo metu planuoja naujo objekto – Šv. Jono bažnyčios atstatymą, kuriam prašoma Vyriausybės pritarimo suteikiant nacionalinės reikšmės objekto statusą. 

Šiuo metu įgyvendinami 24 valstybei svarbūs projektai.

Autorius: Erika Alonderytė

Vilnius, rugpjūčio 7 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Antrajame stojimo į aukštąsias mokyklas etape dalyvavo daugiau stojančiųjų nei pernai

 

 

Antrajame stojimo į aukštąsias mokyklas etape dalyvavo daugiau stojančiųjų nei pernai, antradienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).

„Šiemet antrajame pagrindinio priėmimo etape dalyvavo daugiau stojančiųjų, mat, priešingai nei ankstesniais metais, savo prašymus galėjo registruoti ir asmenys, nedalyvavę pirmajame etape. Šiame etape jie galėjo įtraukti pageidavimus ir į valstybės finansuojamas, ir į nefinansuojamas studijų vietas“, – pranešime cituojamas asociacijos prezidentas Pranas Žiliukas.

Šiemet prašymus antrame etape pateikė 6,8 tūkst. stojančiųjų – beveik 1 tūkst. daugiau nei pernai. Iš jų 3,8 tūkst. pakviesti pasirašyti sutarčių su aukštosiomis mokyklomis, tarp jų – 2 tūkst. šiais metais mokyklas baigusių jaunuolių

Į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas su studijų stipendijomis vietas pakviesti beveik 1,3 tūkst. stojančiųjų: beveik 600 universitetuose ir 700 kolegijose.

Daugiausia kviečiama studijuoti į Vilniaus kolegiją, Vilniaus universitetą ir Kauno kolegiją.

Studijuoti valstybės nefinansuojamose vietose pakviesta 2,5 tūkst. stojančiųjų: universitetuose – 1 tūkst., kolegijose – 1,5 tūkst. 

Daugiausia jiems išsiųsti kvietimai studijuoti Socialinių mokslų kolegijoje, Vilniaus universitete ir Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Pakviesti studijuoti sutartis su aukštosiomis mokyklomis galės sudaryti nuo trečiadienio iki ketvirtadienio 17 valandos. 

Nuo rugpjūčio 12 iki 15 dienos stojantieji galės dalyvauti papildomame priėmime. Jo metu bus suteikiama galimybė praeiti motyvacijos vertinimą, kuris vyks rugpjūčio 14 dieną.

Autorius: Ramūnas Jakubauskas

Vilnius, rugpjūčio 6 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Lietuvoje didinamas greitosios medicinos pagalbos brigadų skaičius

 

 

Lietuvoje didinamas greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigadų skaičius, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Numatyta, kad penkių šalies regionų, tai yra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių stotyse bus papildomai įsteigta iki keturių nuolatinių brigadų. Šios stotys ne tik teikia medicinos pagalbos paslaugas, bet ir valdo GMP pajėgas.

Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai priklausysiančios brigados pagal poreikį galės būti nukreipiamos į Raseinius, Jurbarką ar kitą vietą regione, kur tuo metu jos bus reikalingos.

Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Odeta Vitkūnienė sakė, kad šiuo sprendimu gerokai stiprinami GMP tarnybos pajėgumai, gelbstint ir saugant insulto, infarkto ištiktų, sudėtingus dauginius sužalojimus, traumas patyrusių ar su kitokiais ūmiais negalavimais susidūrusiųjų gyvybes.

„Privalome užtikrinti, kad pacientai, nesvarbu, gyvenantys didmiestyje ar mažame miestelyje, turėtų vienodas galimybes kuo skubiau gauti kvalifikuotą pagalbą, kai jos prireikia“, – pranešime cituojama kanclerė.

Lėšos papildomoms greitosios medicinos pagalbos brigadoms buvo numatytos iš anksto, jos bus finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

Šios ministro Aurelijaus Verygos įsakymu numatytos naujovės įsigalios rugsėjo 2 dieną.

Autorius: Saulius Jakučionis

Vilnius, rugpjūčio 6 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

 

Pusšimčiui projektų – 3 mln. eurų iš Sveikatos stiprinimo fondo

 

 

 

Sveikatos stiprinimo fondas šiais metais skirs daugiau nei 3 mln. eurų 52 projektams, kuriais žmonės būtų skatinami gyventi sveikiau ir rūpintis savo psichine sveikata.

„Projektų vykdytojų tikslas yra paskatinti visuomenės narius rinktis gyvenimą, kuris susideda iš įvairių sveiko gyvenimo būdo dalių. Tai mityba, fizinis aktyvumas, socialinė aplinka, psichinė ir emocinė sveikata bei kita. Dažnai tokioms iniciatyvoms ir tyrimams pritrūksta lėšų, tad džiugu, jog fondas gali paskatinti biudžetines ir viešąsias įstaigas bei nevyriausybines organizacijas įgyvendinti teigiamus pokyčius“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Konkurse dėl finansavimo įvairios iniciatyvos dalyvavo ir konkuravo trijose kategorijose: visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo, sveikos gyvensenos skatinimo ir socialinės informacinės kampanijos.

Visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo kategorijoje finansavimą gavo 22 prevenciniai projektai ir keturi moksliniai tyrimai. 

Psichikos sveikatą tikimasi stiprinti kuriant platformas, skirtas krizėms įveikti, mobiliąsias meditacijos programėles, edukuojant visuomenę per festivalius.

„Tikslas ir toks noras yra pasidalyti garso įrašais, meditacijų įrašais su visuomene, kad jie galėtų juos panaudoti tais tikslais, kam ir yra panaudojama dėmesingo įsisąmoninimo praktika pasauliniu mastu. Pagrindinės temos yra stresas, nerimas, depresijos simptomai ir su tuo susiję psichikos sveikatos sunkumai“, – BNS pasakojo viešosios įstaigos „Laikas pauzei“ direktorius Paulius Rakštikas.

Jo projektas – mobilioji programėlė „Pauzė“ – pateko tarp finansavimo sulaukusiųjų.

Planuojama, kad šią programėlę „Android“ operacinės sistemos naudotojai galės išbandyti po pusmečio.

Fondo lėšų gaus ir trečius metus vykdoma iniciatyva „Saugi erdvė“ – muzikos festivalių lankytojai kviečiami į informacines palapines, kur gali nemokamai pasidaryti greitąjį ŽIV testą, pasitikrinti blaivumą bei gauti greitąją medicinos ar psichologinę pagalbą.

„Tikslas yra sudaryti sąlygas festivalių dalyviams švęsti kiek įmanoma saugiau. Tuo tikslu mes turime info palapinę, kur informuojame apie psichoaktyvias medžiagas, bet nemoralizuojame, negąsdiname, tiesiog objektyviai informuojame“, – BNS teigė iniciatyvos „Saugi erdvė“ koordinatorius Girvydas Duoblys.

Anot jo, tokių festivalių metu ir psichologai, ir medikai įgyja patirties, kokios neįgytų dirbdami didžiuosiuose miestuose. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kasmet vis daugiau žmonių ateina į informacines palapines, pasidaro ŽIV testą ar siekia specialistų pagalbos.

„Ypač lietuviai festivaliuose noriai pasitikrina ŽIV, šniūrais eina tikrintis blaivumą, aišku, eina labiausiai paskutinę (festivalio – BNS) dieną. (...) Per „Sūpynes“ pas mus į info palapinę užsuko beveik 500 žmonių, alkotesteriais pasitikrino 491 ir 105 pasitikrino dėl ŽIV“, – pasakojo G. Duoblys.

Sveikatos stiprinimo fondas skirs lėšų 16-ai prevencinių projektų ir vienam moksliniam tyrimui, kurie rūpinsis sveikesne žmonių gyvensena. 

Sveikiau gyventi skatins žygeivių organizacijos, mokyklos, visuomenės sveikatos centrai ir sveikos mitybos iniciatyvos.

Vilniaus miesto visuomenės sveikatos centras ketina parengti mobiliąją programėlę, kurioje būtų sužymėtos visos miesto sporto komunikacijos, viešai prieinami treniruokliai ir sporto aikštynai.

„Viena iš funkcijų būtų maršrutai, kad žmogus galėtų su mobilumu susijusį fizinį aktyvumą rinktis. Šita programėlė veiktų per „Google maps“ platformą ir generuotų maršrutus. Mūsų tikslas būtų toks, kad būtų vengtini maršrutai pėsčiųjų ir dviračių takais palei didžiuosius kelius, gatves, kad galėtų žmonės kuo daugiau eiti žaliomis zonomis, parkais, mažomis gatvelėmis“, – BNS teigė Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Milda Navaslauskaitė. 

Iš viso šiais metais Sveikatos stiprinimo fondas 162 projektų ir mokslinių darbų paraiškų.

Prevencinių projektų rezultatų tikimasi sulaukti per metus, o mokslinių tyrimų – per dvejus metus.

Autorius: Austėja Šataitė

Vilnius, rugpjūčio 5 d. (BNS). 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Posėdyje – pertraukėlės, emocijos ir tuščios kėdės

 

 

 

Birutė ŠNEIDERAITIENĖ

Antradienį vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje valdančioji dauguma nesėkmingai bandė patvirtinti naują Savivaldybės administracijos struktūrą: numatyta vienus skyrius naikinti, kitus sujungti, dar kitų – pakeisti pavadinimus. Naujoje struktūroje – ir sprendimo priėmimui koją pakišęs naujas Ryšių su visuomene skyrius, kuriame turėtų dirbti keturi žmonės.
Panašėjo į varžybas
Šis Tarybos posėdis buvo kitoks – pasak mero, labiau panašus į krepšinio varžybas: su dažnomis pertraukėlėmis. Merui Vidmantui Macevičiui pristatant darbotvarkę, „valstiečių“ frakcija prašė leisti pasitarti, kai šis tarybos nario Virginijaus Sungailos prašymu (dėl šeimos nario mirties),  jo pristatomą klausimą siūlė atkelti iš 25 numeriu pažymėto darbotvarkėje į trečią. Paskelbus balsavimą, 14 pritarė, 8 susilaikė, vienas balsavo prieš ir vienas nebalsavo.

Prieš išgirstant V. Sungailos informaciją dėl Kontrolės komiteto, kuriam vadovauja konservatorė Lina Rimkienė, palankaus sprendimo buvusiam UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ vadovui Jonui Jurkui, socialdemokratų frakcija paliko salę. Socialdemokratai siūlė, kad ir nauja struktūra būtų tik pristatoma, o ne tvirtinama. Nuomonėms išsiskyrus paskelbtas balsavimas. Vieno balso persvara buvo valdančiosios daugumos pusėje.
Pateiktas svarstyti ir tvirtinti projektas sulaukė socialdemokratų ir konservatorių kritikos ir net ironijos. Labiausiai užkliuvo Informacinių technologijų, Teisės skyrių prijungimas ir ypač Ryšių su visuomene skyriaus atkūrimas ir jame dirbsiančių žmonių skaičius. Nors pristatydamas klausimą Savivaldybės meras V. Macevičius įvardijo pertvarkos tikslu geresnę darbų organizavimo kokybę, darbo efektyvumą, kontrolę, administracijos direktorė Laima Nagienė, pagrįsdama Ryšių su visuomene skyriaus poreikį ir darbuotojų skaičių, sakė, kad šiam skyriui priklausys ir kalbos tvarkytoja, tačiau tokie argumentai kone pusės tarybos narių neįtikino. Nuskambėjo replikos, kad tokiu būdu norima atsikratyti sau nepalankiais darbuotojais ir darytis reklamą.
Paskelbus balsavimą dėl pritarimo struktūros pakeitimui, ir vėl salę paliko socialdemokratų, o šį kartą dar ir konservatorių, išskyrus Paulių Aurylą,  frakcijos. Kad būtų galima teikti sprendimo projektą balsavimui, pritrūko vieno tarybos nario. Taryboje yra 27 nariai (šiame posėdyje dalyvavo 23).  Posėdžiai gali vykti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių, tai yra ne mažiau 14. Tiek jų yra susibūrę į valdančiąją daugumą, bet du iš jų – Andriejus Virkutis bei Stasys Kupliauskas – į posėdį neatvyko.
Klausimas dėl administracijos struktūros patvirtinimo perkeltas į kitą Savivaldybės tarybos posėdį.
Brangesnė nuoma
Politikų nuomonės išsiskyrė ir svarstant klausimą dėl Savivaldybės turto – patalpų nuomos „Gintarinei vaistinei“, tačiau bendras sprendimas priimtas. Nuomininkai sutiko mokėti po 7 eurus už kv. m (iki šiol mokėjo 2,61 Eur), tačiau tarybos narys Deivydas Vyniautas siūlė nuomoti už 10. Susisiekus su vaistinės atstovais, priimtas sprendimas nuomoti Savivaldybės patalpas po 9 eurus už kv. m.
Vyriausybės atstovo
 įspėjimas
Savivaldybės meras V. Macevičius tarybos narius supažindino su Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse reikalavimu artimiausiame posėdyje paskirti dar vieną mero pavaduotoją arba pakeisti Savivaldybės tarybos sprendimą, nustatantį mero pavaduotojų skaičių. Pagal Vietos savivaldos įstatymą per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti paskirti visi mero pavaduotojai. Savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 27–31 narys, gali būti steigiamos ne daugiau kaip dvi savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės. Jų skaičių – du – 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu patvirtino ankstesnė Mažeikių rajono savivaldybės taryba.
Ataskaitose – teisės aktų pažeidimai
Tarybos narių pasisakymų, diskusijų ir komentarų nebuvo merui paviešinant Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos atlikto 2018 metų finansinio (teisėtumo) audito ataskaitos išvadas, kuriose minimas ne vienas teisės aktų pažeidimas darbo užmokesčio, prekių ir paslaugų įsigijimo, turto valdymo ir lėšų panaudojimo srityse.
Trumpai apžvelgdamas situaciją, meras akcentavo didžiausias problemas. Viena iš jų – kelių ir gatvių apskaita. Pasak jo, tai kartojasi keleri metai: „Mes neturim lėšų, bet judėjimas turėtų vykti. Iki šiol pajamuojama už gatves, kai jau nuo 2010 metų to negalėjo būti.“ V. Macevičius pastebėjo ir „įdomius“ pirkimus. Tokius, kaip miesto tvarkymo darbų, kuriems skiriama 200 tūkst. eurų, o pirkimuose neįvardija nei kur, nei kam konkrečiai, darbų apibūdinimai abstraktūs. Negana to, už žalienų išvežimą mokama už valandą, o ne toną, kaip atliekų. 100 tūkst. pasirašyta želdynų sutartis, apie 80 tūkst. – miesto skvero ir parkų priežiūrai. „Kur skirtumas?! – retoriškai klausė meras, stebėdamasis, kad nupirkta pernai 1700 medžių. – Kur jie yra? Deja, nėra ir neaišku. Piktžolių naikinimo paslaugoms skirta 8000 eurų. Kokioms teritorijoms ir kokiomis apimtimis. Išsiaiškinti nepavyko.“
V. Macevičiaus teigimu, jei paskelbta restruktūrizavimo byla, yra sudarytas kreditorių sąrašas. Kodėl daromi susitarimai su trečiosiomis šalimis, išmokami joms pinigai, apeinant kreditorius. Tai Administracinio ir Civilinio kodeksų nuostatų pažeidimai.
Meras akcentavo ir penkių Mažeikiuose esančių ir blogai veikiančių fontanų šlubuojantį sutarties vykdymą, taip pat ir viaduko per geležinkelį lifto klausimą: „Garantinis terminas dar iki 2020 metų. Kodėl perkam paslaugas jo priežiūrai ir remontui?“ Pastebėti sutarčių perleidimo kreditorinių reikalavimų bei Savivaldybės turto apskaitos pažeidimai. Pasak mero, nėra 2015, 2016, 2017 metų neužbaigtų darbų aktų, nėra beviltiškų skolų nurašymo patvirtinimo tvarkos dėl netesybų, dėl delspinigių, dėl neatliktų darbų: „Nurašyta 710 tūkst. kaip beviltiška skola, negalvojant, kad reiktų kreiptis į skolininkus, į teismą –  praeiti visas procedūras.“
Nuo 2013 m. turėjusi dirbti buhalterinė programa „Labis“ iki šiol tinkamai neveikia, kas, anot mero, kelia grėsmę atsirasti klaidoms ir nukenčia darbo organizavimas.
Dar vienas, mero teigimu, iš svarbių Mažeikių rajono savivaldybėje rastų pažeidimų – neužtikrintas pirkimo sutarčių vykdymas: „Tą pažymėjo ir STT bei audito ataskaita. Kai atliekami viešieji pirkimai, nepaskiriami atsakingi asmenys sutarčių priežiūrai, todėl rasti nesutapimai darbų priėmimo aktuose su paslaugų tiekėjo pateiktais: nesutampa laikai, plotai ir kt. 2017 m. pateiktos rekomendacijos, bet pažiūrėta formaliai. Išliko tas pats. Konstatuojama, kad audito aktai sutampa su STT rekomendacijomis. Kam taip daroma?“
V. Macevičius įvardijo ir Nakvynės namų netinkamą projektą: „Jis su barzda, didesne už mano. Vietoj to, kad išpirkti 1-ame ir 2-ame aukštuose patalpas, priimame sprendimą išpirkti 1-ame ir 3-iame ir važinėti liftu, nes 2 aukšte yra ne mūsų patalpos, o mūsų įmonės. Tai ekonominiai paskaičiavimai ar ambicijos?!“
Akcentuota ir Savivaldybės stalčiuose užsigulėjusi 97 tūkst. eurų vertės sutartis su ESO, svarbi Skuodo gatvės rekonstrukcijai, bei dėl nepagrįsto kainų kėlimo už atliekų  tvarkymą. „Telšių atliekų tvarkymo centre yra mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai. Taip dirbama Panevėžyje ir kituose miestuose. Turėdami 37 proc. akcijų TRATC`e nežiūrim, kad įrenginiai neveikia ir veikla tik imituojama, ir sutinkam, kad būtų pakelta kaina!“ – stebėjosi buvusių Savivaldybės vadovų neveiklumu ir  aplaidžiu požiūriu V. Macevičius, kaip ir darbuotojams mokamais priedais už tiesioginių funkcijų atlikimą.
Pastebėti pažeidimai ir Socialinių paslaugų bei Pedagoginės psichologinės tarnybose ir Ruzgų pagrindinėje mokykloje: „Jei dėl turto apskaitos – besąlyginė nuomonė, tai dėl finansinės – ir sąlyginė.“
Ne mažiau svarbus ir sutarčių dėl sporto komplekso klausimas. „Jo reikia. Kaip pasirašytos sutartys?! Esame pakliuvę į spąstus, – sakė V. Macevičius. –  2018 m. spalio mėn. pasirašyta sutartis, po 2 dienų papildyta punktu, jei, negavus finansavimo, sutartis gali būti nevykdoma, tačiau kitas punktas sako, kad sutartis Savivaldybės lėšų dalimis turi būti vykdoma automatiškai. Su tuo  rangovu nutraukta sutartis Kaune ir Vilniuje dėl sąlygų nevykdymo. Jis patenka į nepatikimų sąrašą. Numatyta bauda 10 proc. nuo nepanaudotų lėšų (11,6 mln. eurų).Vyriausybė  patikino, kad tokios sumos negausim. Ar galim rizikuoti savo lėšomis?! Jau 10 tūkst. eurų bauda sumokėta dėl Viešųjų pirkimų procedūrų nesilaikymo.“
Audito ataskaita pateikta liepos 16 d., viešai paskelbta Savivaldybės interneto svetainėje adresu: www.mazeikiai.lt ir bus svarstoma rugpjūčio mėnesį vyksiančiame posėdyje. V. Macevičius kvietė tarybos narius atidžiai perskaityti visą ataskaitą, o ne tik jos išvadas ir rekomendacijas. Tada esą būtų galima lengviau kalbėti, diskutuoti ne vadovaujantis asmeninėmis ambicijomis, o atsižvelgiant į rinkėjų lūkesčius ir poreikius.  
Almos Tupikienės nuotrauka

Vilniuje organizuojamas mitingas apginti K. Škirpą ir J. Noreiką

 

 

Reaguojant į sostinėje nuimtą Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ir pervadintą Kazio Škirpos alėją, kitą savaitę Vilniuje organizuojamas mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“.

„Kas kitas? Vincas Kudirka? Jonas Basanavičius? Karalius Mindaugas? Neliečiamos Vilniuje tik NKVD ir KGB žudikų „atminimo“ lentos. Grįžta gūdūs sovietų laikai, todėl pasipriešinkime, ginkime Lietuvos Laisvės kovų Didvyrių šventą atminimą!“ – rašoma socialiniame tinkle „Facebook“ esančiame renginio aprašyme. 

Teigiama, kad renginį organizuoja Astra Astrauskaitė, Kęstutis Tamašauskas, Arturas Grigas, Algis Avižienis, Vaidotas Jakubonis, Rūta Tamkienė, Vladas Turčinavičius, Sakalas Gorodeckis, Povilas Girdenis, Dalia Tarailienė. 

Mitingas organizuojamas trečiadienio vakarą šalia Lietuvos nacionalinio muziejaus, prie paminklo Karaliui Mindaugui. Kaip BNS informavo Vilniaus savivaldybė, organizatoriai apie renginį informavo penktadienį. Jie tikisi sulaukti apie 200 dalyvių.

Praėjusį šeštadienį nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje nuimta anksčiau diskusijų sulaukusi atminimo lenta J. Noreikai-Generolui Vėtrai.

Sostinės meras Remigijus Šimašius teigė, kad tai padaryta įvertinus, jog J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Praėjusią savaitę sostinės savivaldybės taryba pervadino ir diplomato bei karininko K. Škirpos vardo alėją, kaip skelbiama, dėl jo viešai deklaruotų antisemitinių pažiūrų. 

Abu sprendimai sulaukė ir palaikymo, ir aštrių protestų.

Kritikai ragino atsisakyti garbingo ženklo J. Noreikai įvertinus tai, kad jis, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Gynėjai pabrėžė J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.

Autorius: Ramūnas Jakubauskas

Vilnius, rugpjūčio 2 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Vilniuje organizuojamas mitingas apginti K. Škirpą ir J. Noreiką

 

 

 

Reaguojant į sostinėje nuimtą Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ir pervadintą Kazio Škirpos alėją, kitą savaitę Vilniuje organizuojamas mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“.

„Kas kitas? Vincas Kudirka? Jonas Basanavičius? Karalius Mindaugas? Neliečiamos Vilniuje tik NKVD ir KGB žudikų „atminimo“ lentos. Grįžta gūdūs sovietų laikai, todėl pasipriešinkime, ginkime Lietuvos Laisvės kovų Didvyrių šventą atminimą!“ – rašoma socialiniame tinkle „Facebook“ esančiame renginio aprašyme. 

Teigiama, kad renginį organizuoja Astra Astrauskaitė, Kęstutis Tamašauskas, Arturas Grigas, Algis Avižienis, Vaidotas Jakubonis, Rūta Tamkienė, Vladas Turčinavičius, Sakalas Gorodeckis, Povilas Girdenis, Dalia Tarailienė. 

Mitingas organizuojamas trečiadienio vakarą šalia Lietuvos nacionalinio muziejaus, prie paminklo Karaliui Mindaugui, tačiau kaip BNS informavo Vilniaus savivaldybė, iki šiol apie šį renginį ji nebuvo informuota.

Praėjusį šeštadienį nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje nuimta anksčiau diskusijų sulaukusi atminimo lenta J. Noreikai-Generolui Vėtrai.

Sostinės meras Remigijus Šimašius teigė, kad tai padaryta įvertinus, jog J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Praėjusią savaitę sostinės savivaldybės taryba pervadino ir diplomato bei karininko K. Škirpos vardo alėją, kaip skelbiama, dėl jo viešai deklaruotų antisemitinių pažiūrų. 

Abu sprendimai sulaukė ir palaikymo, ir aštrių protestų.

Kritikai ragino atsisakyti garbingo ženklo J. Noreikai įvertinus tai, kad jis, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Gynėjai pabrėžė J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.

Autorius: Ramūnas Jakubauskas

Vilnius, rugpjūčio 2 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Universitetuose ir kolegijose liko apie 3 tūkst. valstybės finansuojamų vietų

 

 

Aukštosioms mokykloms pasirašius sutartis su pakviestais studentais, paaiškėjo, kad universitetuose ir kolegijose liko apie 3 tūkst. valstybės finansuojamų vietų.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, po pirmojo pagrindinio priėmimo etapo universitetuose liko beveik 1,4 tūkst. laisvų valstybės finansuojamų vietų, kolegijose – beveik 1,6 tūkst. „nemokamų“ vietų. 

Taip pat liko 11 laisvų studijų stipendijų vietų universitetinėse studijose ir 53 – koleginėse. Anot LAMA BPO, dažniausiai studijų stipendijos skiriamos privačioms aukštosioms mokykloms, tai yra viena iš studijų finansavimo formų.

Universitetuose daugiausia laisvų vietų liko informatikos, inžinerijos, technologijų ir visuomenės saugumo mokslų studijų krypčių grupėse. Kolegijose – informatikos, fizinių, inžinerijos, technologijų, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupėse.

Ketvirtadienį prasidėjo antrasis pagrindinio priėmimo studijuoti etapas.

LAMA BPO primena, kad antrajame etape į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas gali pretenduoti tie, kurie negavo kvietimo studijuoti pirmajame etape arba po jo nesudarė studijų sutarties. 

Taip pat į „mokamas“ ir „nemokamas“ vietas antrajame etape gali pretenduoti tie, kurie pirmojo etapo metu sudarė sutartį su aukštąja mokykla dėl valstybės nefinansuojamos vietos, bet negavo studijų stipendijos.

Tačiau jeigu stojantysis po pirmojo etapo sudarė sutartį su aukštąja mokykla dėl valstybės finansuojamos arba valstybės nefinansuojamos vietos su studijų stipendija, antrajame etape šis kandidatas gali pretenduoti tik į „mokamą“ vietą. 

Paraiškas į laisvas vietas kandidatai gali teikti iki šeštadienio vidurdienio.

Kvietimų studijuoti kandidatai sulauks antradienį, o sudaryti sutartis su aukštosiomis mokyklomis galės trečiadienį ir ketvirtadienį. 

Autorius: Ramūnas Jakubauskas

Vilnius, rugpjūčio 1 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Aukštosios mokyklos linkusios peržiūrėti nepatrauklias studijų programas

 

Aukštosios mokyklos linkusios peržiūrėti nepatrauklias studijų programas, nesurinkusias reikiamo skaičiaus studentų per bendrąjį priėmimą.

Daugiausia – po aštuonias – reikiamo studentų skaičiaus nesurinkusių programų yra Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universitetuose bei Panevėžio kolegijoje.

Klaipėdos universitete (KU) nebus vykdomos aplinkos inžinerijos, kūno kultūros ir sporto pedagogikos, laisvalaikio sporto, elektros inžinerijos ir robotikos, logistikos, politikos mokslų, rekreacijos ir turizmo bei visuomenės sveikatos studijos.

„Mes iš 35 programų į aštuonias nesurinkome. Dabar tos programos uždarytos, o ateityje mes jas peržiūrėsime. Į inžinerijos ir ugdymo programas dėl bendrų šalies tendencijų abiturientai nestoja“, – BNS sakė KU rektorius Artūras Razbadauskas.

Jis teigė, kad jeigu tokios tendencijos kartosis, teks remtis studentais iš užsienio. Jie ir dabar universitete, pasak rektoriaus, sudaro apie 10 proc. studijuojančiųjų.

„Mes surenkame studentus iš Rytų partnerystės šalių: iš Kazachstano, iš Ukrainos, iš Sakartvelo, iš Baltarusijos, iš Kaliningrado srities“, – teigė A. Razbadauskas.

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) šiemet nevyks akvakultūros technologijų, biochemijos, filosofijos ir politinės kritikos, kultūros ir turizmo vadybos, sociologijos ir antropologijos, viešojo administravimo, žemėtvarkos studijos, taip pat ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos programa Vilniuje.

„Kol kas dar vyksta priėmimas į aukštąsias mokyklas, dėl kitų metų priėmimo sprendimus darysime jau pasibaigus šių metų stojimams, prieš tai detaliai išnagrinėję situaciją, tarsimės su akademine bendruomene ir socialiniais partneriais“, – atsiųstame komentare cituojama VDU Studijų prorektorė Laima Taparauskienė.

Pasak jos, ateityje atsisakyti neplanuojama nei filosofijos, nei sociologijos studijų programų, kadangi tai yra klasikinės, užsienio ekspertų įvertintos studijų programos.

Pasibaigus stojimams, VDU ketina plačiau diskutuoti apie žemės ūkio sektoriaus ir ugdymo programas, jos irgi nesulaukė minimalaus stojančiųjų skaičiaus. 

„VDU yra nacionalinis Pedagogų rengimo centras, tuo metu VDU Žemės ūkio akademijai tenka žemės ūkio sektoriaus specialistų rengimo misija. Dėl šios priežasties tam tikrų programų skubotas ar neapgalvotas uždarymas būtų lengvabūdiškas“, – teigė VU prorektorė.

Taip pat kitąmet peržiūrėti penkias programas, į kurias nesusirinko reikiamo kiekio studentų, rengiasi ir Kauno technologijos universitetas (KTU).

„Šiuo metu vertiname ir analizuojame stojimo rezultatus. Dalį programų uždarysime, o taikomąją fiziką, kuri yra svarbi inžinerinių mokslų dedamoji, patobulinsime ir pasiūlysime būsimiems studentams kitais metais. Kasmet atidžiai peržiūrime ir atnaujiname studijų programas taip, kad jos atlieptų visuomenės poreikius“, – BNS perduotame pranešime cituojamas KTU Studijų prorektorius Jonas Čeponis.

KTU šiemet nebeliks industrinių technologijų vadybos, pastatų inžinerinių sistemų, sociologijos ir psichologijos, šilumos energetikos ir technologijų bei taikomosios fizikos studijų programų.  

Panevėžio kolegija studentus renka tiesiogiai

Anksčiau remdamasi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis BNS skelbė, kad Panevėžio kolegijoje bus uždarytos kelių inžinerijos, elektromechanikos, grožio terapijos, elektros ir automatikos įrenginių, inžinerinės vadybos, kompiuterinių tinklų administravimo, tarptautinio verslo ir teisės studijų programos.

Tačiau aukštoji mokykla teigia, kad kai kurios programos tiesiog nedalyvauja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemoje, o į jas studentai priimami tiesiogiai.

„Kolegija sėkmingai tęsia tiesioginį priėmimą į visas studijų programas. Šiuo metu vykdant tiesioginį priėmimą jau gautas 81 prašymas į 13 studijų programų ir pasirašytos 35 studijų sutartys su būsimaisiais studentais“, – rašoma BNS perduotame kolegijos komentare. 

Pasak kolegijos, pasibaigus pirmajam bendrojo priėmimo etapui, tęsiasi tiesioginis priėmimas, per jį stojantieji ir toliau gali teikti prašymus į visas Panevėžio kolegijos studijų programas.

Kolegija šiemet siūlo daugiau nei 15 studijų programų sveikatos, inžinerijos, informatikos, verslo ir viešosios vadybos bei socialinių, teisės bei ugdymo mokslų srityse.

Pasak kolegijos, sutartis būsimi studentai tiesioginio priėmimo metu gali sudaryti iki spalio 1 dienos. 

A. Monkevičius: su tiesioginiu priėmimu mokyklos rizikuoja

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad aukštosios mokyklos neturėtų piktnaudžiauti tiesioginio (institucinio) priėmimo galimybėmis, nes tai – tik galimybė papildomai priimti „pavėlavusius“ studentus.

„Institucinis priėmimas galimas aukštosioms mokykloms, kurios gali ir nori priimti studentus, kurie atvyksta pavėlavę ir leidžiama jiems prisijungti prie valstybės nefinansuojamų programų. Toks priėmimas yra papildoma galimybė surinkti studentų, bet jeigu jie stoja į valstybės finansuojamas vietas, kartelė yra prižiūrima, kaip ir rentabilumo dydis“, – BNS sakė A. Monkevičius.

Anot jo, aukštosios mokyklos, nedalyvaudamos bendrajame priėmime, o tik tiesioginiame, rizikuoja tų studijų programų rentabilumu, kuris gali atsiliepti ir dėstytojų algoms.

„Klausimas tada, kai jie skundžiasi, kad negali mokėti atlyginimų dėstytojams. Jie turi nerentabilias grupes ir toje situacijoje tikrai nepriimsime tų priekaištų, kai jie patys taip elgdamiesi reikalauja iš valstybės kelti dėstytojų algas. Jų neįmanoma pakelti“, – teigė ministras.

Jis tikino, kad valstybės finansavimas aukštųjų mokyklų nepasiekia, jeigu nėra studentų, peržengiančių tam numatytą kartelę. 

„Tai yra sužiūrima. Studentų registras viską parodo. Nerentabilios programos išlenda, jos matosi. Bet visada bus galimybė vykdyti tiesioginį priėmimą. Čia lankstumo visada bus, ypač su tarptautinėmis programomis“, – sakė A. Monkevičius.

„Tačiau jeigu kolegija turi grupę, kurioje nėra dešimt studentų, tai akivaizdu, kad ji nėra rentabili ir kolegija tada pakerta savo finansinį stabilumą“, – pridūrė švietimo ministras.

Autorius: Ramūnas Jakubauskas


Vilnius, rugpjūčio 1 d. (BNS). 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

KTU mokslininkai laimėjo JAV fondo finansavimą tarpukario pastatui išsaugoti

 

 

Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto A korpusas pateko tarp dešimt modernizmo pastatų pasaulyje, kuriems architektūros paveldą puoselėjantis fondas „Getty Foundation“ skyrė finansavimą.

Anot KTU pranešimo, Kaune Radvilėnų gatvėje įsikūrusiam Cheminės technologijos fakulteto A korpusui skirta 135 tūkst. dolerių. 

Iki kitų metų pavasario bus atliekami paveldosauginiai pastato tyrimai, apimantys ne tik istorinės-ikonografinės medžiagos paiešką ir analizę, tačiau ir polichrominius, konstrukcinius ir kitus techninius tyrimus, jie pagelbės įvertinant esamą būklę. Darbai prasidės nuo fizinių bei istorinių tyrimų. 

„Vėliau, pasitelkus KTU bendruomenę bei paveldosaugos ekspertus, bus ieškoma inovatyvių sprendimų, kaip išsaugoti statinio autentiškumą, jame suderinant universiteto mokslinę veiklą bei visuomenės interesą susipažinti su laboratorijos architektūra“, – teigė projektui vadovaujantis KTU Architektūros ir istorijos tyrimų centro vadovas Vaidas Petrulis.

Projektas bus baigtas parengus pastato valdymo planą, kuris padės jį išsaugoti ateityje.

Tyrimų iniciatoriai planuoja į procesus įtraukti ir kolegas iš užsienio, o tada, atsižvelgiant į tarptautinės specialistų komandos tyrimus, bus pateikti strateginiai siūlymai, kaip būtų galima sėkmingai suderinti esamą funkciją bei pastato atvėrimą visuomenei. 

„Parengtas valdymo planas bus prieinamas ne tik pastato savininkui – KTU, tačiau ir visuomenei. Itin svarbu, kad parengtas projektas, o kartu ir objektas bus pristatytas ne tik Lietuvos ar regiono, tačiau pasauliniu mastu. Tai turėtų svariai prisidėti prie tarptautinio Kauno architektūros garsinimo“, – teigia V. Petrulis.

JAV fondo „Getty Foundation“ paramą gauna išskirtiniai XX amžiaus statiniai visame pasaulyje, vienas svarbiausių kriterijų, atrenkant pretendentus – išraiškingi modernizmo sprendimai, kurie galėtų patraukti dėmesį ne tik vietos, bet ir tarptautiniame kontekste. 

1935 metais kaip Lietuvos kariuomenės Ginklavimo valdybos Tyrimo laboratorijai pastatytą pastatą suprojektavo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

Restauratorės, architektės Viltės Janušauskaitės teigimu, dabar KTU priklausančiame statinyje išlikę daug autentiškų detalių – baldai, kriauklės, unikali ventiliacinė sistema, traukos spintos. Pastarosios suprojektuotos su keraminiais ventiliatoriais, leidusiais išvengti susidarančių dujų ir garų susimaišymo, o kartu ir sprogimų ventiliacijos sistemose. 

Pastate taip pat sumontuota speciali šarvuota traukos spinta sprogstamosioms medžiagoms tyrinėti, iš Islandijos buvo atgabenti emaliuotos Volviko lavos laboratoriniai stalai.

Kadaise pagrindinė laboratorijos aparatūra buvo užsakyta Prancūzijoje, o mikroskopai, spektrografas, fotometrai, precizinė elektros matavimo aparatūra pirkta Vokietijoje.

Pasak V. Janušauskaitės, staigmenų ir iššūkių gali pateikti pastato inžinerinės sistemos – daugybė dalykų yra suprojektuota sienose.

Projektą KTU ketina baigti iki 2020 metų sausio.

Vilnius, liepos 30 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Powered by BaltiCode