Reklama 2

Dėl migracijos ir terorizmo Vakarų dėmesys Rusijos grėsmei mažės, teigia Lietuvos žvalgyba

Kova su terorizmu ir migracijos krizė turės neigiamų pasekmių Lietuvai, nes sumažins tarptautinį dėmesį saugumo situacijai Rytų Europoje ir skatins Vakarų bendradarbiavimą su Rusija, teigia Lietuvos žvalgybos institucijos.

„Augant terorizmo grėsmei, mažės Vakarų šalių dėmesys Rusijos vykdomai agresyviai politikai, migracijos krizė toliau skaldys ES vienybę“, - rašoma trečiadienį paskelbtame dokumente.

Jame nurodoma, kad didžiausią pavojų Lietuvai kelia Maskvos „imperinės ambicijos“ ir Rusijos pasirengimas greitai permesti kariuomenę, kartu pripažįstant, kad jėgos demonstravimas Baltijos jūros regione pernai sumažėjo.

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą paskelbė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

Pasirengimui prieš Baltijos šalis - viena arba dvi paros

Dokumente nurodoma, kad kova su terorizmu ir migracijos krizė šiemet turėtų būtų vieni svarbiausių Europos Sąjungos, NATO ir daugelio valstybių darbotvarkėje, ir „tai, tikėtina, turės neigiamų pasekmių Lietuvai, nes dėl jų mažės dėmesys saugumo situacijai Rytų Europoje ir augs rengimasis bendradarbiauti su Rusija“.

„Rusija mėgina įtikinti Vakarus, jog nuoširdus bendradarbiavimas kovoje su terorizmu ir sprendžiant kitas tarptautinio saugumo problemas galimas tik NATO atsisakius gynybos įsipareigojimų bei pajėgumų didinimo Rytų Europoje“, - rašoma dokumente.

Anot institucijų, pernai Maskvos užsienio politikos agresyvumas augo, o patirti ekonominiai sunkumai tik nesmarkiai apribojo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų aktyvumą.

Kita vertus, pastebima, kad, lyginant su 2014 metais, karinės jėgos demonstravimas Baltijos jūros regione sąlyginai sumažėjo, o tai galėjo lemti finansavimo problemos, įsitraukimas į operacijas Sirijoje ir Ukrainoje ar „demonstruojamas tariamas konstruktyvumas“, siekiant sutelkti dėmesį į Siriją.

Analizuodamos Rusijos karinį pasirengimą, Lietuvos žvalgybos institucijos atkreipė dėmesį, kad Maskva yra pasiruošusi itin greitai permesti pajėgas, o karo metu - izoliuoti konkretų regioną.

„Rusija siekia, kad jos karinės reakcijos laikas būtų gerokai trumpesnis už NATO. Ji jau šiuo metu gebėtų per 24-48 val. sugeneruoti ir perdislokuoti pajėgumus, kurių pakaktų pradėti kovos veiksmams prieš Baltijos valstybes“, - rašoma dokumente.

Dokumente pažymima, kad „galimo konflikto su NATO kryptimis (Baltijos, Juodosios, Barenco jūrų regionuose) Rusija siekia sukurti visumą karinių priemonių, kurios krizės kilimo ar karo atveju turėtų izoliuoti konflikto regioną, maksimaliai apriboti oponento pajėgų patekimą ir galimybes veikti regione“.

Anot Lietuvos pareigūnų, Rusija taikosi ne tik į oponentų karinius pajėgumus, bet pirmiausia - į politinę valią.

„Rusijos vertinimu, kryptingai vystant sukurti efektyvūs pajėgumai, netgi nusileisdami bendrajam NATO koviniam potencialui, maksimaliai apsunkintų NATO veiksmus konflikto regione ir visų pirma pareikalautų iš Aljanso narių politinės valios prisiimti didelius kovinius nuostolius, kurie būtų neišvengiami plečiantis konfliktui“, - pažymi žvalgybos analitikai.

Teroro grėsmė Lietuvoje išliks maža

Lietuvos pareigūnų vertinimu, šiemet teroristinių išpuolių Vakarų Europos valstybėse tikimybė didės, bet Lietuvoje pavojus išlieka mažas. Žvalgybos institucijos pernai nenustatė šalyje veikiančių teroristinių ar ekstremistinių organizacijų, neturima duomenų apie Lietuvos piliečių dalyvavimą konfliktų regionuose Sirijoje ir Irake.

„Tiesioginė teroristinių išpuolių tikimybė Lietuvoje artimiausioje perspektyvoje išliks maža. Ilgalaikėje perspektyvoje terorizmo grėsmė Lietuvai gali išaugti dėl terorizmo grėsmės didėjimo ES valstybėse ir musulmonų bendruomenių radikalizacijos“, - rašoma vertinime.

Pernai „Islamo valstybės“ grupuotės išplatintame skaitmeniniame žurnale ir vaizdo medžiagoje Lietuva buvo paminėta tarp koalicijoje prieš organizaciją dalyvaujančių šalių, bet, anot Lietuvos žvalgybos, šis paminėjimas „nerodo tiesioginio teroristų grasinimo“.

Migracijos krizė, anot vertinimo, daugiausia pavojaus kelia todėl, kad ji skaldo ES vienybę ir „skatins ieškoti sąlyčio taškų su Rusija“.

„Taip pat negatyvų poveikį turės tai, kad migracijos krizė gali gilinti susipriešinimą visuomenėse, sukelti ksenofobišką reakciją ir didinti populistinių radikalių pažiūrų partijų populiarumą“, - perspėja žvalgybos institucijos.


BNS

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode