Reklama 2

Mes – varnas ar varnos – mus?

        Jau daug metų Mažeikiuose egzistuoja varninių paukščių problema. Jie veisiasi parkuose, gatvėse, kelia triukšmą, dergia miestą. Mažeikių rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje kasmet skiriama lėšų varninių paukščių ir bebrų populiacijos gausai reguliuoti Mažeikių rajone, tačiau, kai kurių politikų nuomone, šios lėšos panaudojamos netinkamai ir problema nesprendžiama.

Veja iš parkų

Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys Deivydas Vyniautas problemą dėl varninių paukščių mieste vertina kategoriškai ir nemano, jog tas klausimas yra juokingas: „Kai kam klausimas dėl varnų gali atrodyti nerimtas ar net juokingas, tačiau... Visiškai nesijuokia į ligoninę patekę mūsų rajono gyventojai, kuriuos anksčiau nei gydytojas kas rytą žadina varnų (ar kovarnių) karksėjimas. Visiškai nejuokinga gyventojams, kurie jau atsisakė žadintuvų (poreikio neliko, varnos nuo pat ankstyvo ryto perėmė žadintuvo funkcijas), nelinksma ir tiems gyventojams, kurių namo kieme mėtosi kaulai ar žiurkių galvos, iškritę varnoms iš snapų, jau nekalbant apie išrautas bei nulestas daržo gėrybes. O ką galvoti miestiečiams, kurie niekaip, na, niekaip negali mėgautis mūsų turimais pavyzdiniais (gauti apdovanojimai už sėkmingus projektus) parkais – garsas, apdergti suoliukai tiesiogine to žodžio prasme veja juos lauk. Tai štai jums ir nonsensas – nesugebame iš parkų išguiti varnų, varnos išvijo mus pačius. Kad problema egzistuoja – faktas. Tai neigiantiems siūlau užeiti į mūsų parkus – apdergs ant galvos, tada ir suprasite. Problema yra. Kaip ją spręsti ir kas tą turėtų daryti?“

Veisiasi, kur yra maisto

Pasak Tarybos nario Sigito Kakčio, su varnų problema jam teko susidurti dar dirbant Savivaldybėje ir išspręsti ją taip pat buvo sunku: „Varnos – bendruomeniški, gudrūs paukščiai. Renkasi šeimomis į bendras vakarienes. Jų metu keičiasi informacija. Varnų gausu ten kur daug netvarkos – atviri šiukšlynai, išbarstytos šiukšlės prie šiukšlių konteinerių ir pan. Kadangi Mažeikiuose nemažai varnų, reiškia, jos turi pakankamai maisto. Tai reiškia, kad nemažai yra ir buitinės netvarkos.“

      Mažeikių miesto seniūno Šarūno Armono teigimu, varniniai paukščiai veisiasi Melioratorių parkelyje, Naftininkų gatvėje, Senamiesčio parke. Daugiausia jie būriuojasi ten, kur randa maisto, o maisto yra atviruose šiukšlynuose, gatvėje. „Žmonės patys šiukšlina, o varnoms ir kovams tai į naudą. Aišku, jų kaimynystė nėra maloni, ypač gulintiems ligoninėje, kai ankstų rytą jų balsai pažadina iš miego“, – sakė Š. Armonas.

Naikina nurodytais terminais

Pasak S. Kakčio, varnos naikinamos išardant lizdus, medžiojant, gąsdinant pirotechninėmis priemonėmis: „Tai sunkus darbas. Jį galima atlikti tik įstatymo nustatytu terminu – iki kovo 1 d. arba nuo liepos 1d. iki gruodžio 1 d. Paprastai Savivaldybės administracijos direktorius šiuo klausimu išleidžia įsakymą, o atsakingi už įsakymo vykdymą asmenys legaliai daro tai, ką yra įpareigoti.“

      Tą pati patvirtino ir miesto seniūnas: „Mes gauname nurodymus iš Savivaldybės administracijos ir naikiname paukščius nurodytais terminais, tačiau terminai tokie, kad jų išnaikinti neįmanoma. Iki kovo 1 d. jie negrįžta, o vėliau jau jų nebegalima liesti. Kad bent leistų baidyti, bet ir to negalima. Tokie yra įstatymai.“

Rezultatai netenkina

D. Vyniauto teigimu, Aplinkos ministerija kuruoja šį klausimą, vadovaudamasi teisės aktais, tiek lokaliais, tiek europinėmis direktyvomis. Jo nuomone, būtų idealu, jei būtų peržiūrimi bei pailginti terminai kovarnių populiacijos mažinimui, tačiau, ko gero, tai nelabai tikėtina, todėl lieka savivalda, tiksliau, Savivaldybės Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyrius.

„Taryba skiria pinigų, Tarybos nariai pažeria daugybę pasiūlymų, supažindina su gerąja kitų miestų praktika, deja, tuo viskas ir pasibaigia. Skyriaus vadas kartoja kaip užstrigusi plokštelė, kad iki kovo 1d. (kol galima imtis priemonių) varnų nėra, o vėliau „vat nieko padaryti nebegalime, kalta ministerija“. Žinot, būtent tai ir piktina labiausiai – šiais metais varnos grįžo likus dviem savaitėms iki kovo 1d. – laiko per akis. Laiko veiksmams, o ne tuščioms kalboms apie tai, kad „jų nėra ir kad jau jau mes čia ruošiamės pradėti“, – piktinosi Tarybos narys. – Jei skyrius ir seniūnijos imtųsi veiksmų, racionalių veiksmų, rezultatas tikrai būtų geresnis nei 20 nušautų varnų iš mieste esančių tūkstančių. Per dvi savaites senamiesčio parke suorganizuoja porą medžioklių, tai, jei norime rezultato, šaudykime kasdien. Ardykime lizdus, baidykime pirotechnika. Darykime, ir ne epizodiškai, bet sistemingai ir tas pats metai po metų – kai galime nedarome, kai nebegalime, aimanuojame. Akivaizdu, jog specialistai, atsakingi už problemos sprendimą, nesusitvarko, reikalingos korekcijos jų darbo organizavime, bet čia jau jų vadovų diskrecijos teisė. Gal kas keisis. Stebėsime ir lauksime.  Beje, karkdama varna skleidžia 60–120 Hz dažnio garsą – šis dažnis paveikia smegenis.“

Privalo laikytis įstatymų

Kaip teigė Savivaldybės Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyriaus vedėjas Zigmantas Kristutis, Mažeikių rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi Laukinės gyvūnijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 11 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašu, patvirtintu aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 513 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Aplinkos ministro 2009 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. D1-155 redakcija su pakeitimais), jau keletą metų vykdo kovų populiacijos gausos reguliavimą Mažeikių mieste.

2015 metais dėl varninių paukščių populiacijos gausos reguliavimo Savivaldybės administracija raštu kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą. Raštas buvo persiųstas į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą, o ši institucija nurodė vadovautis įstatymais ir kitais norminiais dokumentais.

Pasak Z. Kristučio, administracija 2016 m. sausio 8 d. raštu kreipėsi į Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl varninių paukščių gausos reguliavimo Mažeikių mieste. Rašte prašoma nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. leisti medžioti, ardyti lizdus, baidyti pirotechniniu būdu kitais terminais, nei nustatyta Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, tačiau tokio leidimo negauta.

„Praėjusiais metais kovų populiacijos gausos reguliavimui (autobokštelio nuoma, petardų ir šovinių pirkimas) išleista 3450 Eur. Mažeikių seniūnijos duomenimis, išardyta virš 400 lizdų Senamiesčio parke, Melioratorių parkelyje, Sodų ir Ventos gatvėse. Sumedžioti tik septyni kovai, – sakė skyriaus vedėjas. – Sumedžiota mažai, kadangi kovai į miestą parskrenda tik paskutinėmis vasario mėnesio–pirmomis kovo mėnesio dienomis, o nuo kovo 1 d. draudžiama medžioti, ardyti lizdus ar kita veikla. Taip pat iki liepos 1 d. kovai pasitraukia iš savo lizdų ir medžioklė nebeįmanoma. Šiemet iki kovo 1 d. suorganizuotos 9 medžioklės. Sumedžiota apie 20 kovų. Išardyta dar 30 lizdų. Įvykdytos visos priemonės. Rezultatai, aišku, netenkina, tačiau Savivaldybės administracija privalo vadovautis įstatymais ir poįstatyminiais aktais.“

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode