Marius Petrauskas: „Savo pozicijas čia reikia išsikovoti“

     Iš Telšių rajono Degaičių kaimo į Vilnių atvykęs visai nežinomas dainininkas Marius Petrauskas vos tramdė džiaugsmo ašaras, kai netikėtai laimėjo projektą „Lietuvos talentai 2011“. Praėjo keleri metai, per kuriuos Marius patyrė šilto ir šalto, o jo fanams pats laikas sužinoti, kad nuo liepos mėnesio atlikėjas gyvena Mažeikiuose. Čia jis tęsia solinę karjerą ir turi daug kūrybinių sumanymų.

Nors ir labai užsiėmęs, tačiau kalėdinių švenčių išvakarėse Marius surado laisvą valandėlę mūsų laikraščio skaitytojams.

Užgulė šlovė

Lietuvos talento vardas, konkurse laimėti 10 tūkst. eurų bei šlovė Marių užgulė visu savo svoriu. O kaipgi, visi sveikinasi su naujai „iškepta“ žvaigžde, fotografuojasi, kviečia audringai linksmintis ir suktis pramogų karuselėje. Kurį laiką Marius mėgavosi Vilniaus uždaro naktinio gyvenimo ypatumais, buvo lyg apdujęs ir klimpo į šou verslo purvą. Visais laikais egzistavo problema, kuri visuomenei ilgai buvo tabu, o žymūs atlikėjai lipdavo į sceną gerokai įkaušę arba atšaukdavo savo koncertus. Tą savo laiku patyrė ir dabartinė Lietuvos pop muzikos karalienė Džordana, ir daug kitų žinomų atlikėjų. Vienas iš tuometinės vertinimo komisijos narių Vytautas Šapranauskas nesusitvarkė su tokia šlovės ir populiarumo kaina, todėl jis pasirinko... mirtį.

Bet M. Petrauskas – žemaitis. Jis jau buvo sėkmingai dalyvavęs TV projekte „Dangus 2“ ir laiku suprato, kad Lietuvai ir klausytojams jo reikia visiškai kitokio. Marius sako, kad žvaigždžių liga visi turi persirgti, bet būtų geriau, kad nesusirgtų, o ištikus nelaimei reikia sugebėti ir išsigydyti.

Su muzika – nuo vaikystės

Pasak atlikėjo, į vietos kultūros namus pradėjęs su tėvais eiti nuo 5-erių. „Tada pradėjau skambinti fortepijonu, o tėtis, būdamas chorvedys, skatino dainuoti netgi per ašaras. Tada būdavo, kad stoviu scenoje, dainuoju, bet net nejudu. Mama, kadangi yra režisierė, kurdavo pasirodymų režisūrą ir ragindavo išsilieti, atiduoti visą save, taip pamažu mane pralaužė“, – prisiminė Marius. Vėliau muzikos mokykloje jis mokėsi klarneto specialybės, ją baigęs įstojo į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją. Čia po pusmečio klarneto mokslų vienas dėstytojas aptiko Mariaus talentą dainuoti ir paskatino mokytis būtent dainavimo.

Gyvenimas nepagailėjo išbandymų

Marius šešerius metus draugavo su viena mergina, vėliau draugė patyrė persileidimą, o galiausiai išėjo pas kitą vyrą. „Tą išdavystę sunkiai priėmiau ir pergyvenau, todėl dabar nebeskubu. Laimės nenupirksi už pinigus. Yra buvę, kad koncertuodamas šventėse uždirbdavau ne vieną tūkstantį, bet nuo to nebuvau laimingesnis, jau geriau tuos pinigus atiduodavau mamai“, – nuoširdžiai pasakojo atlikėjas, prisipažindamas, kad dėl geros širdies yra nukentėjęs nuo piktavalių žmonių. Kartais draugai jam pataria: „Nebūk toks atviras ir toks jautrus.“

Marius teigė pats nežinantis, iš kur atranda stiprybės ir optimizmo vis žengti pirmyn. „Mano mirusi sesė sirgo cerebriniu paralyžiumi, sunkiai kalbėjo, matydavo tik nespalvotą pasaulį, tačiau, kai grįždavau pavargęs ar su kuo susipykdavau, prie sesės prisiglausdavau, padainuodavau jai, mano įtampa nuslūgdavo, o ji smagiai juokdavosi. Gal būdama aname pasaulyje sesuo man ir dabar padeda“, – svarstė jis.

Beje, pasidomėjus dainininko konkrečia gimimo diena, paaiškėjo labai įdomus dalykas. Kovo 27 d. yra Tarptautinė teatro diena, Mariaus mama tuo metu vaidino spektaklyje ir atsitiko jokiame scenarijuje nenumatytas dalykas – prasidėjo gimdymas. „Taip aš ir gimiau“, – linksmai šią istoriją papasakojo Marius.

Dovanoja koncertus

M. Petrauskas yra be galo nuoširdus ir paprastas vyrukas. Jis mėgsta dovanoti koncertus be jokio atlygio. Gruodžio 10 d. koncertavo Panevėžio moterų pataisos namuose. Atlikėjas parinko įdomų repertuarą, bet vis tik baiminosi nuteistųjų reakcijos, tačiau moterys dainininką priėmė labai šiltai ir M. Petrauskas tikisi dar ir dar kartą aplankyti ten kalinčias moteris. Gruodžio 17 d. Marius su Vita dalyvavo Tirkšlių miestelio eglės įžiebimo šventėje ir pristatė koncertinę programą „Mano angeliuk“. Gruodžio 23 d. su atlikėja Vita žada surengti kalėdinį koncertą Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namuose.

Lemtingas atsitiktinumas

Dainininko teigimu, visai neseniai jam paskambino mažeikiškė atlikėja Vita ir paprašė padėti dalyvauti viename renginyje bei padainuoti kartu. „Kai duetu atlikome kelias dainas, iš šono galėjo pasirodyti, kad mes kartu dainuojame jau ne pirmus metus, bet tai tebuvo mūsų pirmas kartas, o dar ir pati situacija labai palanki, nes Lietuvoje mišrių duetų mažoka – nebeliko E. Ivanausko ir N. Paltinienės, – mintimis dalijosi M. Petrauskas. – Neseniai įvairias radijo stotis pasiekė dvi mūsų naujos dainos: „Meilė tyliai alsuoja“ ir „Tą vieną šventą dieną“.“

Susikūrus naujam duetui Marius jau brandina sajonę – dalyvauti Lietuvos liaudies kultūros centro organizuojamame konkurse „Sidabriniai balsai“. Šis konkursas vyksta kas penkeri metai (2005 m. M. Petrauskas – I vieta, 2010 m. – II vieta).

Pasak pašnekovo, Mažeikiai jį priėmė, kaip priima kiekvieną naują gyventoją: „Savo pozicijas čia reikia išsikovoti, todėl nenuilsdamas dirbu. Gyvenant kad ir Lietuvos pakraštyje, nėra sunku surengti savo koncertus Panevėžyje, Šiauliuose ir kitur. Einant apsisprendimų ir naujo muzikinio gyvenimo keliu man daug padėjo ir padeda Vaidas Andrijaitis, Laurynas Jonauskas, Dovydas Baublys, Vaidas Ąžuolas ir kt. Visada geranoriški yra Tirkšlių kultūros centro vadovas Leonardas Žalimas, Buknaičių kultūros namų kultūrinės veiklos organizatorė Aldona Budžienė, salonas „Pas Daivą“ ir kiti geri mažeikiškiai.“

Ateities planai 

Marius džiaugiasi, kad jam yra tekę dainuoti su garsia soliste iš Izraelio Limor Šapiro. Tokia garbė iš lietuvių atlikėjų dar teko Deiviui ir Merūnui. 2016 m. Marius planuoja koncertų turą po Lietuvą ir po miestelius, pagalvoja ir apie konkursus užsienyje.

Paprašius prisiminti, kokį yra turėjęs patį netikėčiausią pasirodymą, Marius ir čia rado atsakymą. Prieš kiek laiko jį per facebook`ą susirado nepažįstama moteris. Ji paprašė atvažiuoti į sutartą miestą ir vietą bei padainuoti vieną pasirinktą dainą. „Rizikavau, nes prašymas buvo neįprastas, bet nuvažiavau. Tai buvo jauki kavinė. Prie staliuko sėdėjo vyras ir moteris, degė daug žvakių. Aš priėjau prie poros ir be jokios fonogramos gyvai padainavau Andrea Bocelli dainą „Malda“. Įspūdis buvo neapsakomas. Padainavau taip nuoširdžiai ir taip pakylėtas, tarytum būčiau dainavęs didžiuliame operos teatre, ne šiai žaviai porai, o tūkstančiui klausytojų. Tai buvo moters gimtadienio dovana vyrui. Ši istorija dvelkia kažkuo šiltu ir jaukiu bei labai tinka prie artėjančių Kalėdų ir naujametinių švenčių“, – mūsų smagų pokalbį užbaigė Marius.

Vytas ALEKNAVIČIUS

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode