Reklama 2

Klausimas – ar paremti privatų darželį

Tėvų prašymas skirti papildomai lėšų iš biudžeto nepatenkintas

Pirmadienį vykusiame Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto posėdyje svarstytas Savivaldybės merui Antanui Teniui pateiktas VšĮ Mažeikių nevalstybinio Valdorfo darželio „Namučiai po smilga“ tėvų bendruomenės prašymas kompensuoti ugdymo nevalstybiniame darželyje kainą. Politikų ir darželio bendruomenės nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė.

 

Prašė kompensuoti

      Pasak prašymą pateikusių 32 tėvų, jie norėtų, kad būtų sukurtos lygios galimybės skiriant 100 Eur kompensaciją, tikintis, kad bus priartintos nevalstybinio darželio konkurencinės sąlygos prie Savivaldybės dotuojamų darželių.

      Tėvų teigimu, jie pasirinko šią ugdymo įstaigą dėl svarių priežasčių: tai darželis, atitinkantis šeimų pasaulėjautą; darželis šeimyninis; jį renkasi ypač mažų vaikų tėvai, kurie nori užtikrinti saugumą mažesnėse erdvėse ir mažesnėse grupėse; darželis atlieka ir „pirmojo starto“ vaidmenį, nes nemažai vaikų po sėkmingos adaptacijos ir tapę vyresni įsilieja į Savivaldybės ikimokyklines įstaigas; tėvų nuomone, savivaldybėse atsirandantys privatūs darželiai didina konkurenciją, kuri savo ruožtu pagerina visų vaikų darželių veiklos rezultatus ir kokybę.

      „Prašymas kompensuoti 100 Eur nėra paimtas „iš lubų“, tai maždaug tokia suma, kokią Savivaldybė išleidžia vienai vietai Savivaldybės darželyje, – rašoma prašyme. – Mūsų darželio steigėjai jau išnaudoję visas galimybes kažkaip remti šeimas. Darželio steigėjai taip pat kasmet turi derintis prie kintančios situacijos Lietuvoje: per metus 1–2 kartus didinamas minimalus mėnesio atlygis; įvedus eurą ypač brangsta produktai ir paslaugos, kuriomis naudojasi darželis, ir kitos nenumatytos aplinkybės.“

Pateikė argumentus

      Darželio „Namučiai po smilga“ direktorė Rima Lipskienė, motyvuodama tėvų prašymą, sakė, jog darželis sėkmingai dirba jau penkti metai, tėvų išlaikomas, tačiau ekonomika kinta ir negalima kasmet kelti paslaugos kainos: „Visi žinome, kad liepos mėnesį vėl kils minimalus atlyginimas ir kiekvieną kartą tėvams sudarius sutartį tas mokestis turėtų kilti du kartus. Gauname mokinio krepšelio lėšas už keturias valandas. Dabar lanko 25 vaikučiai, nuo sausio 1 d. lankys 27. Mes metams gauname 19 tūkst. eurų iš krepšelio, į mūsų rajono biudžetą sumokame 17,5 tūkst. eurų. Pažiūrėjus „Sodros“ ir Mokesčių inspekcijos ataskaitas, matome, kad šitas darželis visiškai išlaikomas tėvų. Ten dirba 8 nuostabūs žmonės ir ta našta tėvams darosi labai sunki. Ir dar mes manome, kad žvelgiant į kitus Lietuvos darželius, kurie finansuojami, nes valstybiniuose nėra vietos, vis tiek tai yra švietėjiška įstaiga, kur dalinamės patirtimi ne tik rajone, bet ir respublikoje, esame tarptautinės organizacijos nariai. Praėjusį kartą nuskambėjo frazė, kad Valdorfo darželiai yra neoficialūs Lietuvoje. Tai netiesa. Yra Lietuvos Valdorfo darželių koncepcija, patvirtinta ministro įsakymu. Tai legali pedagogika, pagal kurią gali dirbti tiek ikimokyklinės įstaigos, tiek mokyklos. Būtų prašymas palengvinti tėvų naštą. Jei rajone įvardinta, kad pinigai eina paskui vaiką, tai ta dalis, kuri tenka Savivaldybės steigto darželio vaikui, tektų ir privačiam darželiui. Tėvai pasiruošę mokėti daugiau, bet norėtų, kad būtų kompensuojama nors dalis mokesčio ir darželyje, kurio steigėjas nėra Savivaldybė.“

      Vienos iš tėvų atstovių teigimu, tėvai rinkosi šį darželį dėl šeimos pedagogikos, dėl Valdorfo idėjų ir mums nelabai svarbu, kokį darželį lankyti: „Darželyje „Pasaka“ yra viena Valdorfo grupė, kuri talpina 20 vaikučių, o mes esam 24 ir norėtume turėti tą pačią galimybę kaip ir kitų darželių ir pedagogiką už valstybinę kainą, bet kadangi šitoj grupėj vietų nėra, o kitose yra 70 vietų, mes norime turėti lygias sąlygas su kitais rajono tėveliais.“

Pakomentavo situaciją

      Pasak Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto pirmininkės Laimos Nagienės, ko gero tėvai šitą 100 eurų kompensavimo mokestį ištraukė iš konteksto, kad didieji miestai – Vilnius, Kaunas – pridėjo po 100 eurų, nes ten trūksta vietų, rajono darželiuose pakankamai yra vietų ir jų užtenka.

      Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus teigė, jog mieste yra 10 darželių, o kaime – 3, vietų juose pakankamai: „Ikimokyklinis ugdymas yra mūsų savarankiškoji funkcija, kurią mes teikiame. Iš tikrųjų ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas ir Savivaldybė jį teikia pagal savo išgales, todėl kai kuriose savivaldybėse susidaro tokia situacija, kad yra trūkumas. Pas mus vietų trūkumo nėra, galime patalpinti kad ir 70 vaikų, tačiau jie nori netradicinės pedagogikos. Tokių mes turime nemažai: ir Valdorfo, ir Suzuki, ir Montessori. „Pasakoje“ turime dvi grupes, toks buvo pageidavimas, ir dabar būtų viena laisva vieta. Yra dvi auklėtojos, kurios mokosi dirbti pagal Valdorfo sistemą, ateity turėtume mokytojų, kurie pagal tą sistemą galėtų dirbti. Iš privataus darželio nėra nė vieno prašymo, kad norėtų ateiti pas mus. Tas 100 eurų, paskaičiavus ekonomiškai, nelabai ką gelbėtų. Galbūt ne taip reikėtų formuluoti klausimą. Ne tėvams reikia pridėti, kad mažėtų mokestis, o kalbėti apie tai, kad įstaiga neišgyvena. Įstaiga pati galėtų kreiptis, kad padėtų išgyventi. Kaip atrodytų, jei mes vieniems tėvams, kurie nori kokybės ir nori prisidėti, mažinsime mokestį, o kitiems nieko nepridėsim. Jeigu pasakysim žodį „A“, reikės pasakyti ir žodį „B“. Kitą komitetą prie durų stovės kitos netradicinės sistemos atstovai. Reikia galvoti, kad įstaiga sunkiai išgyvena, nes reikia išlaikyti administraciją ir pagalbos specialistus ir lėšų už tas keturias valandas neužtenka. Tėveliai moka po 600 litų, o dabar norite, kad mes pridėtume dar po 100 eurų, kad sumažintume mokestį, bet reikia galvoti apie įstaigą.“

Nuomonės išsiskyrė

      Vienas iš tėvų replikavo, jog jiems atimama galimybė rinktis, tačiau L. Nagienė atsakė ir kiti komiteto nariai pritarė, jog jie renkasi privatų darželį ir už tai moka, o kituose darželiuose tokiuose kaip „Bitutė“, „Pasaka“, „Delfinas“, „Kregždutė“ ir visuose kituose ugdymas yra toks pat kokybiškas kaip ir privačiame, tik gal viename yra prastesnė bazė.

      Privataus darželio direktorė replikavo, jog Savivaldybės darželiai gauna ir antrą krepšelio dalį: „Esmė tokia, jog Savivaldybės darželio vaikas gauna vos ne dvigubai daugiau lėšų negu mūsų darželio vaikas. Nors ir tėvai moka, ir už tas keturias valandas gauna lėšas, tačiau biudžetas vis tiek mažesnis negu valstybinių darželių.

      Pasak A. Stonkaus, kitaip ir būti negali, nes Savivaldybė deda savo dalį mūsų vaikams kaip ir jūsų vaikas gautų, jei eitų į Savivaldybės steigiamus darželius: „Jeigu jūs renkatės kito steigėjo darželį, tai jis ir turi rūpintis arba tėveliai, kaip tą darželį išlaikyti.“

      L. Nagienės teigimu, nei Vilniaus, nei Kauno savivaldybės privatiems darželiams nepridėjo, bet kadangi ten trūko vietų, jie sprendė, kaip padėti, kaip finansuoti: „Šiuo atveju Savivaldybė kaip steigėjas galvoja apie savo įstaigas. Jūs prisiėmėte atsakomybę, jūs galvojate, kaip uždirbti ir pritraukti vaikus. Tos šeimos, kurios veda, jos ir sutinka mokėti tą kainą. Manau, kad mes pirmiausia turime galvoti apie savo darželių kokybę, kad tėvai rinktųsi mūsų darželius. Mes atsakingi už savo įstaigas, o jūs gaunate Švietimo ministerijos dotaciją, kaip ir priklauso visoms ugdymo įstaigoms.“

      Tėvai prieštaravo, jog tai nėra pelno siekianti įstaiga, Savivaldybė finansuoja sportininkus ir kitus, tai nėra verslo įstaiga, o švietėjiškas židinys, iš kurio gali ir kiti pasimokyti bei išleisti kelias kartas, tad nieko blogo, kad negalėtų prašyti Savivaldybės paramos.

      Pasak komiteto pirmininkės, prašyti gali, tačiau Savivaldybė yra biudžetinė įstaiga ir ji skaičiuoja savo biudžetą kaip ir privatus darželis: „Jūs matote tiktai savo įstaigą ir nežiūrite plačiau. Sakote, remia kultūrą, sportininkus. Visko žmogui reikia. Dėl to rajonas ir atsakingas ir už švietimą, ir už kultūrą, ir už sportą, ir už kitas veiklas. Manau, šiandien patenkinti jūsų prašymo tiesiog negalime.“

      Pasak darželio bendruomenės, jie nėra išskirtinai atleisti nuo mokesčių. L. Nagienės teigimu, kurdami įstaigą jos įkūrėjai skaičiavo savo biudžetą, ar galės išsilaikyti, ar galės sumokėti mokesčius: „Landsbergienė irgi skaičiavo, pas ją mokestis kitoks, tik gaila, kad ten atlyginimai irgi kitokie. Ji dabar turi 14 darželių.“

      „Tai jūs siūlote mums, tėvams, rašyti prašymus į „Pasakos“ darželį, ką mes esam darę ne kartą, nes per kelerius metus būna laisva viena–antra vieta, ir kada bus užtikrinta tiek vietų, kiek mums reikia?“ – klausė tėvų bendruomenės atstovė.

Pasirinko patys

      Švietimo skyriaus vedėjo teigimu, ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas: „Jeigu Savivaldybė negali kažko turėti, o šiuo atveju atskiro Valdorfo darželio, vadinasi, jo nėra, jūs einate į privatų. Paprastame darželyje vietų yra, jūs pasirinkote tokią sistemą. Mes neturime atskiro Valdorfo darželio. Kita vertus, nėra toliau Valdorfo sistemos nei darželiuose, nei mokyklose. Čia buvo jūsų pasirinkimas.“

      Vedėjui pritarė ir komiteto narys Vytautas Mažeikis: „Jei pasirinko tokią paslaugą, tai tegu ir moka. Siūlo vedėjas pereiti į mūsų darželius, kur irgi kokybiškos paslaugos teikiamos, bet čia tėvų pasirinkimas.“

      Pasak Dariaus Seiliaus, tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas: „Jeigu vedėjas sako, kad yra alternatyva, galima steigti tokias pačias grupes ir užtikrinti kokybę kad ir nuo kitų metų rugsėjo 1 d., kodėl gi jos nepasirinkti.“

      Šiai nuomonei pritarė ir Andriejus Virkutis, o Virgilijus Eidimtas pareiškė: „Jeigu nebūtų pasirinkimo ir trūktų vietų, mirtinai reikėtų spręsti, bet jeigu dabar, kaip sako vedėjas, laisvų vietų yra, tegul persirašo.“    

      Juozas Kelmelis pateikė pavyzdį, jo nuomone, atitinkantį svarstomą situaciją: „Autobusai važiuoja pustuščiai, bet kažkuris keleivis nori važiuoti taksi ir prašo skirtumą padengti. Aš matau čia analogiją. Jeigu yra vietų, jas reikia užpildyti. Tikslas bus pasiektas tas pats, tai rodo, kad nebūtina vien vadovautis Valdorfo sistema ir užsiimti auklėjimu. Mūsų darželiai puikiai atlieka tą pačią funkciją.“

      „Šitas metodas, kurį jūs esat pasirinkę, puikus ir visa kita, bet yra aiškiai apibrėžta, kad darželis išlaikomas tėvelių ir rėmėjų. Kiek domėjausi, Lietuvoje šitos programos, kurias vykdo darželiai, bendradarbiauja su užsienio steigėjais, rėmėjais ir daugiausia yra išlaikomos užsienio rėmėjų. Ar jūs dalyvaujate programose su tarptautiniais partneriais? Kokiose programose ir kiek gaunate lėšų? “ – klausė vicemerė Sigutė Bernotienė

      Pasak R. Lipskienės, darželis dalyvauja tik švietėjiškose programose, su lėšomis jos nėra niekaip susijusios.

Reikalinga programa

      Administracijos direktoriaus Broniaus Kryžiaus teigimu, dėl šių metų biudžeto, pirmas klausimas bus apie biudžeto perskirstymą, kuris netgi nevykdomas yra 2,4 mln. euro, bet šitam darželiui ir tėveliams nieko nereiškia: „Niekas gal neatkreipė dėmesio į vedėjo pasakytus žodžius, ir aš manau, kad čia yra ne Ekonomikos komiteto klausimas apie programą, kokia ji, ar ji tikslinga, ar netikslinga. Čia svarstomas komiteto pritarimas. Pinigų skirti negalima iš biudžeto. Nėra tokio finansavimo pinigais, ką vedėjas ir norėjo pasakyti. Įstaiga gali parengti programą ir teikti programą tvirtinti Tarybai. Tada ateina programiniai pinigai, kaip yra sportui programa, kaimo rėmimo fondo, smulkiojo ir vidutinio verslo. Svarbu programos principai: tradicinė programa ar savarankiškoji dalis, kuri patvirtinta ministerijoj. Tai ir yra šito komiteto prerogatyva ir teikimas. Kol nebus teikimo, administracija negali nei kitiems metams planuoti, nes paprasčiausiai nėra pagrindo, ką planuoti, o pinigų vieninteliai skyrimai yra per Socialinės paramos skyrių, bet ir tai išmokos yra patvirtintos Tarybos. Tas pats šildymo kompensacijos, tai ten irgi yra programa ir patvirtinta Tarybos, todėl turi būti programa. Jeigu būtų numatytas punktas mažinti Savivaldybės savarankiškosios dalies darželių skaičių, uždaryti grupes ir perduoti verslui, ir skelbiant paslaugą, ar atsiras kas pigiau, tada tik tokia programa gali atsirasti, bet tai negreitas dalykas, reikia ir ministerijos nuomonės, ir Valstybės kontrolės, ir visa kita. Viešosios įstaigos vadovai prašo padėti susitvarkyti aplinką prie savo pastatų. Yra mūsų Gamtos apsaugos programa, jie rašo, mes tą padarėm, prašom prisidėti ten 30 proc., bet tai yra programa ir jokiu būdu ne biudžetinės lėšos. Mes ir norėdami negalėtume padėti.“    

Komentarai  

+3 #1 o 2015-12-17 15:35
kodėl reiktų savivaldybei paremti.Vietų darželiuose netrūksta,jei neišgali susimokėti tegu veda į valstybinį. Aš irgi norėčiau važinėti su Mersedes ,bet neišgaliu nusipirkti- važinėju dviračiu ir niekam dėl to širdis neskauda.Jei privatų darželį reikia remti ,tai ir kitus smulkiuosius verslininkus reikia remti,Kuo darželis išskirtinis juolab ,kad šita paslauga nėra deficitinė. Darželiuose ir taip yra laisvų vietų ,o pastatus reikia išlaikyti.Tai manau ,kad tie 25 vaikai tikrai rastų vietos ir kituose darželiuose.
Cituoti

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode