Reklama 2
Reklama 1

Premjeras piktinasi švietimo ministro pateiktu studijų finansavimo planu


 

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis trečiadienį pasipiktino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtu šių metų valstybės studijų finansavimo planu.

Premjeras tvirtino, kad nepaisant plano sutelkti mokytojų rengimą trijuose universitetuose, valstybės finansuojamos pedagogikos studijos vėl „išmėtomos“ per įvairias aukštąsias mokyklas.

Pasak jo, tokia logika prieštarauja siekiui gerai rengti mokytojus, daryti jų profesiją patrauklia ir prestižine.

„Jeigu (...) sukoncentruojame tris mokytojų rengimo centrus, tai yra Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus universitete ir Šiaulių universitete, vėl matome: Klaipėdos universitete vaikystės pedagogika – 16 vietų, Mykolo Romerio universitete socialinė pedagogika ir teisės pagrindai, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje menų pedagogika – 15 vietų“, – per Vyriausybės posėdį kalbėjo premjeras.

„Kaip čia dera su tais mūsų sprendimais? Ar mes vėl einame atgal ir leidžiame tas programas, kurios išbalansuoja tą strateginį sprendimą, kurį mes tikrai sunkiai priėmėme“, – tvirtino jis.

Planą pateikęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sakė, kad po kitus universitetus valstybės finansuojamos vietos paskirstomos pagal tarpusavio aukštųjų mokyklų sutartis.

Jo teigimu, aukštosios mokyklos kartais pasirenka perleisti studijų programas kitoms mokykloms, jeigu neturi reikiamo potencialo.

Ministras pirmininkas pareiškė, kad taip „apgauname save“.

„Turime tris centrus, kur koncentruojame potencialą ir mokytojai bus rengiami pačių geriausių specialistų, bet pasirašykime su dar penkiais universitetais po vieną kitą sutartėlę, kur yra tos programos veikiančios. Kam mes tą darėme tada?“ – klausė S. Skvernelis.

„Gerbiamas kolega, paaiškinkite man ir kabinetui. Dabar matau Vilniaus universitete programą „vaikystės pedagogika“ ir nežinau, kokios priežastys lemia, kad Klaipėdos universitete „vaikystės pedagogika“ taip pat yra rengiama. Tai kur čia to potencialo nėra? Vilniaus universitete ar Klaipėdos universitete?“ – teigė jis.

Švietimo ministras paaiškino, kad su Klaipėdos universitetu sutartį turi Vytauto Didžiojo universitetas.

„Bet jeigu bus nuspręsta, kad nereikia (tokių sutarčių), tai nereikia“, – sakė A. Monkevičius.

„Gal dar kokių nuomonių? Man tai atrodo, kad čia yra visiškas diskreditavimas pačios idėjos“, – tvirtino premjeras.

Per mažai medikų rezidentų

S. Skvernelis taip pat tvirtino, kad Švietimo ministerija turėtų padidinti valstybės finansuojamų gydytojų rezidentų studijų vietų skaičių.

Ministerija siūlė šiemet finansuoti 345 rezidentų studijas.

„Ar bus taip, kad tie medikai, kurie baigs šešerių metų (vientisąsias) studijas, (...) ar jie turės galimybę tapti rezidentais? Nes jeigu ne, tai mes kažkokiu būdu dalį medikų (...) išeliminuojame iš gydytojo profesijos“, – sakė premjeras.

Anot jo, rezidentų studijos gali būti finansuojamos ir naudojant programines Europos Sąjungos (ES) lėšas.

Per šiuos projektus keliamos sąlygos po studijų kurį laiką privalomai dirbti, bet S. Skvernelis paragino bent suteikti medikams galimybę pasirinkti nemokamą mokslą.

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis taip pat paprašė Vyriausybės padidinti šiemet valstybės finansuojamų rezidentų skaičių iki 365, nes ministerija mato „realią riziką, susijusią su studentų emigracija“.

Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius kritikavo Švietimo ministerijos pasiūlymą šiemet sumažinti valstybės finansuojamų tiksliųjų mokslų studijų vietų skaičių.

Siūlyta į matematikos, informatikos, fizinių, gyvybės, sveikatos, veterinarijos, žemės ūkio, inžinerijos, technologijos mokslų ir sporto krypčių grupės studijų programas nemokamai priimti apie 7,4 tūkst. asmenų.

Pernai šioms programoms skirta beveik 11,3 tūkst. valstybės finansuojamų studijų vietų, bet į jas įstojo daugiau nei 6,8 tūkst. studentų.

„Reikia vengti tokio planavimo, kuris trečdaliu planuoja pro šalį“, – Vyriausybės posėdyje sakė švietimo ministras.

Tačiau ekonomikos ir inovacijų ministras teigė, kad siūlomas sumažinti skaičius yra „baisus“.

„Mes šiandien dienai grįžtame atgal ir sakome, kad sistema yra teisi, kad priėmimo faktas yra teisingesnis už valstybės užsakymą. Ir toliau ruošime galimai emigracijai arba perkvalifikavimui ir programuosime problemas“, – sakė V. Sinkevičius.

Jo teigimu, planuoti didesnį priėmimą nei faktinis nėra pinigų švaistymas, nes nepanaudoti pinigai studijoms finansuoti grįžta į valstybės biudžetą.

„Esminis dalykas yra signalas, kurį valstybė siunčia. Praėjusiais metais Vyriausybė pasiuntė labai aiškų signalą, kad valstybė apmokės mokslus tiems specialistams, kurių valstybei ateityje reikės“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Planas dėl valstybės finansavimo studijoms Ministrų kabinete atidėtas iki pirmadienio.

Atskiru nutarimu Vyriausybė patvirtino preliminarų 2019 metų į profesinio mokymo įstaigas planuojamų priimti mokinių skaičių – beveik 20,2 tūkst. žmonių. Toks pats priimamųjų skaičius buvo ir pernai.

Daugiausiai – 4848 – mokinių planuojama priimti į apdirbamąją gamybą, didmeninę ir mažmeninę prekybą, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą – 3533, transportą ir saugojimą – 2693 žmones.

Autorius Saulius Jakučionis

Vilnius, balandžio 10 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode