Reklama 2

Turėti vidinės drąsos ir pasitikėjimo...

Spalio 18 d. socialiniam projektui „Nebūk naivus kelyje“, skatinančiam keliauti atsakingai ir saugiai, sukaks metai. Ta proga „Būdas žemaičių“ pakalbino iniciatyvos autorių, projekto vadovą Mindaugą Jonušą.

  Kada ir kaip kilo idėja iniciatyvai?

  Nebūtų tragedijos Dembavoje, nebūtų ir projekto pradžios. Liūdna daryti kažką po kažko. Geriau tai būtų prevencija kaip galimybė to išvengti, tačiau lietuviai – tauta, kuri dažniausiai atkreipia dėmesį į problemą, tik jai ištikus, todėl „Nebūk naivus kelyje“ ir atsirado su mintimi šviesti visuomenę pradedant nuo mokinių ir įjungiant visą visuomenę, kad turiu keliauti atsakingai net tada, kai keliauju su nepažįstamais asmenimis įvairiausiais būdais. Namų darbų žinojimo stoka, manymas, kad tragedija į mano kiemą niekada neateis ir kad aš esu visagalis – didelė problema.

Daugelio Lietuvos mokyklų mokinių liudijimai sako, jog nepaisant įvykusių tragedijų renkasi nesaugų keliavimo būdą. Noras išbandyti nepatirtą arba tai, kas teikia adrenaliną, daugiau padaro žalos negu naudos.

  Kas nuveikta per metus?

  Aplankyta daugelis šalies miestų ir miestelių skaitant paskaitas. Džiugu, kad nori, prašo, įsileidžia ir galbūt išgirsta bei atkreipia dėmesį.

Praėjus pusmečiui nuo veiklos pradžios, per Pasaulinę gyvybės dieną, balandžio mėnesį, projektas buvo nominuotas Gyvybės apdovanojimu už jaunimo skatinimą atsakingam požiūriui į gyvybę. Prie saugios teorijos būtina ir praktika. Kad jaunimas turėtų atsvarą azartinėms kelionėms, buvo kalbinami autobusų parkai, siūlant jiems pradėti nuo savęs. Tai reiškia – būti lankstesniems mokinių, kurie teisiškai kitaip nei studentai iki šiol neturėjo jokių bilieto lengvatų vykstant tarpmiestiniais autobusais, atžvilgiu. Kalbant apie bendradarbiavimą su vežėjais Lietuvoje buvo didelė dykuma. Jie viešai deklaruodami, jog dirba visuomenei, iš tiesų dirba tik sau.

Autobusų parkai, kurie suprato prisidėjimo prie projekto esmę, pasirašė geros valios memorandumą, kurio tikslas – sujungti bendras jėgas atsakingam keliavimui. Kartu galima padaryti viską, kad jaunimas keliautų saugiai. Tai tapo kūnu ir tai geriausias pavyzdys visoms organizacijoms, deklaruojančioms, jog dirba jaunimo labui.

Dar vienas pasiekimas – nuo lapkričio mėnesio turėsime psichologinės pagalbos liniją, į kurią paskambinęs pagalbos reikalingas žmogus galės pasikalbėti su patekusiais į bėdą dėl neatsakingai pasirinkto keliavimo būdo, bet išsigelbėjusiais asmenimis.

Galiausiai galime džiaugtis ir didžiuotis pirmieji Lietuvoje inicijavę eiseną už gyvybę. Įvairiuose miestuose, vietovėse, kaimeliuose burtis draugėn ir paliudyti miestui ir miestelėnams, kad man svarbi gyvybė net tada, kai aš keliauju. Teisingas požiūris į gyvybę yra visa ko pradžia.

  Kas padeda vykdyti projektą?

  Jaunimui sudarytos galimybės ateiti ir savanoriauti. Žinant, kad Lietuvoje savanorystė yra gūdus miškas, mūsų tikslas – užauginti lyderius. Dar didesnis noras – kad į bet kurio miesto savanorių skyriaus duris pasibeldęs savanoris turėtų puikią galimybę atrasti save, ne tik išmoktų keliauti atsakingai, teisingai komunikuoti su pagalbos tarnybomis, kur ši patirtis būtų naudinga gyvenime, ir galėtų informuoti kitus, bet ir kad „Nebūk naivus kelyje“ kolektyve jis jaustųsi reikalingas.

Džiugiausia, kad vasarą miestų ir rajonų savivaldybėse buvo sudarytos puikios sąlygos informuoti ir suaugusius žmones apie atsakingą keliavimą. Neatsakingas keliavimas yra ne tik paauglių ar jaunimo bėda, bet mūsų visų.

Galiausiai galima džiaugtis žiniasklaidos, kuri suprato, kad nešti projekto žinią – reikalinga ne man kaip asmeniui, o visuomenei, sąmoningumu.

  Kokie ateities planai?

  Pagrindinis siekis kitiems metams – kad neliktų vežėjo, kuris savo išgalėmis nesudarytų sąlygų moksleiviams rinktis saugią kelionę. Dar didesnis tikslas ir noras – kad Lietuvoje sparčiai mažėtų bendrojo ugdymo mokyklų, kurios dar neišgirdo svarbios Gyvenimo pamokos. Tai ir kiti mūsų užsibrėžti tikslai, lūkesčiai, norai, svajonės bus įgyvendinami per kitus metus. Utopinė svajonė – kad gyvybė būtų vertinama labiau nei dabar. Visa kita projekte ateis laikui bėgant.

  Kilniai, materialinės naudos nesiekiančiai iniciatyvai būtinas ir kilnus požiūris į moralines vertybes. Kokios jos, žiūrint Jūsų akimis?

  Viskas turėtų prasidėti sveikoje šeimoje: nuo vidinio gyvenimo, nuo teisingo laiko skyrimo vaikams, o vaikų teisingo požiūrio, supratimo ir laiko skyrimo tėvams. Labai svarbu, kad tėvai su vaikais ir vaikai su tėvais negyventų akli ir kurti vienas kitam. Toks gyvenimo modelis šiandien labai patogus. Nematyti, negirdėti, nenorėti skirti laiko ir net bėdai atsitikus šeimos nariui nuo jo atsiriboti – tai katastrofa mumyse ir blogio pradžia, nes vaikai, nesijausdami pilnavertiškai reikalingi savo šeimai, ieško tam pakaitalų įvairiose srityse. Tai perkelia už namų sienų. Tuo tarpu tėvai, turėdami patogią bendrystę su vaikais, gyvena po vienu stogu greičiau kaip nuomininkai, bet ne šeima. Taip gyvenant didelė galimybė paslysti. Ieškoti pramogų ar supratimo ne ten, kur reikia. Toks gyvenimas – nėra panacėja nuo problemų. Aklumas ir kurtumas persikelia iš šeimų į mokyklas, iš jų į darbovietes, iš ten – į draugų ratus ir tampa epidemija, nuo kurios nėra skiepų. Tada pasidaro viskas nesvarbu, jau nekalbant apie atsakingą požiūrį į gyvybę.

Teisingas požiūris į šeimą turėtų būti mano, kaip asmens, prioritetas. Ne veltui Šv. Rašte sakoma: „Jie paliks tėvą ir motiną ir glausis vienas prie kito ir jiedu taps vienu kūnu.“ Tai ir yra šeimos pagrindas, todėl, mano požiūriu, meilė – tai du žmonės, skirti būti gyvenimo ir likimo bendrakeleiviai, tikslu dovanoti gyvybę. Niekada negalėjau ir negaliu žaisti jausmais, naudotis kitu išvengiant vienatvės. Tai nėra meilė. O tokio modelio jausmų daug, tačiau jie niekur nenuveda. Tai tuščia. Aklas negali vesti aklo, kažkuris iš jų turi matyti ir girdėti. Meilė nėra prekė, kurią galima nusipirkti, vėliau išmesti ar pasikeisti.

Popiežius Pranciškus genialiai užklijavo etiketę, kad nematyti kito žmogaus problemų ir bent jau nenorėti pabandyti jų spręsti, tai tas pats, kas ant kraujuojančios žaizdos nedėti tvarsčio. Kiek daug reikia begalinės drąsos ir pasitikėjimo, norint pajudinti bent pirštą. Tada dažnai problema, kurią bandai spręsti tampa tavo žaizda. Lietuvoje vis dar, kaip bebūtų gaila, į asmenį, kuris ne dėl savęs, o dėl kitų nori kažką pakeisti, žiūrima kaip į kvailį. Daugelis, prisidengę geruolio kauke, siekia naudos sau. Priimti kito žmogaus pagalbą ir jos paprašyti ir suprasti, jog to reikia ne dėl manęs, o dėl kitų – kažkas nesuvokiama. Mes nemokame mylėti, nes tikra meilė kainuoja. Nebūtinai pinigus. Laiką, dėmesį, gabumus. Tai, ką turiu brangiausio.

Kviečiu visus išeiti iš savo komforto zonos, turėti drąsos išgirsti ir pamatyti kito žmogaus problemą, ir su meile prie jos pasilenkti. Jėzus ne veltui plovė kojas mokiniams. Jis tai darė ne norėdamas išvengti kančios, bet tam, kad ir aš kartu su juo įsipilčiau į dubenį vandens, persijuosčiau strėnas rankšluosčiu ir numazgočiau nešvarų žmogaus gyvenimą.

Gulintis gatvėje žmogus, išjuoktas, apspjaudytas, sumuštas, yra asmeninė mano bėda. Mano vidinio gyvenimo, mano principų, įsitikinimų, negalių, jei aš jam negaliu padėti. Turėkime vidinės drąsos ir pasitikėjimo eiti galbūt nelengvu, nepatogiu, nepripažintu, atstumtu, nenorimu, tačiau teisingu keliu.

Kalbino Birutė ŠNEIDERAITIENĖ

Komentarai  

+3 #5 Simona 2015-10-20 21:59
Skaitau ir kraupstu nuo jūsų nemokšiškumo gerbiamo Mindaugo straipsnis RIMTAS REIKALAS.

Patiko, rimtas staipsnis, rimtos problemos aptariamos...
Cituoti
+1 #4 Atsakas Miglai 2015-10-20 11:11
Cituoja Migla:
Skaiciau laikrastyje ir supratau ,kad man dar toli iki Mindaugo :-) :-) :-) :-) duok Dieve kiekvienam tokiam buti lenkiuosi pries tave Gerbiamas Mindaugai. :-?

O laikrastis pagaliau suprato apie ka reikia rasyti tikiuosi daugiau Mindaugo laikrastyje :-* :-* :-* :-*

Tikra tu migla
Cituoti
+1 #3 plpp 2015-10-20 06:33
Ar jis šventasis?
Kodėl dar ne ant altoriaus?
Cituoti
+2 #2 Migla 2015-10-19 21:12
Skaiciau laikrastyje ir supratau ,kad man dar toli iki Mindaugo :-) :-) :-) :-) duok Dieve kiekvienam tokiam buti lenkiuosi pries tave Gerbiamas Mindaugai. :-?

O laikrastis pagaliau suprato apie ka reikia rasyti tikiuosi daugiau Mindaugo laikrastyje :-* :-* :-* :-*
Cituoti
+3 #1 dd 2015-10-18 15:20
Per daug nuosirdu
Cituoti

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode