Reklama 2

Aptarė diagnostinių tyrimų svarbą

Trečiadienį Savivaldybėje vykusioje konferencijoje medicinos įstaigų atstovams kalbėta apie virusinius hepatitus, klinikinės laboratorinės diagnostikos reikšmę bei pristatyti Visuomenės sveikatos rėmimo programos lėšomis finansuojamos tęstinės programos „Sifilio, ŽIV, hepatitų B ir C tyrimų atlikimas“ įgyvendinimo rezultatai. Taip pat diskutuota, kokius diagnostinius tyrimus reikėtų finansuoti 2016 metais iš Visuomenės sveikatos rėmimo programos lėšų.

Kalbėjo apie hepatitus           

Konferencijos pradžioje Savivaldybės vicemerė Irena Macijauskienė pristatė pranešėjus ir pakvietė pasiklausyti pranešimų bei aktyviai dalyvauti diskusijose apie tyrimų reikalingumą, jų efektyvumą diagnozuojant virusines ir kitas ligas.

UAB „Roche Lietuva“ Diagnostikos padalinio vadovas dr. Ignas Krasuckis, 10 metų dirbantis su diagnostika, tvirtino, jog per tą laiką diagnostika gerokai pasikeitė, teikia gerokai daugiau galimybių priimti teisingus sprendimus: „Kalbant apie virusinių hepatitų diagnostiką, reikia pasakyti, kad gal ta liga nėra dažna, paplitusi, bet ji turi labai rimtų medicininių pasekmių. Hepatito A šalyje kaip ir nebeturime. Hepatitai B ir C plinta krauju, jų mastas tiek Europoje, tiek Lietuvoje dar labai didelis. Serga apie 6 proc. gyventojų arba yra užsikrėtę. Sergamumas – 8,7 atvejo 1000 gyventojų. Atrodo, serga nedaug, tačiau registruojami tik ūmaus hepatito atvejai, tačiau jei susirenkame iš visų ligoninių visus tyrimus ir paklausiame, kiek rado sergančių, tada mastas išryškėja visai kitas. Pasaulyje labiausiai paplitęs hepatitas B.“

Pasak I. Krasuckio, hepatito B išvengti galima skiepijant, prižiūrint būsimas mamas, yra priešvirusinių vaistų, o diagnostikos įstaigos siūlo tokius rinkinius, kad, kas beatvažiuotų, iš kokios šalies, būtų galima tą virusą nustatyti. Lėtinis hepatitas kaip ir ūmus skirtingi, tai priklauso nuo imuniteto ir kitų faktorių.

„Ką diagnostika gali duoti šios ligos priežiūrai? Kraujyje daug hepatito viruso žymenų. Svarbu, kiek antikūnių žmogaus organizmas suformuoja. Gydant dabar vartojamais vaistai, gydymo sėkmė yra 40–50 proc., tačiau nuo 1982 metų vykdoma prevencija, naudojama vakcina, kuria skiepijami naujagimiai, taip pat ji siūloma keliaujantiems. Reikėtų pasitikrinti, kiek veiksminga vakcinacija. Diagnostika labai paprasta, yra 8 tyrimai, bet iš jų pagrindiniai 3, – pasakojo I. Krasuckis. – Šiuolaikinės medicinos esmė – kiek viruso rado. Svarbu matuoti, kad laiku pradėtume gydymą. Viruso tipo nustatymas labai svarbus sėkmei. Tik jį nustačius galima nuspręsti, kaip gydyti. “

Pristatė rezultatus

UAB „Medicina practica laboratorija“ atstovė Gitana Skendelytė apžvelgė infekcinių ligų – sifilio, ŽIV, hepatitų B ir C – tyrimų rezultatus Mažeikių rajone. Pasak jos, bendrovė nuo 2008 m. dalyvauja programose ir atlieka nemokamus tyrimus rajono gyventojams: „Pagal Visuomenės sveikatos rėmimo programą rašėme paraišką, gavome finansavimą ir gyventojams nemokamai atlikome tyrimus. Pirmoji programa buvo skirta tik ŽIV ir sifilio nustatymui. Buvo taikoma ankstyvoji diagnostika. Pirmiausia pasirinkome medicinos įstaigų darbuotojus, taip pat pacientus, esančius rizikos grupėje. Dar planavome, jeigu liks lėšų, ištirti rizikos grupės gyventojus, kurie nesikreipė į gydymo įstaigas.“

„Kodėl pasirinkti būtent ŽIV ir sifilis? Tyrimai rodo, kad Mažeikių rajone sergamumas sifiliu daug didesnis negu vidutiniškai Lietuvoje. Sutapimas ar ne, tačiau įgyvendinant programą, sergamumas ženkliai sumažėjo, – sakė G. Skendelytė. – Vėliau vėl padidėjo. Visais metais išlieka didelis sergamumas ŽIV, gal kad yra nemažai atvažiuojančių, kurie naudojasi tam tikromis mokamomis paslaugomis ir užsikrečia.“

Pasak pranešėjos, padidėja rizika susirgti ir medicinos personalui, kontaktuojančiam su rizikos grupės žmonėmis, sergančiais šiomis ligomis, todėl atlikti laboratoriniai tyrimai, taip pat skleista informacija visuomenei, spausdinami straipsniai spaudoje apie užsikrėtimą, skrajutės, plakatai ir t. t., organizuojami seminarai gydytojams. Nuo 2012 m. šią programą papildė dar ir hepatito tyrimai. Pradžioje ištirti 155 asmenys, dabar ištiriama per metus apie 250 asmenų, daugiau moterų nei vyrų. Susidomėjimas didelis, norinčių išsitirti daugėja.

Kaip teigė G. Skendelytė, pradžioje teigiami buvo tik ŽIV tyrimai. Tokiems pacientams buvo paruošta informacija, kur kreiptis, ką daryti toliau. Tas pats ir su kitais teigiamais tyrimais. Daug teigiamų hepatito C tyrimų. Pasak viešnios, tokia programa naudinga vien dėl to, kad nustatomi nauji atvejai ir pacientas, sužinojęs apie savo ligą, elgsis atsakingiau ir gydysis: „Išplatinama ne tik informacija, bet ir skatinama rūpintis savo sveikata.“

Diskutavo dėl reikiamų tyrmų

      Konferencijos dalyviai diskutavo, kokių diagnostinių tyrimų reikėtų kitais metais, kuriuos įtraukti programas. Vicemerė taip pat teiravosi pranešėjų, ką dar reikėtų tirti, kad būtų kuo anksčiau ir tiksliau nustatoma liga ir pradedamas gydymas.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode