Reklama 2

Didžiausias dėmesys – daugiafunkciams centrams

Mažeikiuose lankęsis Seimo narys džiaugėsi priėmimu ir pažadėjo padėti

      Praėjusią savaitę Mažeikiuose lankėsi Seimo narys Naglis Puteikis, kuris pabuvojo Auksodės daugiafunkciame centre, bendruomenės namuose bei bendravo su gyventojais. Savivaldybėje Seimo narys susitiko su Savivaldybės vadovais ir aptarė aktualius klausimus. N. Puteikį lydėjo mažeikiškis Pranas Noreika.

 

Siūlė pasinaudoti

      Pristatydamas svečią, P. Noreika teigė, jog N. Puteikis pakviestas į Mažeikius norint atsidėkoti už pagalbą: „Kadangi Savivaldos rinkimuose visokeriopai padėjo mūsų komandai, tai atsilygindami pakvietėme į Mažeikius pažiūrėti, kaip miestas susitvarkęs po visų renovacijų, pasikalbėti apie aktualias problemas. Tai draugiškas vizitas. Seimo narys mažai yra buvęs Mažeikiuose, o kadangi pats daug metų dirbau Savivaldybėje, buvau Tarybos narys, norėjau, kad pamatytų mūsų valdžią, rajoną, gal ko nežino, gal galės padėti. Naudokimės Seimo nariu kuo daugiau.“

      N. Puteikis kvietė susitikimo dalyvius išsakyti savo mintis ir nuogąstavimus dėl įstatymų, gal kai kuriuos reikia panaikinti ar keisti, dėl Vyriausybės darbo, kitų problemų.

Paslėpta mokesčiuose

Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Broniaus Kryžiaus, didžiausias iššūkis savivaldai yra mokesčių surinkimas: „Viskas paslėpta mokesčiuose. Su nekilnojamojo turto mokesčiu lyg ir viskas gerai, įstatymu jis reglamentuotas, numatytas koeficientas nuo 0,3 iki 3 proc. Atrodo, Savivaldybės taryba gali nuspręsti, kokį procentą skirti, tačiau iš tikrųjų nieko tokio nėra. Veikia svarstyklių principas ir jeigu būtų įdėta į metodiką, būtų kitaip. Jeigu į mūsų biudžetą būtų įdėtas koeficientas 1 proc., atsižvelgdami į verslą galėtume jį mažinti arba didinti savo biudžeto sąskaita. Dabar to nėra ir todėl yra regimybė, kad savivalda gali nustatyti mokesčius, tačiau ji tokios galimybės neturi. Tas pats yra ir su žemės mokesčiu.“

Susitikime prabilta ir apie išardytą geležinkelio atšaką į Latviją, dėl ko sumažėjo pelnas, nes tai buvo geras susisiekimas su Latvija ne tik gyventojams, bet ir įmonėms.

Mažėja dėl emigracijos

N. Puteikis domėjosi, ar keičiasi gyventojų skaičius rajone, kokios tendencijos.

Pasak Savivaldybės mero pavaduotojos, pavaduojančios merą, Irenos Macijauskienės, gyventojų rajone nuolat mažėja, tačiau šiuo metu lyg ir stabilizavosi: mieste apie 38 tūkst., rajone apie 55–56 tūkst. gyventojų, jų gyvenimo trukmė 74–75 metai.

„Migracija daro savo. Žmonės važiuoja ten, kur darbo yra, – sakė I. Macijauskienė. – Ypač gyventojų skaičių mažina studentų išvykimas. Rajone yra 13 darželių, vietų juose pakankamai. Darželinukų nemažai, tačiau mokyklose mokinių mažėja.“

Administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Šiurys atkreipė dėmesį į tai, jog švietimo ir mokslo ministrė ruošiasi mažinti asignavimus švietimui: „Žadėjo palikti tą patį finansavimą, ugdymo įstaigos buvo pasiskaičiavusios lėšas, o dabar viskas griūva. Švietimo skyriaus vedėjas sakė, jog lėšų rajonui sumažėja per 260 tūkst. litų. Moksleivių rajone sumažėjo 350. Pirmą kartą pirmokų šiek tiek daugiau nei praėjusiais metais. Darželiai užpildyti, bet rugsėjo 1 d. darželinukai, sulaukę mokyklinio amžiaus, dingsta. Gyvena su seneliais, pusseserėmis, pusbroliais, paskui išvažiuoja. Neateina apie 150–200 pirmokų. Ypač pirmokų mažėja kaimuose, pavyzdžiui, į Laižuvos mokyklą atėjo vienas pirmokas. Matome, kad mokiniai daugiausia išvažiuoja į užsienį. Apskritai, kaimuose dabar sodybų tuštėjimo metas. Jauni žmonės, nors yra mokykla kaime, dažniausiai renkasi miesto mokyklas.“

Nauja idėja

Svečią itin sudomino daugiafunkcių centrų idėja, kurią pristatė administracijos direktoriaus pavaduotojas. Pasak jo, jeigu kaime atsiranda daugiafunkcis centras, tada mažiau žmonių išvažiuoja: „Auksūdyje prieš 2 metus įkūrėme centrą, tai pirmokų daugėja, dabar fiziškai vietų nebėra. Jeigu sudarome galimybes tėvams vaikus kažkur palikti ir išvažiuoti į darbą, kaimas jaunėja, nebeišvažiuoja, kuriasi, sodybas perka.“

„Tai tarsi paprastas receptas stabdyti migraciją“, – įžvelgė N. Puteikis. S. Šiurys paantrino, jog rajone tuo keliu ir einama, tačiau švietimo ir mokslo ministrės pasisakymai apie lėšų mažinimą glumina. Pasak S. Šiurio, išeina, kad nesusikalbama Vyriausybėje. „Važiavome semtis patirties į Biržų rajoną, kur buvo įkurtas pats pirmasis centras. Jiems sunkiai sekėsi, nes pradininkai“, – mintimis dalijosi direktoriaus pavaduotojas.

Mero patarėjas Vygandas Ostrauskis tvirtino, jog daugiafunkciame centre yra užimtumas visą dieną, nes, be darželio ir mokyklos, čia yra biblioteka, būreliai.

S. Šiurys pridėjo, jog centre viskas yra po vienu stogu: ir darželis, ir mokyklėlė, ir medicina, biblioteka. I. Macijauskienė papildė, jog yra kultūros centrelis.

Pasak S. Šiurio, kaimo bendruomenės kuria savo bendruomenės namus, bet ten daugiau suaugusiesiems. Dabar galvojama, kaip daugiau tokių daugiafunkcių centrų įkurti.

„Matau, kad tokie centrai stabdo vidaus ir išorės migraciją, vadinasi, tai gera idėja. Jūs esate pradininkai, flagmanai, nes sakote kad aplinkiniuose rajonuose to nėra. Reikia šią idėją skleisti, būtinai paremti ir įgyvendinti kituose rajonuose“, – sakė N. Puteikis.

Problemos sprendžiamos

N. Puteikis klausė Savivaldybės vadovų ir apie socialines problemas, kokių jų kyla, kaip jos sprendžiamos.

Pasak I. Macijauskienės, problema yra Nakvynės namai, kuriuose yra 40 vietų, bet daugiau grįžusiems iš įkalinimo vietų: „Krizių centro nėra, Nakvynės namuose yra moterims kelios vietos, bet reikėtų daugiau jų įsteigti, jeigu būtų galimybė. Taip pat reikėtų sutvarkyti patalpas. Jeigu būtų daugiau darbo, gal mažiau būtų priklausomybių.“

Kalbėdama apie priklausomybę nuo narkotikų, vicemerė sakė, jog ši problema yra, buvo ir bus, nes taip yra visame pasauly, nors šią problemą bandoma spręsti įvairiais būdais: „Yra „Žemo slenksčio“ kabinetas, į kurį ateina norintys išbristi iš to liūno, jie nesireklamuoja, tiesiog susirenka į tą kabinetą, padedame švirkštus pasikeisti į naujus ir kitaip sprendžiame tą paroblemą. Yra keletas jaunuolių, išbridusių iš to liūno.

I. Macijauskienės teigimu, remiamos įvairos programas iš Visuomenės sveikatos rėmimo programos, vykdomos programos mokyklose.

Griežčiau kontroliuoja

Pasak S. Šiurio, dėl griežtesnės kontrolės sumažėjo gaunančių pašalpas: „Skaičiavome praėjusiais ir užpraėjusiais metais per 2 tūkst. tokių žmonių ir, kada jiems buvo pasakyta, kad reikia atidirbti tam tikras valandas už pašalpas, tų žmonių ženkliai sumažėjo, nebeprašo pašalpų, dingo, liko turintys priklausomybę, kurie, kaip juokauamje, ir kastuvo nebepakelia.“

I. Macijauskienės teigimu, kai atsirado prieinamumas prie prašančių pašalpų turto duomenų, iš karto atkrenta. Taip pat dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pardavimo. Parduoda gerą mašiną už 100 litų, užrašo vaikams ir kt.

Administracijos direktoriaus pavaduotojo teigimu, daugelis susirado darbus arba dėl kontrolės neteko galimybės gauti pašalpų: „Pradėjus griežčiau kontroliuoti, gyventojai nebegali žaisti dvigubo žaidimo. Jeigu neateina atidirbti valandų, iš karto fiksuojama ir nebetenka pašalpų.“

Kelia susirūpinimą

S. Šiurys iškėlė klausimą dėl policijos. Pasak jo, kelia didelį susirūpinimą Vidaus reikalų ministerijos priimtas sprendimas dėl policijos globalizavimo: „Policijos darbą ir vietinę policiją perkelia į Telšius. Lieka vienas ekipažas, darbo praktiškai nebelieka, tai kelia susirūpinimą žmonių saugumu.“

„Gal jie tai daro remdamiesi kokia statistika? – svarstė N. Puteikis. – Gal tai susiję su finansavimu.“

Reikėtų daugiau darbuotojų

      Seimo narį domino socialiai pažeidžiamų – vienišų žmonių, senelių, neįgaliųjų – padėtis rajone, ar jie gauna socialines paslaugas.

Pasak I. Macijauskienės, Plinkšėse baigiami renovuoti 40 vietų senelių namai, tačiau tiek vietų neužtenka, yra senelių, neįgalių žmonių, kuriems ši paslauga perkama iš kitų rajonų. Taip pat yra Socialinių paslaugų tarnyba, kuri teikia paslaugas namuose.

Administracijos direktorius teigė, jog suskaičiuoti žmonės, kuriems reikia socialinės pagalbos, ji teikiama praktiškai visiems, kuriems reikia, nors socialinių darbuotojų atlyginimas mažas.

„Ne tik algos mažos, bet ir darbas nepavydėtinas psichologiškai, emociškai, būna, kad biolaukai nesutampa, – aiškino vicemerė, – bet yra būtinybė, reikia ir vaistus nupirkti, ir maisto, ir aptvarkyti. Paprasčiausiai bendravimo reikia. Norėtųsi, kad būtų daugiau socialinių darbuotojų, ta paslauga reikalinga, ypač senyvo amžiaus žmonėms, bet ir atlyginimai maži, ir žmonių neturime. “

Trukdo nepatikimos įmonės

      B. Kryžius taip pat kėlė klausimą dėl viešųjų pirkimų, kai nepatikima įmonė laimi konkursą už mažiausią kainą, tačiau savo įsipareigojimų nesugeba vykdyti. Pasak N. Puteikio, gauna avansą ir bankrutuoja.

Susitikimo pabaigoje Seimo narys dėkojo už priėmima ir sakė nesitikėjęs tokio dėmesio bei pasižadėjo padėti, kuo galės.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode